Kova dėl atliekų: išloš turintys senienų

Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje vyko diskusija dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos ir jos įgyvendinimo. Joje dalyvavo Aplinkos ministerijos, elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijų ir šias atliekas tvarkančių įmonių atstovai. Susitikę elektronikos atliekų tvarkymo srities atstovai ieškojo būdų, kaip gerinti šių atliekų tvarkymo sistemą ir pašalinti jų kasdienėje veikloje atsirandančius trikdžius.

Vieni kitiems turi priekaištų

Diskusiją pradėjęs aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pastebėjo, kad pasikeitė elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizacijų veiklos pobūdis ir tikslai. Būdamos pelno nesiekiančiomis ir turinčios atstovauti visuomenės interesams, organizacijos ėmė tarpusavyje konkuruoti. Dar didesnių abejonių kilo dėl to, kad pasikeitė pagrindinė organizacijų funkcija ir paskirtis. Įdomu tai, kad gerokai išaugo skundų viena kitos atžvilgiu skaičius.

„Pastaraisiais metais gavome daugybę skundų, kuriuose organizacijos išsako savo priekaištus viena kitai, įtaria Aplinkos ministeriją vienas tikrinant griežčiau, kitas – atlaidžiau, siūlo atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus ir panašiai. Manau, kad tokios konkurencinės kovos tarp, pabrėžiu, pelno nesiekiančių, organizacijų neturėtų būti“,– sakė A. Genevičius.

Svarstydami, kaip būtų galima gerinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemą, diskusijos dalyviai turėjo skirtingų pasiūlymų. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) atstovas viena didžiausių problemų įvardijo tai, kad atliekų tvarkytojai nėra įpareigoti dalyvauti jų skelbiamuose elektronikos atliekų tvarkymo konkursuose.

Patys atliekų tvarkytojai turėjo kitą nuomonę. Anot jų, dalyvauti konkursuose trukdo ne jų nenoras ar abejingumas, bet EPA keliami pertekliniai reikalavimai, kuriuos tikrai ne kiekvienas atliekų tvarkytojas gali atitikti. Jie taip pat nesutiko su siūlymu įpareigoti tvarkytojus dalyvauti konkursuose. Anot jų, reikia ieškoti abiem pusėms palankių bendradarbiavimo sąlygų, bet ne bandyti problemas spręsti prievarta.

Didžiausia problema – viešumo trūkumas

Dar viena problema, kuri buvo aptarta diskusijoje – viešumo stoka. Diskusijos dalyviai pasigedo ir realiu laiku pildomos, matomos ir prieinamos sutvarkytų atliekų apskaitos, kurios duomenys turėtų būti pateikiami bent kartą per mėnesį. Viena iš problemų įvardytas ir elektronikos atliekų tvarkymo šešėlis.

Metaforiškai pastebėta, kad jį nušviesti geriausiai padėtų apšvietimas bent iš kelių pusių. Aplinkos apsaugos agentūros atstovai elektronikos platintojų organizacijoms priminė ir vieną iš jiems deleguojamų funkcijų – atliekų tvarkymo kontrolę, kuri neabejotinai padidintų visos sistemos skaidrumą.

Jie turėtų ne tik skirti didesnį dėmesį savo partnerių – atliekų tvarkytojų – veiklai ir jos kontrolei, bet ir viešinti skaidriai dirbančius tvarkytojus, kad savo atliekas žmonės perduotų tvarkyti būtent jiems.

Kilus klausimui dėl nelegalių atliekų surinkėjų keliamos konkurencijos elektronikos importuotojų organizacijoms, pastarųjų galimybes priminė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento specialistai.

Anot jų, jokie įstatymai ir elektronikos atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia elektronikos importuotojus vienijančioms organizacijoms savo veiklą organizuoti taip, kad jiems atliekas tvarkyti perduodantys fiziniai asmenys iš to gautų naudos. „Jei matote, kad žmonės mieliau renkasi nelegalų tvarkytoją, kuris jiems už atiduotą šaldytuvą ar televizorių sumoka 20 Lt, konkuruokite su juo ir taip pat pasiūlykite atlygį“, – sakė aplinkos viceministras.

Jei ne pinigais, tai kitomis priemonėmis su nelegaliais surinkėjais siūlė konkuruoti ir atliekų tvarkytojai. Anot jų, neišnaudota galimybė – derybos su prekybos centrais, įvairių elektronikos atliekų, ypač stambiųjų, rinkimo akcijos.