2030-aisiais į sąvartynus turi keliauti vos 5 proc. šiukšlių
GRYNAS.lt primena, kad apie „Bionovus“ aikštelę ištikusias bėdas ir sostinę paralyžavusią situaciją rašyta trečiadienį. O savo ruožtu į Druskininkus dalyvauti kasmetiniame forume apie atliekų tvarkymą atvykęs A. Salamakinas įvardijo prioritetinius darbus, ką būtinai turės nuveikti įstatymų leidėjai, kad susiklosčiusi situacija nepasikartotų.
„Šių metų pavasario sesiją pavadinau atliekų tvarkymo įstatymų bazės sesija, nes viena iš pagrindinių problemų (atliekų tvarkymo sistemoje, - red. past.) – įstatymų bazė. Ne tik aš, bet ir daugelis mano kolegų modeliuodami įstatymus paimame pavyzdžiu Vilnių. Visuomet žiūrime, kaip tą Vilnių sutvarkyti. Vakar pasakiau - viskas, tegu tas Vilnius užsiverčia šiukšlėmis“. Ačiū Dievui, aš jame negyvenu“, - kalbėjo A. Salamakinas.
„Nebus šito! Daug kam atrodo, kad čia labai paprasta, bet mes juk turime europines užduotis. Neseniai komitetas gavo Europinę direktyvą, mano galva, labai gerą. 2030-aisiais į regioninius atliekų tvarkymo centrus turi papulti ne daugiau kaip 5 proc. atliekų. Atrodo, 2030- ieji metai – toli. Bet gal čia lietuviškas toks būdas, matyt, 2029-aisiais imsime ir nebevešime atliekų į sąvartynus.
Man atrodo, kad kiekvienais metais atliekų srautas į atliekų tvarkymo centrus turi mažėti po 5 procentus. Primenu, kad šis reikalavimas yra privalomas. Aš tikiuosi, kad šiandien apie tai bus kalbama. Norėčiau, kad nuspręstume, ką darome, kaip darome. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad mes priimsime tokius įstatymus, kurie bus naudingi visai Lietuvai“, - forume „Atliekų tvarkymas 2014“ kalbėjo A. Salamakinas.
Vietos gyventojai: neleisime, kad atliekas piltų mums po langais
„Ne valstybinės institucijos ir ne politikai iškėlė šį klausimą. Jei Kuprioniškių kaimo bendruomenė nebūtų užtvindžiusi pagrindinių institucijų, atsakingų už atliekų tvarkymą, prašymais, skundais ir reikalavimais, greičiausiai iki šiol apie tai niekas nieko nežinotų. Be abejo, statybinių atliekų utilizavimo klausimas svarbus, bet mes neleisime, kad jos būtų paprastai pilamos, kartu su kitomis šiukšlėmis (kaip matosi nuotraukose) po mūsų langais. Juk gyvenamieji namai - visai šalia. Negana to, priiminėjamas ir asbestas, šiferio kalnai tūno tiesiog sumesti. Apie asbesto žalą priminti nereikėtų, manau, bet bėda ta, kad bendruomenės gyventojai yra tie, kuriuos tai žaloja labiausiai“.
Anot A. Venckaus, bendruomenės nariai nenori, kad Vilniaus miesto ekologinės problemos būtų sprendžiamos kaimo gyventojų sveikatos ir gerbūvio sąskaita. „Dėl to ir kovojame, kad mes ir mūsų vaikai augtų saugioje ir švarioje aplinkoje. O p. Vaitkevičiaus pasakojimai apie tai, kad žmonės žinojo neva čia bus tokio masto šiukšlynas - tai net neverti rimtos reakcijos. Tai yra melas, siekiant pridengti savo ir Vilniaus miesto savivaldybės interesus. Nemanau, kad socialiai atsakingas verslininkas apskritai galėtų taip kalbėti, nes viskas ko siekiama - tai beatodairiškas pelno siekimas net pasitelkiant teisinį bei moralinį nihilizmą“, - savo nuomonę išreiškė šalia sąvartyno gyvenančios bendruomenės atstovas.
