Viskas prasidėjo nuo laiško
Utenos rajono Vaikutėnų ir Dičiūnų gyvenviečių gyventojų grupė GRYNAS.lt redakcijai atsiuntė laišką, kuriame skundėsi įmonės „Ūrus ir Ko“ vykdoma veikla. Jų teigimu, dėl didelių atliekų kiekių, laikomų lauke ir maišomų su pavojingomis atliekomis, nesilaikant numatytų reikalavimų, kyla grėsmė žmonių sveikatai, o aplinkai – užteršimo pavojus.
Laiškas atsiųstas su prisegtais atsakymais iš atsakingų institucijų ir paaiškinimais, kokie patikrinimai atlikti ir kas nustatyta. Nors vietos gyventojų nusakyta situacija atrodo pavojinga, o atsakingos institucijos praneša atlikusios patikrinimus, radusios pažeidimų ir skyrusios nuobaudas, vis tik įmonei toliau leidžiama veikti.
Sprendimus skundžia teismuose
Utenos RAAD, į pateiktą užklausą apie nustatytus pažeidimus įmonėje „Ūrus ir Ko“, atsiuntė detalų paaiškinimą.
„Ūrus ir Ko” eksploatuojamai Dičiūnų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei nėra išduotas leidimas pavojingas atliekas laikyti lauke. Šiuo metu bendrovė viršija aikštelėje galimą bendrą atliekų sandėliavimo kiekį. Visi šie pažeidimai ir papildomai dėl neteisingo atliekų pakuočių ženklinimo, privalomųjų nurodymų nevykdymo, aplinkos apsaugos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo yra užfiksuoti per Utenos rajono agentūros vykdytus bendrovės eksploatuojamos Dičiūnų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės patikrinimus.
Iš viso nuo 2010 metų iki 2014 metų įmonėje atlikta 12 pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo patikrinimų. Paskutinį kartą patikrinimas atliktas rugsėjo 2-5 dienomis, nustatyti atliekų apskaitos, ženklinimo pažeidimai, už kuriuos atsakingiems asmenims pradėta administracinių nuobaudų skyrimo procedūra.
Utenos RAAD atstovai taip pat nurodo, kad vien tik 2013 m. vyko kone 10 teisminių procesų dėl RAAD nutarimų įmonės atžvilgiu. 2014 m. situacija nepasikeitė: įmonė skundžia departamento sprendimus, Utenos rajono agentūros kontrolės veiksmus, vyksta teisminiai ginčai. Kviečiami atsakingi įmonės darbuotojai neatvyksta, tenka pratęsinėti nuobaudų skyrimo terminus, sueina nuobaudų skyrimo senatys ir atsakomybės pavyksta išvengti.
Nors institucija buvo sustabdžiusi įmonei išduoto TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, -red. past.) leidimo galiojimą, jis sugrąžintas teismo sprendimu. Taigi, įmonė sėkmingai tęsia savo veiklą.
Aplinkosaugininkas: mes – patys mažiausi skruzdėliukai
„Atliekų tvarkymas yra iš tikrųjų pavojinga veikla ir ta aikštelė (įmonės „Ūrus ir Ko“ - red. past.) yra šalia gyvenvietės, nors ne pačioje gyvenvietėje, bet šalimais. Buvo kilęs gaisras (2010 metais – red. past.), gerai, kad dūmus nešė kitur... Bet tai jau kiti dalykai. Bet kur vykdoma pavojingų atliekų veikla ar Utenoje, ar Šiauliuose ar Panevėžyje visur vienodai pavojinga. Kitas dalykas, sutikite, kad mes, (aplinkos apsaugos inspektoriai - red. past.), esame patys mažiausi „skruzdėliukai“, kurie vykdo kontrolę, o leidimų sustabdymą, licencijų išdavimą ir visa kita – jau atlieka kitos institucijos“, - aiškino Utenos rajono agentūros vedėjas Eimantas Puodžiukas.
Siūlo koreguoti įstatymus
Su Utenos rajono vietos gyventojų viena iš bendruomenių, kuri parašė skundą dėl įmonės veiklos, teigia tiesiogiai susisiekęs ir bendravęs Seimo Antikorupcinės komisijos narys E. Šablinskas. Tačiau jis atsisako įvardyti, kas yra jos nariai ir pabrėžia, kad tai tik dėl jų pačių saugumo – baimės, kad jie už tiesą bus nubausti. Vis dėlto pripažįsta, kad padėtis su atliekų tvarkymu bendraja prasme Lietuvoje nėra gera ir iškart siūlo, ką reikėtų keisti.
Teisės aktuose turi būti aiškiai pasakyta, kad galima tik viena licencija (buvo laikai, kai galima buvo turėti dvi). Toliau – jeigu nustatomas TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) pažeidimas, RAAD atstovui, priešgaisrinės saugos atstovui privalai dieną/naktį atidaryti duris, įleisti ir parodyti. Dabar kai šito nėra, galima malti liežuviu – čia aš lauke kažką pastačiau, o rytoj krausiu į vidų. Antra, turi būti vidinis sertifikavimas, kad atėjus tikrintojui, neduok, Dieve, bačka su kalio cianidu stovi ir užrašyta geriamasis vanduo, o kita bačka dar kitu pavadinimu ir tai yra apgavystė, turi būti lengva patikrinti. O jeigu sumelavai, tau atima ne tik TIPK, bet su juo kartu ir licenciją“, - siūlė E. Šablinskas.
Kaltinama įmonė ginasi: tai – konkurentų kerštas
GRYNAS.lt susiekus su „Ūrus ir Ko“ direktoriumi Algirdu Šiatkumi, jis suabejojo, ar iš tiesų vietos bendruomenė atsiuntė laišką redakcijai. Jo teigimu, laišką galėjo rašyti ir skųsti įmonės veiklą įvairioms institucijoms tik vienas asmuo – buvęs Utenos RAAD direktorius Ričardas Vygantas arba jo sūnus Mindaugas Vygantas.
„Apie jo elgesį ir sūnaus baudžiamąsias bylas, kai norėdavo iš manęs gauti automobilį, apie tai mes žinome.. Dabar buvo parašyti jo anoniminiai skundai į visas tarnybas, kiek tik jų gali būti Lietuvoje. […] Jeigu jis toks sąžiningas žmogus, kodėl nepasirašo pavarde?“ - bendruomenės atsiųstu laišku abejojo verslininkas.
Paklaustas, ar jo įmonėje yra pagal įstatymus tvarkomos atliekos, jis pabrėžė, kad patikrinimo aktai praėjo, jokių pažeidimų nerasta.
Vis dėlto susisiekus su minėtu M. Vygantu, kuris yra įmonės „Krisminda“ direktorius, pašnekovas ilgai juokėsi, išgirdęs, kuo yra kaltinamas ir paneigė išsakytus teiginius, kad laiškus redakcijai ir skundus aplinkosaugininkams rašė jis.
„Tikrai ne. Aš asmeniškai nerašiau (skundų aplinkosaugininkams – red. past.), bet jie daug rašė ant manęs, aš neprasidedu, nesiveliu į šitus žaidimus“, - tikino M. Vygantas.
Sako, kad reikėtų „pakratyti“ ir aplinkosaugininkus
Seimo Antikorupcinės komisijos narys E. Šablinskas sutinka, kad tarp atliekų tvarkymo įmonių vyksta konkurencija, bet jis tikina „esantis per daug senas vilkas, ir stebėjimu bei uždavinėdamas šalutinius klausimus, nujaučia, kas ir kaip“.
Anot jo, nors aptariamos įmonės „Ūrus ir Ko“ atveju RAAD skyrė tam tikras nuobaudas ir atliko patikrinimus, Seimo narys pripažįsta, kad yra daug nesusikalbėjimų ir tarp pačių aplinkosaugininkų. Maža to, jis atvirai sako, kad reikėtų ir pačius RAAD „pakratyti“.
„Utenos RAAD vadas neteko posto, ten dideli sąryšiai – kai nagrinėji temą, turi apeiti iš visų pusių, kad neduok, Dieve, neužliptum ant minos, kai specialiai žaidžia du subjektai, konkuruoja tarpusavyje ir tu gali vienam padėdamas, sunaikinti kitą gerą. Šiuo atveju ten yra blogiau ir bjauriau – yra vengiama būti sąžiningu ir atviru. Ir atsakymuose matome, kad jiems (aplinkosaugininkams – red. past.) kartais sunku patikrinti, antra – pagal tą metodiką, ką turėjo atrasti, atrado tik elementariausius dalykus, kai kitoms įmonėms už mažesnius iš karto atima (licencijas – red. past.) Štai kur reikia padėti įsivesti tvarką, tuo užsiims ir Antikorupcijos komisija“, - sakė E. Šablinskas.
Jo teigimu, Lietuvoje būtina sudaryti pavojingų atliekų laikymo vietų žemėlapį ir aiškiai apibrėžti, kiek ir kokių atliekų gali būti tam tikro dydžio teritorijoje.
Vaikutėnų seniūnaitė: paštinininkė sakė, kad ten betvarkė
Kadangi pati bendruomenė, parašiusi skundą dėl „Ūrus ir Ko“ veiklos vėliau žurnalistams nebeatsiliepė, susisiekėme su keliomis vietos bendruomenėmis, norėdami patikrinti verslininko A. Šiatkaus išsakytas abejones dėl skundikų.
Vaikutėnų krašto bendruomenės pirmininkas Linas Vaitiekėnas GRYNAS.lt patikino, kad jų bendruomenė jokio laiško redakcijai nesiuntė. Tačiau pripažino, kad anksčiau iš tiesų būta tam tikrų problemų su atliekų tvarkymo įmone „Ūrus ir Ko“, todėl viena ar kita gyventojų grupė (ne jų bendruomenės nariai) galėjo parašyti panašų laišką ir skundą.
Vaikutėnų seniūnaitijos seniūnaitė Jūratė Bliuvienė sakė pati šios istorijos detalių gerai nežinanti, tačiau pasiklausinėjo vietinių ir iš ten dažnai besilankančios paštininkės girdėjusi, kad iš tiesų situacija su atliekomis, sandėliuojamomis įmonės teritorijoje tiesiog lauke, nėra gera.
„Paštininkė, kuri nešioja laiškus, sakė, kad ten viskas tas pats vyksta, tik pasikeitę gal jų vadovai, bet sakė, kad ten betvarkė – šiukšlynai, viskas netvarkinga“, - sakė seniūnaitė. Paklausta, ar atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės pykstasi tarpusavyje, ji sakė, kad jos lyg ir draugiškai sugyveno, tačiau prisiminė prieš porą metų buvusius nesutarimus, kai rašyti skundai ir pan.
Ji tikino mananti, kad iš tiesų vietos gyventojai, gyvenantys šalia atliekų tvarkymo įmonės, galėjo neapsikentę netvarkos, jų veiklą apskųsti aplinkosaugininkams.
