Gavę pranešimą apie deginamas atliekas Utenos RAAD pareigūnai nuvyko į nurodytą vietą. Nustatyta, kad Ignalinos rajono gyventojas savo sodyboje degino seną čiužinį, dažytą medieną, plastiką.

Už šį pažeidimą jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir gresia bauda iki 57 eurų. Pažeidėjui taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Nustatytas minimalus įkainis už bet kokią oro taršą (pavyzdžiui, deginama plastmasė) siekia 100 eurų.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.

Minimalus žalos aplinkai, kuri padaroma vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, sukeliama biologinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, nuotekos), dydis yra 150 eurų. Jei aplinka užteršiama cheminėmis medžiagomis – 200 eurų.

Minimalūs žalos atlyginimo dydžiai galioja ir atliekų tvarkymo srityje. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis tenka atlyginti žalą gamtai, kuri siekia mažiausiai 145 eurus. Atlyginti už aplinkai daromą žalą pavojingomis atliekomis tenka mažiausiai apie 430 eurų.

GRYNAS.lt primena, kad gyvenvietėse draudžiama deginti laužus tokiu būdu deginant atliekas. Šis draudimas reikalingas dėl to, kad būtų apsisaugoma nuo oro taršos. Deginami laužai prisideda prie smogo formavimosi. Jei miestuose būtų deginamos atliekos ore padidėtų kietųjų dalelių koncentracija. Nesant vėjo jos nenunešamos toliau nuo miesto ir taip formuojasi smogas. Tai yra viena didžiausių miestų taršos problemų.

Nenorint gauti baudos atliekos turi būti tvarkomos tinkamai. Jei tai biodegraduojančios medžiagos, jos gali būti kompostuojamos. Visas kitas atliekas reikia rūšiuoti, nerūšiuojamas - išmesti į bendrąjį komunalinių atliekų konteinerį. Stambias atliekas turėtumėte vežti į stmabiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Kad ne visi gyventojai laikosi nustatytų reikalavimų, geriausiai matosi rudenį arba pavasarį prasidedant arba besibaigiant daržininkystės sezonui. Tada kaimiškose vietovėse arba soduose jaučiamas stiprus dūmų kvapas. Tai kenkia ne tik žmogui, bet ir aplinkai. Todėl kaip tik tuo metu aplinkosaugininkai nuolat organizuoja reidus.