Aplinkos teršėjai netrukus turėtų sulaukti žymiai griežtesnių baudų. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų – Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo ir kt. – pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos skirtos nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.

Šios pataisos yra labai svarbios, kadangi iki šiol praktiškai nėra jokių galimybių taikyti ekonomines sankcijas už tokius pažeidimus juridiniam asmeniui, kaip teisinių santykių subjektui. Pasiūlytieji teisės aktų pakeitimai ne tik padėtų užtikrinti veiksmingesnę aplinkos apsaugą, racionalesnį gamtos išteklių naudojimą, bet ir įtvirtintų efektyvų kontrolės mechanizmą, pagerintų pažeidimų prevenciją.

Kaip teigia šaltiniai Aplinkos ministerijoje, pateiktosios Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos numato naują specialią juridinių asmenų atsakomybės procedūrą – aplinkosaugos pažeidimų nustatymą, nagrinėjimą, sankcijos skyrimo taisykles, sprendimų apskundimo tvarką. Šis patobulintas įstatymas taip pat nustatytų konkrečius pažeidimus, už kuriuos juridiniai asmenys turi būti baudžiami, – už atliekų ir pakuočių, cheminių medžiagų tvarkymo, gamtos išteklių naudojimo, aplinkos monitoringo, aplinkosaugos ženklinimo reikalavimų pažeidimus, teršalų išmetimą į aplinką, ūkinę veiklą neturint leidimo.

Už minėtuosius juridinių asmenų padarytus pažeidimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, siūloma nustatyti nuo 30 eurų iki 145 tūkst. eurų baudas.

Baudos už aplinkos teršimą keliamos neatsitiktinai. Pažeidimų užfiksuojama nemažai, tačiau daliai įmonių kainuoja žymiai pigiau susimokėti palyginti nedidelę baudą nei esamą problemą spręsti ieškant alternatyvų, diegiant modernią įrangą. Taip jau yra, kad kai kada aplinkosaugos pareigūnai baudžia tas pačias įmones, tačiau jos išvadų taip ir nepadaro.

O tokia įmonių tarša yra labai pavojinga tiek aplinkai, tiek ir žmonių sveikatai. Netinkamai veiklą vykdančios įmonės gali teršti tiek, vandenį, tiek gruntą, tiek ir orą. Ir dažniausiai tokia tarša būna didelio masto. Pavyzdžiui, jei per įmonių kaminus sklinda tarša, formuojasi smogas. O tai yra viena didžiausių miestų taršos problemų.

Vienos Vilniuje veikiančios įmonės, kuri įsidiegusi visas priemones, mažinančias oro taršą, teigė teigiamai vertinantis sugriežtintas baudas. Jo manymu, visos įmonės turi jausti atsakomybę ir diegti nepigiai kainuojančius sprendimus, kurie mažina aplinkos taršą.

"Sugriežtintas baudas vertinu teigiamai, nes dabar atrodo, kad pigiau jas sumokėti, nei diegti naujas technologijas. Dėl to nukenčia atsakingos įmonės", - aiškino verslininkas.