Tuo metu elektronikos atliekų tvarkymu ir perdirbimu užsiimančios bendrovės „EMP recycling“ direktorius Almantas Kybartas paskaičiavo, jog Lietuva, neveždama savo atliekų kaimynams, o jas panaudodama šalies viduje, galėtų uždirbti mažiausiai 800 milijonų litų.

Savo trumpą tyrimą A. Kybartas pristatė Druskininkuose vykstančiame renginyje „Atliekų tvarkymas 2014“.

Kokių atliekų nusiperkame daugiausiai?

„ES nori įgyvendinti principą, kad gamybos vartojimo ir atliekų perdirbimo ratas būtų uždarytas. Ir manau, kad žaliavų eksportas šiandien yra ir opi, ir įdomi tema. Kur iškeliauja tos antrinės žaliavos? Nusprendžiau padaryti nedidelę analizę, kaip šioje srityje atrodo Lietuva. Koks yra jos importas, eksportas?“ - savo pranešimo temą pristatė „EMP recycling“ direktorius.

Jis rėmėsi 2012-ųjų metų duomenimis. Tais metais į Lietuvą importuota daugiau nei 268 tūkst. tonų atliekų. Daugiausia – daugiau nei 60 tūkst. tonų – įvežta iš Estijos, 58 tūkst. tonų – iš Latvijos ir daugiau nei 40 tūkst. tonų – iš Švedijos.
A. Kybartas
Manau, pagrindinė problema šiandien – apskaita. Kaip galima vykdyti kažkokią veiklą, nežinant skaičių? Ar šeimoje gali gyventi, nežinodamas, kiek uždirbi ir kiek išleidi? Nėra apskaitos – nėra ir kontrolės. Ką kontroliuoti?
Kokias atliekas perka Lietuva? Įsivežėme daugiau nei 97 tūkst. tonų popieriaus ar kartono, 64 tūkst. tonų juodųjų metalų, 39 tūkst. - įvairių plastikų. Toliau rikiuojasi stiklo pakuotės ir, kas A. Kybartui pasirodė neįprasta, – gyvulių audinių atliekos.
Kartono atliekos

„Galvojau, kad ir mums tai yra problema, bet pasirodo, jas iš Latvijos mes įsivežame“, - teigė „EMP recycling“ vadovas.

Po gyvulinių atliekų – eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kurių į Lietuvą įvežama beveik 9 tūkst. tonų. Daugiausia atliekų įsivežama iš Estijos, Latvijos, Švedijos, Rusijos federacijos.

Grybų, gražių merginų ir … atliekų šalis?

Galvojate, jog kaimynės užverčia Lietuvą atliekomis? Vis tik Lietuva eksportuoja gerokai daugiau atliekų, nei įsiveža. A. Kybarto apibendrintais duomenimis, 2012-aisiais Lietuva eksportavo 538 tūkst. tonų atliekų – tai du kartus daugiau nei importuotas kiekis.
Almantas Kybartas, „EMP Recycling“ vadovas

„Sakome, kad Lietuvoje yra daug grybų, miško, gražių merginų, bet pasirodo, atliekų irgi daug, jei jų tiek daug eksportuojame“, - juokavo „EMP recycling“ direktorius.

Daugiausia atliekų išvežame į Latviją (metalai, plastikai, elektronika, įvairios specifinės atliekos) bei Turkiją, kur egzistuoja didelė metalo laužo rinka, šioje šalyje veikia stambios metalo lydymo gamyklos. Toliau rikiuojasi Lenkija, į kurią Lietuva daugiausia išveža metalų ir kartono, Nyderlandai, Ispanija ir Kipras.

„Nusprendžiau paanalizuoti situaciją: ką gi mes eksportuojam iš Lietuvos? Didžiąją, „liūto dalį“ sudaro juodieji metalai (382 tūkst. tonų), popierius ir kartonas (daugiau nei 87 tūkst. tonų) – čia jau tą patį ir įsivežame, ir išvežame. Toliau – 16 tūkst. tonų spalvotųjų metalų. Dar eksportuojame įvairius plastikus ir elektroniką“, - vardijo A. Kybartas.

Jis atkreipė dėmesį į panaudotus katalizatorius – eksportuojame net 776 tonas šių atliekų, nors, pasak A. Kybarto „tokių atliekų Lietuvoje beveik nesusidaro“.

„Gauname“ nuo artimiausio kaimyno

Toliau „EMP Recycling“ vadovas skaičius palygino su stambiausiu mūsų atliekų pirkėju ir pardavėju – kaimynine Latvija.

„Į Latviją iš viso išvežame 191 tūkst. tonų, įsivežame – 4 kartus mažiau. Galima sakyti, jog eksportas – juk labai gerai. Bet jei sakome, kad antrinės žaliavos yra žaliavos, iš jų galime pagaminti kažkokį naują produktą, sukurti pridėtinę vertę, tai šiandien gauname nuo kaimynų į kaulus 4:1. Nes Latvijoje yra didelis Liepojos metalurgijos terminalas. Ir jis gamina produktą, kuria pridėtinę vertę Latvijai. Kur laimime? Laimime importuojamo popieriaus kiekiais, plastiku – pralaimime“, - įvertino A. Kybartas.
Plastiko krūvos

Kur mėtosi milijonai eurų?

Pranešėjas pasinaudojo proga, jog salėje buvo susirinkę įvairių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių atstovai ir paprašė įvertinti, kokia galėtų būti vienos tonos metalo, pavyzdžiui, ketaus, pridėtinė vertė, jei iš jo savo šalyje pagamintume galutinį produktą.

Ketaus liejimo gamykloje dirbantis atstovas teigė, jog iš ketaus būtų galima uždirbti apie 1000 eurų (apie 3450 litų) iš vienos tonos.
A. Kybartas
Sakome, kad Lietuvoje yra daug grybų, miško, gražių merginų, bet pasirodo, atliekų irgi daug, jei jų tiek daug eksportuojame.

„Gerai, jei visą metalą perdirbtume čia, o ne išvežtume, jau turime mažiausiai 382 milijonus eurų (Lietuva eksportuoja 382 tūkst. tonų metalo atliekų, - red. past.), - skaičiavo A. Kybartas. -
Tarkime, kad iš perdirbto popieriaus galime gauti 150 eurų už toną. Tuomet – spalvotieji metalai, sudedamosios elektronikos dalys ir kitos antrinės žaliavos. Mano skaičiavimais, Lietuvoje būtų galima sukurti papildomos pridėtinės vertės nuo 800 milijonų litų (skaičiuojant pačiais kukliausiais įkainiais) iki daugiau nei milijardo. Ir aš čia jau nekalbu apie tą milijoną tonų (atliekų, - red. past.) per metus, kuriuos mes užkasame arba ruošiamės sudeginti. Specialistai sako, kad jose mažiausiai pusė būtų antrinių žaliavų.“

A. Kybartas primena, jog metalo laužo rinkoje buvo svarstoma nuostata, kad žaliava tik tuo atveju būtų laikoma perdirbta, kai iš jos pagaminamas koks nors naujas produktas.

„Bet pasikeitus ministerijos (Aplinkos ministerijos vadovams, - red. past.) jie neprispaudė, nepadarė. Buvo įteisinta, kad gali būti išvežamos sudedamosios dalys. Ir visi geri norai tuo ir baigėsi. Manau, pagrindinė problema šiandien – apskaita. Kaip galima vykdyti kažkokią veiklą, nežinant skaičių? Ar šeimoje gali gyventi, nežinodamas, kiek uždirbi ir kiek išleidi? Nėra apskaitos – nėra ir kontrolės. Ką kontroliuoti? Eksporto ta pati kontrolė, išvežant ir pavojingas atliekas, ir antrines žaliavas – ji tikrai juokinga. Kontrolės nebuvimas priveda prie to, kad kam stengtis, kam daryti geriau, jei kiti tokius pačius pinigus gali pasiimti padarydami paprasčiau?“ - savo pranešimą pesimistine gaida užbaigė A.Kybartas.