Argumentai „už“ ir „prieš“

Kokie yra kormoranų šalininkų ir priešininkų argumentai? Kormoranų šalininkai teigia, kad šie paukščiai nedaro jokios blogos įtakos nei žuvų populiacijai, nei kaip nors iš esmės veikia miškus.

Argumentuojama, kad kormoranų sunaikinti miško plotai yra nepalyginti mažesni nei kirtimai, o šių paukščių baidymas ar naikinimas yra nusikaltimas gamtai. Netgi laikomasi pozicijos, kad kormoranai padeda miškui, nes buvusioje kolonijos vietoje auga nebe pušynas, o lapuočių miškas (jis laikomas vertingesniu).

Kormoranų priešininkai teigia, kad šie paukščiai suvartoja didelį kiekį žuvies, o vis didesnis plotas naikinamos Juodkrantės sengirės yra unikalus, vienintelis toks Lietuvoje išlikęs senas miškas.

Iš žolinių augalų vyrauja ugniažolės, kurios yra būdingos žmonių paveiktoms buveinėms – miestams, kaimams, sąvartynams. Kolonijos centre kopos viršuje miško augalų beveik nėra, išskyrus pavienes skurdžias šluotsmilges.
Citata

Siekiant išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta kormoranų kolonijos užimtame miške, kaip greitai vyksta pokyčiai ir kokios miško perspektyvos, 2010–2014 m. Lietuvos mokslo taryba finansavo projektus, skirtus įvertinti įvairių ekosistemos komponentų būklę Juodkrantės kormoranų kolonijoje. Ištirta dirvožemio, medienos ir medžių žievės cheminė sudėtis, dirvožemio būklė ir jame gyvenantys mikroorganizmai bei nariuotakojai, taip pat grybai, kerpės, vabzdžiai, žinduoliai ir paukščiai, gyvenantys ar mintantys kolonijos teritorijoje.

Kormoranų kolonija Juodkrantėje / Justino Galinio nuotr.
Foto: J. Galinio nuotr.

Rezultatai nustebino

Kad kormoranų kolonijos miško ekosistema smarkiai pažeista, matyti plika akimi, bet net ir tyrėjai nesitikėjo tokių rezultatų. Trumpai tariant –  nė viena augalų, gyvūnų ar grybų grupė nėra įprastinės struktūros bei nesielgia taip, kaip turėtų normaliomis sąlygomis.

Kormoranai savo gyvenamoje teritorijoje padidino natūralų šlaito nuotėkį, nes nunykus miškui ir žoliniams miško augalams atsidengė miško paklotė, sumenko dirvožemio organinis sluoksnis ir vietomis atsidengė plikas smėlis (plika, be augalų miško paklotė tokiose vietose užima apie 50 proc. ploto).

Kolonijos teritorijoje, ypač viršutinėje kopos dalyje itin sumažėjo grybų įvairovė ir gausa.
Citata

Apskritai kolonijos dirvožemio būklė panašesnė į fermos, sąvartyno ar trąšų gamyklos nei į miško aplinką. Be to, šlaituose beveik visiškai sunyko senasis kopų dirvožemis, kuriam susikurti, kaip rodo geologiniai tyrimai, reikėjo daug šimtmečių.

Augalija - kaip mieste ar sąvartyne

Seniausioje, dabar jau paukščių apleistoje kolonijos dalyje žuvę visi spygliuočiai medžiai, išlikę tik pavieniai ąžuolai ar beržai. Naujai susiformavusius krūmus dažniausiai sudaro svetimžemiai juoduogis ir raudonuogis šeivamedžiai. Iš žolinių augalų vyrauja ugniažolės, kurios yra būdingos žmonių paveiktoms buveinėms – miestams, kaimams, sąvartynams. Kolonijos centre kopos viršuje  miško augalų beveik nėra, išskyrus pavienes skurdžias šluotsmilges. Visoje kolonijos teritorijoje išplitę ir svetimžemiai augalai, kurie neauga natūraliose miško bendrijose, tokie kaip smulkiažiedės sprigės ar netgi pomidorai. 

Esant tokiems augalijos ir dirvožemio pokyčiams, keičiasi ir čia gyvenančių organizmų gausa bei įvairovė. Aktyviojoje kolonijos dalyje (kur daugiausia lizdų) bei kolonijos centre (plote, kur negyvi medžiai ir kormoranai lizdų jau nesuka ar jų yra tik vienas kitas) tarp mikroskopinių dirvožemio nariuotakojų vyrauja  kolembolės ir akaridinės erkės, kurių natūraliuose pušynų dirvožemiuose būna nedaug, o natūralių ekosistemų dirvožemiams būdingų oribatidinių erkių kolonijos centre ir aktyviausioje jos dalyje – labai mažai.

Šiose kolonijos dalyse taip pat gerokai sumažėjusi ir mikroskopinių dirvožemio grybų gausa, mažesnė ir paklotę ardančių mikroskopinių grybų įvairovė, smarkiai pasikeitusi pagrindinių dirvožemio mikroorganizmų grupių (bakterijų, mikroskopinių grybų ir aktinomicetų) sudėtis bei jų santykis.

Kolonijos teritorijoje, ypač viršutinėje kopos dalyje itin sumažėjo grybų įvairovė ir gausa.

Kormoranų veikla pakeitė net medienos bei medžių žievės savybes. Pavyzdžiui, azoto kiekis pušų žievėje kolonijos teritorijoje iki 1,5 karto viršija jo kiekį už kolonijos ribų, o fosforo rasta iki penkių kartų daugiau (medienos paviršiuje iki 20 kartų daugiau!).