Mobilioji miško kontrolės apsaugos grupė įsteigta atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl Generalinės miškų urėdijos veiklos sričių korupcijos rizikos analizės. Ja Generalinė miškų urėdija įpareigota vykdyti miškų urėdijose reguliarią neplaninę medienos apskaitos kontrolę, stebėti ir kontroliuoti medieną vežantį transportą.
„Nuo šiol turėsime mobilią kvalifikuotų specialistų grupę, kuri bus visada pasiruošusi kontroliuoti, kas vyksta miškuose. Specialistai tikrins, kaip rūšiuojama, vežama mediena, taip pat prašys pateikti reikalingus dokumentus“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Pirmojo reido metu mobilioji grupė patikrino Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijoje baigtą eksploatuoti plyno kirtimo biržę ir apvaliosios medienos likučius tarpiniame sandėlyje. Pažeidimų nenustatyta.
Planuojama, kad mobilioji miško kontrolės grupė reguliariai vyks į reidus po miškų urėdijas, kur tikrins miško kirtavietes, sandėlius, taip pat atliks kontrolinius medienos patikrinimus. Bus vertinama, kaip rūšiuojama mediena, matuojamas tūris, tikrinama, kaip mediena kraunama į mašinas, tvarkomi dokumentai.
Aplinkosaugininkai primena, kad nuo sausio 19 d. šalyje prasidės akcija „Miškas 2015“. Jos metu bus tikrinami transporto priemonėmis gabenamos apvaliosios medienos dokumentai, lentpjūvių medienos apskaita, miško kirtimai valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Ši akcija reikalinga atkreipti visuomenės dėmesį į neteisėtai kertamus miškus, užkardyti visus įstatymų pažeidimus miškuose.
Kalbėdami apie miškininkų darbus, pirmiausiai visada prisimename miškų kirtimą ir atkūrimą bei jų priežiūrą. Na gal dar rekreacinių zonų rengimą, priešgaisrinę apsaugą. Lietuvoje nuo gilios senovės vyrauja girių kultas ir ypatinga pagarba medžiui, o tradicija jį pasodinti laikoma kiekvieno žmogaus pareiga. Šiuo metu miškai užima apie trisdešimt procentų šalies teritorijos, o tai sudaro daugiau nei 2 milijonus hektarų. Iš jų valstybinės reikšmės miškai – 1,2 mln. ha arba pusę mišku apaugusios žemės, per 800 000 ha plotų yra privatūs, o likusioji dalis rezervuota nuosavybės teisėms atkurti. Vienam Lietuvos gyventojui tenka tris kartus daugiau miško negu Lenkijoje, penkis kartus daugiau negu Vokietijoje. Vykdydamos priešgaisrinę bei sanitarinę apsaugą, miškų urėdijos rūpinasi ne tik valstybiniais, bet ir privačių miškų savininkų miškais.
