Politiniai ratilai
2012 metų spalį, likus kelioms dienoms iki rinkimų į Seimą, Raseiniuose driokstelėjo vadinamasis teršalų skandalas.Triukšmo epicentru tapo Palovaičio kaime nuošalioje vietoje esanti duobė, į kurią iš bendrovės „Norvelita“ buvo gabenamos žuvų atliekos ir riebalai. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai kartu su Aplinkos ministerijos darbuotojais apžiūrėję įvykio vietą ir paėmę mėginius paskelbė, kad išpiltos į gamtinę aplinką kenksmingos nuotėkos didžiausią leistiną teršalų koncentraciją galimai viršijo keliasdešimt tūkstančių kartų.
Skandalas sukėlė politinius atgarsius. Ypač pasipiktinęs buvo tuometinis Raseinių rajono meras R. Ačas, kurio sutuoktinę Vidą Ačienę kovoje dėl Seimo nario vietos aktyviai rėmė Jordano Kenstavičiaus suburtas visuomeninis judėjimas RASAI. R. Ačas įžvelgė politines skandalo priežastis ir prognozavo, kad ikiteisminis tyrimas netrukus išsikvėps.
Apie prieš pat rinkimus neva dirbtinai sukeltą triukšmą kalbėjo ir su „Norvelita“ susiję asmenys: riebalus duobėje esą ketinta laikyti laikinai - kol bus sutvarkyti techniniai valymo įrangos gedimai „Raseinių vandenyse“.
Apklausė vairuotojus
Įtarimus paviešinusių pareigūnų teigimu, gamybinės atliekos turėjo būti vežamos į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir ten utilizuojamos. Spėjama, jog siekiant išvengti utilizavimo išlaidų ir buvo sumanyta nuotėkas paprasčiausiai išpilti į duobę. Atliekas iš „Norvelitos“ gabeno savivaldybės įmonės „Raseinių vandenų“ vairuotojai, gavę nurodymus iš savo tiesioginių vadovų.
Baudžiamojoje byloje kaltinamuoju tapo buvęs „Raseinių vandenys“ direktorius R. Viršilas. „Norvelitos“ vadovas ir savininkas J. Kenstavičius į teismo posėdį pakviestas kaip liudytojas.
Praėjusį antradienį vykusiame posėdyje buvo apklausti bendrovės „Raseinių vandenys“ vairuotojai.
Vienas iš vairuotojų pasakojo, kad atliekas iš „Norvelitos“ vežė kartą per savaitę maždaug nuo 2012 metų liepos vidurio iki rugsėjo.
„Veždavau, nes buvo toks nurodymas“, - paaiškino vairuotojas. Pasak jo, kelionės lape buvo nurodyta, jog atliekos vežamos iš įmonės „Norvelita“ į saugyklą. Vairuotojas užsiminė vieną ar kelis kartus atliekas į duobę vežęs ir iš kaimo turizmo sodybos „Karpynė“.
Vengė prieštarauti
Bylą nagrinėjantis teisėjas Vaclovas Iždonas liudytojo teiravosi: negi jis nematęs, jog tai paprasta duobė, o ne saugykla? Paklaustas, kodėl teršalų negabeno į Gabšių kaime esančius valymo įrenginius ir ar jam nekilo noras prieštarauti, vairuotojas prisipažino: „Prieštarauti gal ir galėjau, bet būčiau netekęs darbo“.
„Sakėte, kad gabenant kildavo kažkokių minčių. Kokios tai buvo mintys?“ - klausė teisėjas.
„Kokios mintys. Blogos mintys“, - atsakė vairuotojas. Paskui jis netikėtai apsisuko ir be teisėjo leidimo nuskubėjęs atsisėdo ant suolo. Paaiškėjo, kad vyras pasijuto blogai. Posėdžio sekretorė atnešė liudytojui vandens. Teisėjas, atsižvelgdamas, kad kondicionieriaus neturinčioje posėdžių salėje pasidarė labai tvanku, prokurorui ir advokatams leido nusivilkti juodas mantijas.
Pavadino „prūdeliu“
Apklaustas kito automobilio vairuotojas teigė, jog teršalai į duobę buvo pilami todėl, kad Gabšių kaime esantys nuotekų įrenginiai negalėjo tinkamai perdirbti teršalų.
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad Palovaičio kaime buvusią duobę vairuotojai kartais vadina saugykla.
„Kelionės lape rašėte, jog vežėte į saugyklą. Kodėl paprastą duobę vadinote saugykla?“ – klausė teisėjas.
„Ne mes tą žodį išsigalvojome. Mums taip pasakė“, - paaiškino vairuotojas ir pridūrė: „Gabšių kaime yra talpa – išbetonuota duobė, o Palovaičio kaime – prūdelis“.
Pasak vairuotojų, vienu reisu į duobę buvo nuvežama apie 3 kūbiniai metrai gamybos atliekų, kurių du trečdalius sudarė vanduo.
Teisėjui pasidomėjus, ar išpiltos atliekos susigerdavo į gruntą, vairuotojas sakė nežinantis.
Nenorėjo tapti direktoriumi
Bendrovės „Raseinių vandenys“ Abonentinės tarnybos vadovas Darius Budzinauskas teisme patvirtino STT tyrėjams duotus parodymus, kad skandalo dėl teršalų įkarštyje jis buvo paskirtas įmonės direktoriumi ir buvo raginamas pasirašyti sutartį su atliekas utilizuojančia įmone Rietave.
„Aš žinojau, kad R. Viršilas buvo sulaikytas ir paskui nušalintas. Atsisakiau tapti direktoriumi. Suvokiau, kad visi nurodymai mano atžvilgiu yra neteisėti. Ir aš nusišalinau“, - teisme sakė D. Budzinauskas, užsiminęs, kad dėl tokio jo poelgio R. Viršilas supyko.
Teismo posėdyje atsiskleidė, kad bendrovėje „Norvelita“ nebuvo įrengtas gamybinių nuotekų kiekius fiksuojantis skaitliukas. Nuotekos buvo apskaičiuojamos apytiksliai – pagal bendrovėje „Norvelita“sunaudotą vandens kiekį, kurį rodydavo įvadinis vandens skaitliukas. Nustatyta, kad vandens sunaudojimas ypač buvo sumažėjęs 2012 metais, ir tai nesiderino su tuo metu padidėjusiomis gamybos apimtimis.
Politikų iniciatyva
Nuotekų skaitliukas buvo įrengtas tik 2013 metais. Tai padaryta gerokai po to, kai situacija aktyviai ėmė rūpintis Seimo narys Edmundas Jonyla.
Teisėjo paklaustas, ar neįžvelgia galimo E. Jonylos konflikto su „Norvelitos“ savinininku, D. Budzinauskas svarstė: „Politiniuose vandenyse nesu patyręs. Nežinau, ar buvo konfliktas“.
D. Budzinauskas sakė, jog 2012 metais yra raginęs R. Viršilą imtis priemonių, kad būtų įvestas nuotekas fiksuojantis skaitliukas.
STT pareigūnams pateiktuose parodymuose užfiksuota, kad bendrovės „Raseinių vandenys“ darbuotojai, žinodami direktoriaus R. Viršilo lojalumą „Norvelitai“, nematė prasmės kalbėti apie skaitliuko būtinybę.
Paprašytas pakomentuoti tokius darbuotojų pastebėjimus, D. Budzinaukas sakė: „Norvelita“ yra didžiausias vandens pirkėjas rajone, su ja reikia skaitytis“.
Dar viena byla
Į praėjusį antradienį vykusį posėdį kaip liudytojas kviestas „Norvelitos“ savininkas J. Kenstavičius teisme nepasirodė: pranešė, jog yra išvykęs.
Tuo tarpu R. Viršilas pastaraisiais mėnesiais Šiaulių apygardos teisme lankosi dažnai. Praėjusią savaitę planuota paskelbti nuosprendį byloje, kurioje R. Viršilas kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu. Šiuos įtarimus jis užsitraukė dirbdamas savivaldybės įmonės „Raseinių vandenys“ vadovu.
Kaltinimus pateikusio prokuroro Andrejaus Mirnyj teigimu, veikdamas kartu su Raseinių rajono tarybos nare Kristina Bartkute, R. Viršilas Gabšiuose įregistravo bendrovę „Statybų aruodas“, kuri buvo naudojama kaip tarpininkė perkant paslaugas ir prekes „Raseinių vandenims“. Tokiu būdu savivaldybės įmonei buvo padaryta apie 42 tūkst. litų žala. Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras pasiūlė R. Viršilui skirti 39 tūkst. litų baudą, taip pat sumokėti 42 tūkst. litų žalą patyrusiems „Raseinių vandenims“.
Tikėtasi, jog nuosprendis bus paskelbtas liepos 24 dieną, tačiau planai pasikeitė: nuspręsta atnaujinti su kai kuriais epizodais susijusių įrodymų tyrimą.
