Šlaitų stabilumo vertinimas yra vienas seniausių ir svarbiausių geotechnikos uždavinių. Pirmasis bandymas matematiškai įvertinti šlaitų pastovumą buvo atliktas dar 1916 m. Švedijoje, vertinant Stigberg‘o krantinės Gioteborge stabilumą.
Šlaitų stabilumo analizės pagrįstos sudėtingais matematiniais skaičiavimais, kurie reikalauja daug laiko ir tikslių duomenų. Todėl šlaitų stabilumo skaičiavimai atliekami retai, tiek dėl laiko stokos, tiek ir dėl brangių tyrimų, reikalingų pradiniams duomenims gauti.
Vienas iš pavojingiausių geologinių reiškinių Lietuvoje yra nuošliaužos. Jos dažnai vyksta stačiuose šlaituose ir yra ypač pavojingos, jei statūs šlaitai yra urbanizuotose teritorijose.
1982 m. Vilniuje Vilkpedės g. įvykusi nelaimė pareikalavo net žmonių gyvybių, o 2000 m. Dvarčionyse nušliaužęs šlaitas pridarė daugiamilijoninių nuostolių. Šlaitų modeliavimo programinės įrangos naudojimas suteikia galimybę sumažinti tokių ir panašių įvykių tikimybę, įvertinti šlaitų stabilumą, o tai padeda priimti tinkamus sprendimus šlaitų stabilizavimui ir taip apsaugoti žmonių gyvybes bei turtą. Lietuvos geologijos tarnybos Geologinių reiškinių posistemyje įregistruotos 145 nuošliaužos.
Pagrindinės LGT darbo kryptys yra šios: valstybinių geologinių tyrimų organizavimas ir vykdymas, valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas ir kontrolė, valstybinės geologinės informacijos sistemos kūrimas ir duomenų kaupimas, tarptautinio bendradarbiavimo plėtimas. Lietuvos geologijos tarnyba nuo 1994 metų yra Europos geologijos tarnybų forumo (FOREGS) narė.
Visuomenės susirūpinimas aplinkos apsaugos problemomis, darnios plėtros koncepcijos diegimas kelia naujus reikalavimus ir geologiniams tyrimams. Lietuvos geologijos tarnyba aktyviai siekia prisidėti prie darnios plėtros, atitinkamai orientuodama taikomųjų tyrimų tikslus, operatyviai teikdama visuomenei duomenis apie žemės gelmes, teigiamas ir neigiamas jų savybes, tirdama ir prognozuodama geologinius procesus.
