A. Salamakinas: brakonierius turi gaudyti ne miškininkai, bet aplinkosaugininkai

Aplinkos ministerijai susitelkus į brakonieriavimo mastų Lietuvoje mažinimą, buvo nutarta suformuoti visą parą budinčius pareigūnų ekipažus, kurie galėtų bet kuriuo paros metu vykti į iškvietimus ir aiškintis aplinkosaugos pažeidimų atvejus.

Dėl to pernai ministerija kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą prašydama skirti papildomus 25 mln. litų naujų etatų įsteigimui, kad būtų galima sustiprinti gyvosios gamtos apsaugos kontrolę. Tačiau tam pinigų surasta nebuvo.

Tuomet nuspręsta atnaujinti 2004-ų metų generalinio miškų urėdo įsakymą ir organizuoti mobilių grupių reidus ne mažiau nei vieną kartą per savaitę pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Tai reiškė, kad miškininkai kartu su pareigūnais vykdys budėjimus ir kartu gaudys brakonierius.

Algimantas Salamakinas
Be to, aplinkos ministras savo įsakymu miškininkams suteikė teisę stabdyti transporto priemones įtarus, kad jomis transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka įsigyto leidimo, arba gabenami nelegaliai sumedžioti gyvūnai.

Visgi ne visi miškininkai teigiamai sutiko tokius pakitimus. Trečiadienį vykusiame Seimo Aplinkos komiteto posėdyje komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas teigė sulaukęs nemažai miškininkų nusiskundimų. Jis svarstė, kad miškininkams deleguota labai daug funkcijų, todėl jie ir be brakonierių gaudymo turi labai daug darbo. 

Jis Aplinkos ministerijos paprašė, kad ši kuo greičiau surastų galimybių miškininkus nuo šios prievolės atleisti: „Iš miškininkų buvo nusiskundimų – jie kreipėsi į mane. Kai buvo įvestas privalomas budėjimas, miškininkai visą parą turi važiuoti ieškoti brakonierių. Tačiau tam yra regionų aplinkos apsaugos departamentai. Tai jie turi gaudyti brakonierius. Miškininkai sodina mišką, kerta medžius, rūpinasi, kad nevogtų medienos ir jie paprasčiausiai nespėja po laukus vaikytis brakonierių. Tai yra ne jų funkcija. Nereikia miškininkams pripiršti tą funkciją, kuri jiems nelabai tinka. Tegu brakonierius gaudo inspektoriai. Miškininkai turi vykdyti savo funkcijas.“

Miškininkai nori apsiriboti savo urėdijos miškais

Generalinis urėdas Gintaras Paltanavičius savo ruožtu teigė, kad geriausiai miškininkai pažįsta savo kontroliuojamus miškus, o už savo teritorijos ribų pričiupti brakonierius jiems nėra taip paprasta. Komiteto posėdyje generalinis urėdas aiškino, kad miškininkams pavyko pasiekti visai neblogų rezultatų, be to, jis prisižadėjo, kad ir panaikinus budėjus miškininkai geranoriškai pagal galimybes padės aplinkosaugininkams savo valdomuose miškuose gaudyti aplinkosaugos taisykles pažeidžiančius asmenis.
Citata
Įsigaliojus naująjai tvarkai žmonės, pastebėję aplinkosaugos pažeidimą, kaip ir visada apie tai galės pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. O Bendrasis pagalbos centras gautą informaciją perduos Aplinkos ministerijos dispečerinei, kuri netrukus pradės savo veiklą. Visą parą dirbantys dispečerinės darbuotojai kreipsis į arčiausiai įvykio vietos būdraujančius pareigūnus ir duos jiems nurodymą operatyviai reaguoti.
„Kiekvienas miškininkas ir iki tvarkos pakeitimo kontrolės funkciją savo miškuose vykdė. Tačiau po pasikeitimų jie priversti išeiti už savo teritorijos ribų. Prevencinis darbas vyko pastoviai, bet miškininkai žymiai efektyviau dirba savo teritorijoje. Visgi tie reidai buvo gana efektyvūs. Iš viso mes atlikome 1727 budėjimus. Pagavom netoli 100 pažeidėjų. Visi budėjimai kainavo kiek daugiau nei 1 mln. 200 tūkst. litų“, - statistiką atskleidė G. Paltanavičius.
Gyventojo maiše rastas usūrinis šuo

Trakų urėdas Vygantas Mierkis pripažino, kad miškininkų budėjimai nebuvo bevaisiai. Jo manymu, miškininkai labai daug prisidėjo, kad Lietuvoje sumažėtų brakonierių.

„Miškininkai budėjo gan noriai, nes buvo mokama dvigubai už naktinį darbą. Mes tikrai prisidėjome prie bendros tvarkos palaikymo. Mūsų urėdijos darbuotojai nustatė aštuonis pažeidimus. Visuomenė žinojo, kad budima ištisą parą ir tai veikė. Negalima sakyti, kad miškininkai prastai dirbo. Pirmiausia dėmesį atkreipdavome į medienos sandėlius, vykdėme medienos judėjimo kontrolę. O kai sulaukdavome pranešimų iš Bendrojo pagalbos centro, reaguodavom. Tikrai sąžiningai dirbome“, - sakė Trakų urėdas.

Nebe budės, o būdraus

Aplinkos ministerijos skaičiavimu, valstybiniams miškų pareigūnams vykdant reidus 2014 metų pirmą pusmetį buvo nustatyti 283 neteisėti miško kirtimo atvejai (2013 m. pirmas pusmetis – 207). Atsižvelgdamas į šią statistiką, aplinkos viceministras Linas Jonauskas laikėsi pozicijos, kad miškininkai gerai atliko savo darbą. Tačiau jis nesutiko, kad tai buvo per prievartą primesta funkcija. Jo teigimu, miškininkus nustatinėti brakonieriavimo atvejus įpareigoja šiuo metu galiojantys teisės aktai.

Linas Jonauskas
Kaip bebūtų, pasibaigus komiteto posėdžiui GRYNAS.lt jis pripažino, kad nuo šio rudens miškininkams naktimis budėti nebereikės. Brakonierius tamsiuoju paros metu gaudys aplinkosaugininkai.
„Šį rudenį viskas turėtų pasikeisti. Liepą Seimas priėmė įstatymo pataisas ir užtikrino, kad pareigūnams būtų sudaryta galimybė ne budėti, kaip buvo iki šiol, bet būdrauti. Būdravimas nėra darbas. Tai yra budėjimas parengtyje. Būdraujančiam pareigūnui bus mokama 10 proc. pareigybinės algos dydžio išmoka. O jei pareigūnas vyks į iškvietimą, jam bus mokamas papildomas atlygis. Tai bus savanoriška veikla“, - dėstė pašnekovas.
V. Mierkis
Negalima sakyti, kad miškininkai prastai dirbo. Pirmiausia dėmesį atkreipdavome į medienos sandėlius, vykdėme medienos judėjimo kontrolę. O kai sulaukdavome pranešimų iš Bendrojo pagalbos centro, reaguodavom. Tikrai sąžiningai dirbome.

Įsigaliojus šiai tvarkai žmonės, pastebėję aplinkosaugos pažeidimą, kaip ir visada apie tai galės pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. O Bendrasis pagalbos centras gautą informaciją perduos Aplinkos ministerijos dispečerinei, kuri netrukus pradės savo veiklą. Visą parą dirbantys dispečerinės darbuotojai kreipsis į arčiausiai įvykio vietos būdraujančius pareigūnus ir duos jiems nurodymą operatyviai reaguoti.

Prioritetas – grubūs aplinkosaugos pažeidimai

Tačiau čia pat viceministras pridėjo, kad skubiai bus reaguojama tik į tuos pažeidimus, kai gamtai daroma akivaizdi žala. Jei, pavyzdžiui, pranešama apie tai, kad kelyje automobilis numušė stirną, pareigūnams nėra būtinybės skubiai reaguoti. Tokiu atveju dispečerinės budėtojas kreipsis į medžiotojų būrelį, kurio valdomuose plotuose įvyko eismo įvykis, ir jo bus paprašoma pasiimti nugaišusį gyvūną.

„Bet jei bus gautas pranešimas apie gamtai iškilusį rimtą pavojų, kai, pavyzdžiui, į aplinką teka teršalai arba brakonieriai ežere meta tinklus, bus reaguojama nedelsiant. Būdraujantiems aplinkosaugininkams dabar sudaryta galimybė savo kieme laikyti tarnybinį automobilį. Ir jie skubiai išvyks aiškintis situacijos. O už naktinį darbą numatytas dvigubas apmokėjimas. Tokiu pačiu principu dirba ir estų pareigūnai“, - aiškino L. Jonauskas.
Nuo šio rudens aplinkosaugos pažeidimus nustatinės vien tik aplinkosaugininkai

Jo manymu, naujoji tvarka turėtų efektyviai mažinti brakonierių skaičių, o tuo pačiu bus labiau taupomos valstybės lėšos. Viceministras pažymėjo, kad greičiausiai būdraus ne regionų aplinkos apsaugos departamentų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų pareigūnai, bet rajonų ir miestų agentūrų inspektoriai.

„Su naująja tvarka pirmiausia bus supažindinamos profesinės sąjungos. Tai bus orientuota į aplinkos apsaugos agentūras. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos dirba pagal savo grafikus. Jos daugiau dirba vakarais ir naktimis, nes tada dažniausiai brakonieriaujama. Idealiausiu atveju būdravimas turėtų vykti kiekvienoje agentūroje. Tačiau aiškintis pažeidimų, kaip ir dabar, vyks du pareigūnai. Taip yra dėl saugumo, kadangi tokiais atvejais įvyksta pareigūnų akistata su brakonieriais. Jeigu pažeidimas bus įvykdytas, kai dirba ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, jie taip pat bus kviečiami prisijungti. Kai visą parą užtikrinama kontrolė, pažeidimų labai sumažėja. Žinojimas, kad bet kada gali atvykti pareigūnai, brakonierius verčia susimąstyti, ar verta rizikuoti“, - kalbėjo L. Jonauskas.