Tokio tipo oro tarša kenkia ne tik žmonėms, bet ir aplinkai. Dažniausiai smogas fiksuojamas rudenį arba žiemą, kai prasideda šildymo sezonas. Jei nėra vėjo per kaminus į aplinką patekusios kietosios dalelės neišsisklaido - jos lieka miesto teritorijoje. Matavimus atlieka Aplinkos apsaugos agentūra.Kad būtų išvengta šios problemos, aplinkosaugininkai siūlo kietąjį kurą keisti kitomis kuro rūšimis, kurios mažiau teršia aplinką. Alternatyvų toli ieškoti nereikia - elektra, dujos, ar netgi kur kas naujesnis ir aplinkai draugiškesnis būdas - geoterminis šildymas. Tokiu būdu šiluma išgaunama mažiausiai kenkiant aplinkai.
Visgi tie, kas pasirenka kietąjį kurą, turi žinoti, kad į krosnį negalima mesti atliekų. Kaip tik todėl aplinkosaugininkai kiekvieną žiemą organizuoja akciją "Kaminukas", kurios metu tikrinama, ar į krosnį nemetamos atliekos, kurių dūmai teršia aplinką.
Kad netvarkingų krosnelių savininkai teršia aplinką, susidūrė viena šeima iš Rusijos, atkeliavusi į Vilnių ir apsigyvenusi senamiesčio bute. Kaimynystėje įsikūręs restoranas kasdien picas kepa malkinėje krosnyje ir, kaip guodėsi rusų tautybės šeima, dėl prastai veikiančios ventiliacijos apačioje, jie savo bute jaučia svilėsių kvapą ir pastebi dūmus, kurie patenka į palinką ir teršia orą.
Sako, kad dedasi nesąmonės
Buto šeimininkai, atvykę į Vilnių iš Rusijos apsigyveno Pylimo gatvėje esančiame name. Kadangi jie nekalba lietuviškai, GRYNAS.lt žurnalistai bendravo su jų atstove Snežana. Moteris pasakojo, kad bute, kuris įsikūręs tiesiai virš picų restorano, nuolat tvyro rūkas ir erzina nemalonus svilėsių kvapas.
„Pačiame bute yra didelis rūkas. Pavyzdžiui, jūs bute kepate šašlykus, jie pradeda degti, jūs juos staigiai užpilate vandeniu ir visas tas kvapas lieka bute. Tai ir čia panašiai“, - pasakojo šio buto šeimininkų atstovė Snežana. Jos teigimu, tokia atmosfera bute tvyro jau 12 dienų. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tarša patenka ir į aplinką ir prisideda prie smogo formavimosi.
Maža to, Snežana pasakojo, kad restorano savininkai naudojasi namo vidiniu kiemeliu, kuriame kapojamos malkos. Jos naudojamos senovinei picų krosniai pakurti.
„Jie taupo pinigus, ima dideles malkas, viską kieme tvarko, kapoja jas ir vėliau deda į krosnį“, - pasakojo pašnekovė.
Dėl esamos situacijos buto šeimininkai bandė pasikalbėti su restorano savininkais, tačiau šie nekreipia dėmesio. „Tai yra butas, kuris kainuoja beprotiškus pinigus, virš milijono litų ir tokios nesąmonės dedasi. Su mumis absoliučiai nesiskaito. Už savo pinigus viską tvarkome, kad name to nebūtų (dūmų kvapo – red. past. )“, - piktinosi pašnekovė.
Rūke gyvena su dviem vaikais
Norėdami išspręsti šią problemą, buto savininkai išsikvietė meistrą, kuris valo vamzdžius. Šiam atlikus savo darbą, situacija šiek tiek pagerėjo.
„Buto šeimininkai pirmą naktį per 12 dienų šiek tiek normaliau pradėjo kvėpuoti. Namie gyvena ir 8 mėnesių kūdikis, 13 metų vaikas ir šuo. Įsivaizduokite, kai šuo buvo išvestas pasivaikščioti ir grįžo atgal į butą, pradėjo šokinėti lango apie langą lyg mėgindamas jį pramušti, norėdamas kažkiek deguonies gauti“, - pasakojo Snežana.
Vis dėlto moteris įsitikinusi, kad vamzdžių pravalymas visos problemos neišspręs, nes reikia atitinkamų veiksmų ir iš restorano vadovybės – kad jie savo naudojamą krosnį tinkamai eksploatuotų ir prižiūrėtų, kad ventiliacijos vamzdžiai būtų išvalyti iš pagrindų.
„Ar turi jie iš viso teisę kieme tvarkyti malkas? Tai yra savivaldžiavimas“, - nerimavo Snežana.
Dūmai gali sukelti rimtų sveikatos problemų
Savo ruožtu Vilniaus visuomenės centro sveikatos specialistai pripažįsta, kad deginamas kietas kuras yra vienas didžiausių patalpų oro teršėjų. Deginant malkas, į aplinkos orą išsiskiria sveikatai kenksmingos medžiagos, tokios kaip kietosios dalelės, anglies monoksidas (smalkės), azoto oksidai. Visos šios medžiagos veikia kvėpavimo sistemą. O galiausiai jos prisideda prie smogo formavimosi.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl buvimo dūmais užterštose patalpose padidėja apatinių kvėpavimo takų infekcijų rizika. Tai ypač kenksminga vaikams, net pusė pneumonijų vaikams iki 5 metų yra siejama su nuolatiniu buvimu dūmais teršiamose patalpose.
„Dūmuose esančios medžiagos gali sukelti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą suaugusiems žmonėms (net ir nerūkantiems), kuri pasireiškia nuolatine kvėpavimo takų obstrukcija (praeinamumo sumažėjimu), lėtiniu kvėpavimo takų, plaučių audinio ir kraujagyslių uždegimu, kuris paūmėdamas ilgainiui sukelia negrįžtamus pokyčius – bronchų deformaciją, plaučių emfizemą, kvėpavimo, vėliau –širdies nepakankamumą“, -vardija Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
Kietosios dalelės, anot jos, jau yra pripažintos kancerogenu (vėžį sukeliančia medžiaga), nes jos absorbuoja aplinkoje esančias kancerogenines medžiagas ir jas nuneša giliai į plaučius, iš kur praktiškai nebepasišalina. Nuolatinis buvimas dūmuose didina kataraktos (akies lęšiuko drumstėjimo – red. past.) riziką. Taip pat gali sukelti astmą.
„Iš pateiktos situacijos nėra aišku, kokiu būdu dūmai iš restorano patenka į gyvenamąsias patalpas. Akivaizdu, kad taip neturi būti. Jei restorane krosnyje yra kepamos picos, tai nuo šios krosnies turi būti įrengta atskira oro šalinimo sistema.Vėdinimo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad visos kenksmingos medžiagos iš patalpų būtų saugiai pašalintos į išorės orą ir nepatektų į gretimas patalpas“, - situaciją komentavo A. Razmienė.
Restorano atstovai: mūsų krosnis čia ne prie ko
Nors mažamečius vaikus auginanti šeimyna tikino, jog dūmai jų bute atkeliauja iš kaiminystėje įsikūrusio restorano krosnies, šio restorano atstovai tai neigia ir cituoja specialistų atlikto patikrinimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad krosnies kaminas net nesusisiekia su antrame aukšte esančio buto židinio kaminu.
„Mūsų restoranas higienos normas atitinka ir skundas buvo nepelnytas. Aš kreipiausi į įmonę, kuri patikrino mūsų kaminą, kaimynų kaminą ir jokių pažeidimų nebuvo rasta. Buvo surašytas patikros aktas, kuriame nurodyta, kad restorano kaminas nesusisiekia su kaimynų kaminu (atstumas yra maždaug 15 cm). Todėl restorano krosnies dūmai negali būti smalkių kvapo bute Nr. 15 priežastimi. Smalkių kvapas ir neigiama trauka šiame bute yra dėl užsikimšusio kamino arba neteisingo krosnelės įrengimo (neįrengta papildoma alkūnė užpūtimui)“, - teigė restorano padalinio vadovė, nenorėjusi prisistatyti vardu.
Moteris teigia pati bendravusi su besiskundžiančiais kaimynais, buvo atvykęs ir specialistas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Jie atliko patikrinimą restorane, tačiau jokių pažeidimų nenustatė.
Pažeidimų nenustatė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai patvirtina atlikę tyrimą šiame restorane, tačiau po pirminės apžiūros nenustatė jokių pažeidimų – ventiliatorius restorano patalpose veikė, jokių stiprių pašalinių kvapų nesijautė.
„Gauta nusiskundimų iš gyventojų, kad iš restorano jaučiamas kvapas jų namuose. Gavę nusiskundimus mes reaguojame ir tikriname pagal savo kompetenciją pagal teisės aktų reikalavimus. Nuvykę patikrinti inspektoriai nustatė, kad restorano ventiliacija yra veikianti – jokių pašalinių stiprių kvapų nesijautė nei lauke, nei viduje. Tikrinimą atliekame iš anksto neįspėję“, - sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Asta Maminskienė.
Tačiau, kaip atkreipia dėmesį specialistė, VMVT tarnybos kompetencija apima tik maitinimo įstaigų patalpų tikrinimą, o pas gyventojus į butus gali atvykti kita institucija, atliekanti nepageidaujamų kvapų kontrolę – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.
„Tarnyba sudaro komisiją ir tiria gyvenamoje aplinkoje ar nėra kokių pašalinių kvapų, ar neateina jie iš viešojo maitinimo įstaigų“, - sakė A. Maminskienė.
Taigi gyventojams, kurie jaučia nemalonius dūmų ar kitus kvapus savo butuose ir nori išsiaiškinti iš kur jie atkeliauja, specialistė patarė kreiptis būtent į šią tarnybą, nes ji jau pagal savo kompetencijas gali nagrinėti sąsajas tarp gyvenamųjų patalpų ir ūkinių, komercinės veiklos patalpų.
Kalti gali būti ir labai sandarūs langai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentė dr. Violeta Motuzienė, paklausta, kodėl gyventojų bute gali kauptis dūmai ir kur čia reikėtų ieškoti priežasčių, pabrėžė, kad nustayti „paciento“ ligą jo nemačius – labai sudėtinga. Vis dėlto, ji pateikė keletą versijų, kur gali slypėti problemos.
„Pagal pateiktą paaiškinimą, tiksliai pasakyti, kas yra problemos priežastis, sudėtinga. Tam reiktų atvykti į butą ir atlikti apžiūrą, taip pat tikslinga būtų išsiaiškinti, kokio tipo natūralaus vėdinimo sistema yra šiame pastate (šakotinė sistema ar atskiros šachtos kiekvienam butui). Viena iš priežasčių, kodėl eina kvapai iš kavinės greičiausiai yra ta, kad kavinė yra prijungusi savo vėdinimo oro ištraukimo ortakį prie tos pačios šachtos ir oras perteka per ją į aukščiau esantį butą. Taip dažniausiai atsitinka, jei butas turi labai sandarius langus (greičiausiai šiuo atveju taip ir yra), į butą nepriteka oras iš lauko, todėl iš jo niekas per vėdinimo šachtą negali būti ir ištraukiama, taigi oro tekėjimo kryptis nėra tokia, kokia turėtų būti (iš buto per šachtą į lauką)“, - kalbėjo docentė.
Anot jos, seniau, kai pastatai buvo nesandarūs, oras pritekėdavo į patalpas ir būdavo pašalinamas per vėdinimo šachtas. Šiuo atveju, kaip spėjo V. Motuzienė, kadangi greičiausiai oras nepriteka, taigi nieko negali būti ir ištraukiama.
Paklausta, ar ventiliacijos šachtos turi būti reguliariai valomos, mokslininkė teigė, kad dažnas natūralaus vėdinimo šachtų valymas nėra būtinas, bet karts nuo karto tai padaryti reikia, nes šachtose kaupiasi dulkės, bakterijos, būna situacijų, kai į šachtas dėl kažkokių priežasčių patenka pašalinių daiktų, jos gali užsikimšti. „Profilaktinis valymas yra bet kuriuo atveju naudingas. Valymą turėtų atlikti namą administruojanti įmonė“, - sakė V. Motuzienė.
Kaip galimą atsisaugojimo priemonę nuo nepageidaujamų kvapų pašnekovė nedidelio atbulinio oro vožtuvo sumontavimą bute: „Bet reikia žiūrėti vietoje, kiek tai techniškai įgyvendinama“, - priduria ji.
Kaminą galima įsirengti ir daugiabučių gyventojams
DELFI jau anksčiau yra rašęs apie Jeruzalės rajone ant vieno iš daugiabučių stogų išdygusį kaminą, kuriuo piktinosi dauguma vietinių gyventojų. Anot jų, viename iš viršutinių butų buvo įrengta kieto kuro krosnelė, o jai išvestas kaminas dūmus pūtė tiesiai į kito daugiabučio langus. Vis dėlto kaip tuomet žurnalistams paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, laikantis statybos techninių reglamentų visuose 1-5 aukštų daugiabučių aukštuose ir aukštesnių nei 5 aukštų daugiabučių viršutiniuose aukštuose gali būti įrengiamos kietojo kuro uždarojo ir atvirojo deginimo krosnys, židiniai ir viryklės. Tačiau tam privaloma gauti rašytinį valstybės tarnautojo pritarimą.
VGTU mokslininkė V. Motuzienė, paklausta, ar būstuose, kurių savininkai nusprendžia įsirengti krosnelę ar židinį nekyla problemų dėl vėdinimo, teigė, kad jeigu šildymosi prietaisai įrengti tinkamai, to neturėtų būti.
„Kai įrengiamas židinys, tam tikslui turi būti įrengtas atskiras dūmtraukis, kuris užtikrina dūmų pašalinimą iš patalpos. Visgi trauka iš dūmtraukio labai priklauso nuo lauko oro sąlygų (vėjo bei gravitacijos jėgų poveikio), nuo kamino ilgio bei parinktos vietos. Jei kaminas teisingai suprojektuotas, net esant nepalankioms lauko oro sąlygoms, trauka neturėtų apsigręžti, t.y. dūmai neturėtų eiti į patalpą. Tam, kad atbulinės traukos nebūtų, galima papildomai ant dūmtraukio sumontuoti ventiliatorių“, - sakė VGTU docentė.
