Rado kompromisą
Kuršių nerijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė teigia, kad projekto derinimas užtruko, nes pirminiame projekte buvo numatyta, kad kelias bus iškeltas labai aukštai ir bus per daug platus, o tai prieštaravo tuo metu galiojusiam generaliniam planui.
Kai buvo patvirtintas naujas generalinis planas ir šiek tiek pakoreguotas rekonstrukcijos projektas, tuomet sutarta dėl kelio tvarkymo. Pasak N. Piekienės, ankstesniame projekte buvo nelabai pagrįstai numatytos labai didelės pralaidos.
„To derinimo aplinkosauginių ir projektuotojų reikalavimų metu mes susitarėme, kad pralaidų bus įrengiama daugiau, bet jos bus mažesnio diametro (...) daugiau pralaidų aplinkosauginiu požiūriu yra geriau”, - sakė kraštotvarkininkė.
Toje teritorijoje yra labai užliejamos vietos, ji supelkėjusi ir ten auga juodalksniai, taigi sumažinto diametro pralaidos leido išlošti dvigubai. Pirma, mažiau iškilo kelias. Antra, daugiau pralaidų leis geriau pasiskirstyti vandeniui potvynio metu, tikisi, N. Piekienė.
Neringos meras: dėl užsitęsusių derybų valstybė prarado daug pinigų
Neringos meras džiaugiasi, kad pagaliau neringiškių skaudulys bus sutvarkytas. Pasak jo, dėl užtrukusių derybų, buvo prarasta labai daug laiko ir pinigų.
Pasak jo, derybos buvo keistos ir apie pralaidas jų metu iš viso nebuvo kalbama. „Buvo kalbama apie tai, jog medžiai yra šalia kelio labai vertingi ir jų kirsti negalima, tai mane visuomet stebina tokie argumentai, kada reikia palei kelią iškirst kokių 20 ha miško ir 8 metus vyksta ginčai: kokia vertybė, kaip čia yra baisu, kokia didžiulė žala gamtai. Ir kai atsitinka gaisras ir iš tų pačių žmonių lūpų girdžiu, kad čia jokios žalos nėra, kad viskas yra gerai, ko jūs čia nervinatės, čia seniai reikėjo viską kirsti”, - sako D. Jasaitis.
Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė sako, kad čia yra painiojami skirtingi dalykai. „Mes dabar kalbam apie kalnapušynus, kuriuos reikia šalinti ir keisti ir kad gaisrai juose yra labai pavojingi ir kad toje vietoje mums jų tikrai negaila. Bet aš manyčiau, kad šalia kelio tie medžiai tiesiog yra gražu”, - aiškina A. Feser.
Kelias toks kaip visur, o norėjosi „neringiško”
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė nėra patenkinta tuo, kaip kelias buvo rekonstruotas. Pasak jos, saugomose teritorijose techniniai įrenginiai turi įsipaišyti į kraštovaizdį, per daug „neišsišokti”.
Žinoma, ji džiaugiasi, kad pagaliau kelias lygus ir tvarkingas, bet sako girdėjusi ne iš vieno žmogaus, kad senas kelias buvo labiau „neringiškas”.
Bet to, kadangi kelias gerokai iškilęs į viršų ir šlaitai yra gana statūs, A. Feser nerimauja dėl saugumo. “Baiminamės todėl, kad jeigu žiemą bus slidu, tai anksčiau galėjai nuvažiuoti nuo kelio į mišką ir bandyti pats išsikraustyt, bet dabar mašinos virs”, - savo nuogąstavimais dalijasi Nacionalinio parko vadovė ir priduria, kad po žiemos pamatysime.
Lietuvos automobilių kelių direkcija: šis kelias kitoks negu visi
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius sako, kad kelias yra saugus, nes jo plotis 7 m, ir automobiliai neturėtų nuo jo čiuožti žiemą, jeigu vairuotojai nevažinės labai arti kelkraščio.
„Mes tik 70 centimetrų sukėlėm, čia dėl šito jinai mažiausiai tegul pergyvena, čia eismo saugumo požiūriu labai viskas gerai”, - tvirtina P. Tekorius.
Pasak jo, šlaitai statesni todėl, kad buvo stengiamasi kuo mažiau nukirsti medžių ir kuo mažiau liesti aplinkinę gamtą. „Be abejo, jeigu mes būtume projektavę kaip kitur, o ne Neringoj, aišku, kad jisai būtų visiškai kitoks: mes būtume žymiai daugiau tas sankasas sukėlę, truputį daugiau išsiplatinę ir tuos pačius šlaitus, kaip jinai sako: statūs šlaitai. Bet čia jau mums būtų reikėję lįst į mišką giliau”, - svarsto Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas.
„Mes dar daug iškirtom pomiškio, tų krūmų, nes rekomendavo mums aplinkosaugininkai, kadangi ten ta migracija šernų skersai didelė, tai bent jau dabar gali iš anksto pamatyti žvėris. Šiek tiek atidengėm tą kelią”, - pasakoja P. Tekorius.
Taip pat nebuvo pakeista ir kelio trajektorija, jis išlieka toks pats koks ir buvo.
P. Tekorius pabrėžia, kad kelias prieš tai buvo rekonstruotas 1965 m. ir per tą laiką atsirado bei sustorėjo humuso sluoksnis ir miškas iškilo virš kelio. “Ir jisai kaip lovys buvo, visada ten stovėdavo vanduo. Sniego nebuvo galima nuvalyt žiemą, neįmanoma jo buvo eksploatuot. Ir mes šitą įrodinėjom 5 metus”, - skundžiasi P. Tekorius.
Šio 10 km kelio ruožo rekontrukcijos vertė siekia 24 mln. litų. Kad būtina rekonstruoti ir kitą kelio dalį - nuo Smiltynės iki Juodkrantės – sutaria visi pašnekovai. P. Tekorius sako, kad jau yra sutarimas tą kelią rekonstruoti tuo pačiu principu, išskyrius Naglių rezervatą, kur kelias nebus iškeliamas.
