Išversti atliekas į mišką nekilo rankos

Marekas GRYNAS.lt pasakojo vasarą keitęs namo šiferinį stogą, šiferį sėkmingai pridavęs į dar veikusią Liepkalnio aikštelę, tačiau neturėjęs transporto išvežti kitų likusių atliekų – ruberoido (stogo dangos izoliacinės medžiagos – red. past.) bei šiltinimo vatos. Susiruošęs tai padaryti dabar susidūrė su rimta problema: aikštelė nebeveikia, kitur – nepriima.

„Išsinuomojau sunkvežimį, sukrovėme atliekas ir nuvažiavau į Liepkalnį, o jie sako: mes dabar nedirbame. Klausiu: o kur vežti? Jie: mes nežinom. Skambinau į 118 paklausti, kiek yra priėmimo taškų (Vilniaus apskrityje – red. past.). Sako: priima Naujojoje Vilnioje ir klausia, su kokia mašina atvažiuosiu. Sakau: su krovinine, nes vatos ir ruberoido nemažai susidarė - apie 2,5 tonos,“- savo istoriją pasakojo Marekas. Anot jo, priėmimo aikštelės operatorius paaiškino, kad galės priimti tik vieną kubą tokių atliekų. Marekas perklausė, ar galės padaryti kelis reisus norėdamas priduoti didesnį kiekį statybinių atliekų, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Taigi, vyras nuleido rankas ir galiausiai atliekas išvežė į Kauno sąvartyną.

Norvegijoje ir Vokietijoje, jeigu atveži nerūšiuotas atliekas, šešiskart reikia daugiau už tai sumokėti. Taigi turime rūšiuoti statybines atliekas, nes pagrindinis tikslas, kad tokios atliekos nepatektų į žemę.
K. Urbonas

„Galvoju, kad 90 proc. žmonių, kurie gyvena Vilniuje ar prie Vilniaus, tokio dalyko nedarytų, aš tiesiog žmogus, kuris labai myli gamtą, negalėjau išversti atliekų kažkur kažkam prie miško. Mūsų valdžia padarė taip, kad jeigu tu kažką remontuoji, priduoti atliekas neįmanoma“, - piktinosi vilnietis.

Vilnietis Marekas nerado kur Vilniuje priduoti kelias tonas apšiltinimo medžiagos atliekų

Vyras už 2,5 tonos statybinių atliekų pridavimą Kauno sąvartyne sumokėjo 163 litus, jam taip pat brangiai atsiėjo krovininio transporto nuoma bei važinėjimas į aikšteles, kurios vilniečio turėtų atliekų nepriėmė. Išnuomotas sunkvežimis su pakrautomis atliekomis vyro kieme stovėjo tris dienas, taigi, prailgusios paieškos, kur dėti statybines atliekas nemenkai palengvino vyro piniginę.

„Visas išvežimas išėjo vos ne tūkstantis litų, o anksčiau Liepkalnio gatvėje, kai pridavinėjau šiferį, už tris tonas paėmė 80-90 litų“, - situaciją vasarą ir dabar lygino Marekas.

Įspėja, kad grįžta nelegalių sąvartynų pamiškėse laikai

Tai, kad šiuo metu Liepkalnyje nei mišrių, nei išrūšiuotų statybinių atliekų nepriimama GRYNAS.lt patvirtino aikštelę valdančios įmonės „Bionovus“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. To daryti įmonė negali, nes intensyviai rūšiuoja jau sukauptas ir perviršį pasiekusias statybines atliekas. 

Mūsų ekonomikoje yra žmonių, kurie nelegaliai dirba – pavyzdžiui, remontus daro ir pan., jie ir mokesčių nemoka ir nori dar pasinaudoti mūsų aikštelėmis, dėl to turime būti budrūs. Didelių gabaritų aikštelės yra skirtos tik fiziniams asmenims, kurių ūkyje susidaro statybinių atliekų ir jie patys jas atveža, o ne tiems, kurie papildomas lėšas užsidirba.
Kęstutis Urbonas

Kada aikštelės vartai gali vėl atsiverti dar nežinoma, tačiau praėjusią savaitę Vilniaus mero Artūro Zuoko surengtuose verslo pusryčiuose buvo kalbama apie lapkričio pradžią.

„Deja, neturime galimybės nukreipti (gyventojų, kur jiems vežti atliekas – red. past.). Mes siūlome įvairiausius būdus, kaip išspręsti šią situaciją. Esame įtikinę, kad tikrai turėtume galimybę priimti tas atliekas, bet, deja, regioninis atliekų departamentas galvoja kitaip. Tikrai negaliu duoti patarimų, kaip turėtų elgtis (gyventojai – red. past.), nes ne mūsų kompetencijoje yra tuos patarimus dalinti, mes tik su apmaudu žiūrime, kad grįžta nelegalių sąvartynų pamiškėse laikai – tai galime patvirtinti“, - niūromis realijomis dalijosi N. Mikalajūnas.

Statybinės atliekos "Bionovus" aikštelėje
Foto: Vilniaus RAAD nuotr.

Gyventojams išeičių šiek tiek daugiau

Statybų verslo atstovai šiuo metu tikrai yra atsidūrę akligatvyje ir kaip portalui praėjusią savaitę sakė Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, statybų aikštelėse tokios atliekos yra kaupiamos, bet tai negali ilgai tęstis. Pirmi šalčiai yra maksimalus terminas, kiek dar tokios atliekos gali būti sandėliuojamos. Vėliau, tikėtina, kad jos gali pradės patyliukais „keliauti“ į pamiškes. Gyventojams, atlikusiems savo būstuose nedidelį remontą, išeičių, kur dėti susidariusias atliekas, yra šiek tiek daugiau, bet vėlgi, egzistuoja įvairūs apribojimai. 

Vilniaus apskrityje iš viso šiuo metu veikia 4 didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelės. Jų adresus ir kontaktus galima rasti spustelėjus ŠIĄ NUORODĄ.

Galvoju, kad 90 proc. žmonių, kurie gyvena Vilniuje ar prie Vilniaus, tokio dalyko nedarytų, nes aš toks žmogus, kuris labai myli gamtą, negalėjau iš vakaro padaryti tokio varianto – išversti atliekas kažkur kažkam prie miško ir būtų ramu.
Vilnietis Marekas

Vienos iš šių aikštelių, įsikūrusios Pilaitės pr. 50, operatoriaus Tauro Laginausko teigimu, čia gyventojai gali atvežti ir nemokamai priduoti iki 250 kg statybinių atliekų, tačiau priimamos tik dalinai rūšiuotos statybinės atliekos, pavyzdžiui, gali būti sumaišytas betonas, plytos ir keraminės plytelės. Mišrios atliekos ir izoliacinės medžiagų atliekos čia nepageidaujamos.

Didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelėse galima priduoti iki 250 kg betono

„Iš viso žmogus gali priduoti iki pusės tonos statybinių atliekų per metus – 250 kilogramų betono ir 250 kilogramų baldų atliekų. Tačiau, kaip suprantu, negalima priduoti pusės tonos vien betono ar vien baldų atliekų“, - aiškino T. Laginauskas. Anot jo, Pilaitės pr. aikštelėje atliekų srautas nėra intensyvus ir šiuo metu, lyginant su rugsėjo pradžia, netgi yra mažesnis.

Nelegalius verslininkus veja šalin

Pramonės g. 209s įsikūrusios didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelės operatorius Kęstutis Urbonas GRYNAS.lt patvirtino, kad iš gyventojų statybinės atliekos yra priimamos, tačiau ribojamas jų kiekis – gyventojui leidžiama per metus atvežti iki 250 kilogramų betono ir 250 kilogramų medienos atliekų (baldai, durys, langų rėmai ir pan.).

Jo teigimu, atvežamų atliekų kiekiai į aikštelę, po to, kai sustabdytas jų priėmimas Liepkalnio gatvėje, išaugo bene trigubai.

„Mūsų ekonomikoje yra žmonių, kurie nelegaliai dirba – pavyzdžiui, remontus daro ir pan., jie ir mokesčių nemoka ir dar nori pasinaudoti mūsų aikštelėmis, todėl turime būti budrūs. Didelių gabaritų aikštelės yra skirtos tik fiziniams asmenims, kurių ūkyje susidaro statybinių atliekų ir jie patys jas atveža, o ne tiems, kurie papildomas lėšas užsidirba – dėl to ribojame (atliekų priėmimo kiekius – red. past.).“, - aiškino K. Urbonas.

Ruberoido atliekos taip pat sukėlė daug vargo jas priduodant

Paklaustas, kaip aikštelių operatoriai atskiria ar atliekas atveža nelegalūs verslininkai, ar paprasti žmonės, K. Urbonas tikino, kad tai iš karto matyti: „Turime tokią nuostatą, kad žmogus atliekas turi atvežti su savo automobiliu, su priekabėle. Psichologiškai matosi (kas atveža – red. past.), jau yra tam įdirbis. Tie, kurie verslą daro, turi transportą, apsirengę kitaip – matosi iš karto. Kaip taisyklė jie meluoja, žinote, melavimas yra mūsų kultūros dalis, prašome apsisukti juos ir važiuoti atgal. Mato, kad negali apgauti ir daugiau nebebando. Taip bent jau būna pas mane aikštelėje“, - patirtimi dalijosi pašnekovas.

Jo teigimu, jeigu iš tokių verslininkų atliekas priimsi, neliks vietos paprasto žmogaus statybinėms atliekoms. K. Urbonas paaiškina, kad iš gyventojų priimtos atliekos Pramonės gatvės aikštelėje dedamos į konteinerius ir atiduodamos atliekų tvarkytojams. Jų atveju - „Ecoservice“ tarnybai, jie jas vežasi į savo aikštelės ir ten jau rūšiuoja bei tvarko.

Veža tai, ką sukaupė per 20 metų

K. Urbonas sako pastebėjęs, kad kai uždarė Liepkalnio aikštelę, pakilo reikalavimai gyventojų į stambiagabaričių atliekų priėmimo aikšteles atvežamoms atliekoms. Tačiau, pašnekovo teigimu, tokie reikalavimai jau seniai turėjo tokie būti.

„Čia tik mes nebuvome civilizuotai pasitempę iki tokio lygio kaip Vakaruose. Dabar reikalaujama, kad statybinėse atliekose nebūtų putplasčio, popieriaus, medžio atliekų – žmonės darydami remontus turi pareikalauti iš statybininkų, kad jie į atskirus maišelius dėtų plyteles, popierių ir t.t. Taip jau yra užsienyje. Norvegijoje ir Vokietijoje, jeigu atveži nerūšiuotas, šešiskart daugiau reikia už tai sumokėti. Turime rūšiuoti statybines atliekas, nes pagrindinis tikslas, kad tokios atliekos nepatektų į žemę“, - aiškino K. Urbonas.

Anot jo, dauguma gyventojų neturėtų bėdų priduoti statybines atliekas nemokamai, jeigu jų metai iš metų nekauptų. Dabartinė didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelių paskirtis yra priimti atliekas, kurios susidaro žmogaus buityje per vienerius metus. Paskaičiuota, kad šis skaičius vidutiniškai neviršija 250 kilogramų.

Tikrai negaliu duoti patarimų, kaip turėtų elgtis (gyventojai – red. past.), nes ne mūsų kompetencijoje yra tuos patarimus dalinti, mes tik su apmaudu žiūrime, kad grįžta nelegalių sąvartynų pamiškėse laikai – tai galime patvirtinti.
N. Mikalajūnas

„Jeigu žmogus nusiperka sodo namelį ir bando viską griauti, remontuotis ir nori statybines atliekas išvežti, jis turėtų kreiptis į atliekų tvarkytojus, į jų aikšteles vežti, o ne pas mus. Pas mus jie turėtų važiuoti, jei keičia baldus, atlieka mažą remontėlį. Žmonės nesupranta koncepcijos, veža ne už vienus metus, o už dvidešimt, - sakė pašnekovas. - Iš kur žmogus prikaups 500 kilogramų (atliekų, - red. past.) ?”

Vis dėlto, tais atvejais, kai gyventojas daro kapitalinį remontą ir statybinių atliekų sukaupia iš tiesų daug, jis gali kreiptis į atliekų tvarkytojus ir už papildomą mokestį susitarti, kad jo atliekos būtų išvežtos. Bėda, kaip samprotauja pašnekovas, yra ta, kad viską norima gauti už dyką.

„Jei viską padaryti neribotai (atliekų priėmimą iš gyventojų – red. past.), reikėtų kelti visus mokesčius – o to gi niekas nenori. Dėl to ministerija minimaliai ir numatė visas šias normas (atliekų kiekio – red. past.)“, - sakė didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Pramonės gatvėje operatorius.

Nuo buitinių konteinerių paimti neprivalo

K. Urbono išsakytus žodžius, kad po didesnio remonto atlikusias statybinių atliekų sankaupas gyventojai gali priduoti atliekų vežėjui, patvirtino ir Vilniaus atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė.

„Galėčiau sakyti, kad per mus (gyventojas – red. past.) gali susitvarkyti statybines atliekas mums pasiskambinus ir sudarius sutartį. Priklausomai nuo situacijos arba mes atvažiuotume ir paimtume tas atliekas, arba jis atvežtų į mūsų aikštelę. Tai nebūtų nemokama. Pagal paskutinius ministro įsakymus, pagal visą tvarką, statybinės atliekos turėtų būti rūšiuotos – negali būti komunalinės atliekos sumaišytos su statybinėmis arba sumaišytos įvairios statybinės atliekos, kiekviena atlieka turi būti surūšiuota. Tokie yra reikalavimai ir visi jų turime laikytis - ir atliekų turėtojai, ir atliekų tvarkytojai“, - situaciją komentavo D. Skrupskelienė.

Perpildytas statybinių atliekų konteineris
Foto: Stopkadras/DELFI.TV

Statybinių atliekų priėmimas iš gyventojo, pagal šios įmonės įkainius, kainuoja nuo 200 iki 650 litų už toną, taip pat yra paskaičiuojamas transportavimo mokestis, jeigu norima, kad tokias atliekas atvažiuotų pasiimti pats atliekų tvarkytojas.

„Mūsų nuomone, betonas su plytomis gali būti sumaišytas, pagal Aplinkos ministerijos ir kitų tvarkytojų reglamentus – negali būti sumaišytas. Kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai, nėra vienareikšmiškų kainų kaip „Maxima“ lentynoje. Kiekvieną kartą tariamės“, - tikino D. Skrupskelienė.

Vis dėlto, jeigu statybinės atliekos yra sumaišytos su buitinėmis bei stambiagabaritėmis, tada išvežti kubą tokių atliekų gyventojui kainuoja 150 litų.

Nors dalis gyventojų įsigudrina po remonto atlikusias šiukšles tiesiog palikti prie buitinių atliekų konteinerių, tai daryti draudžiama. Atliekų tvarkytojai tokių piktavališkai paliktų atliekų sutvarkyti neprivalo, tačiau kartais jiems tenka tai daryti.

„Ecoservice“ vykdančiosios direktorės teigimu, kartais neapsikentę netvarkos prie daugiabučių jie tai padaro. Tačiau kaip pabrėžia pašnekovė, tai yra daroma įmonės sąskaita.

„Tikrai tuo nesidžiaugiame“, - neslėpė D. Skrupskelienė.