Gaisras Kuršių nerijoje: kodėl rusai ugnį užgesino greičiau nei lietuviai

Trečiadienį Nidos poilsiautojai pastebėjo iš Kuršių nerijos miškų kylančius tirštų dūmų stulpus. Kaip vėlai paaiškėjo, pleškėjo Karaliaučiaus sričiai priklausantys pusiasalio miškai, kurie buvo užgesinti  per kelias valandas. Neringos meras Darius Jasaitis, paklaustas, kaip rusams pavyko taip greit lokalizuoti ugnį, iškart pateikė savo versiją ir pasakė, ko iš kaimynų galime pasimokyti.

Priežastys, leidusios greitai užgesinti ugnį

Karaliaučiaus srityje prie Pilkopos kaimo trečiadienį gaisras kilo apie 13.10 val. Lietuvos sieną nuo gaisro židinio skyrė maždaug 10 km. Tačiau ugnį Rusijos ugniagesiai užgesino stebėtinai greitai. Kaip ketvirtadienį GRYNAS.lt informavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, gaisras buvo užgesintas maždaug 16 val. Tokią informaciją jai pateikė Rusijai priklausančio pusiasalio dalyje esantis nacionalinis parkas Kurskaya kasa.

Ketvirtadienį prieš pat GRYNAS.lt žurnalisto skambutį su šio parko direktoriaus pavaduotoja Liudmila Paplackaja kalbėjusi A. Feser iš jos teigė sužinojusi, kad nors gaisras užgesintas, įvykio vietoje vis dar dirba gausios ugniagesių pajėgos.

„Nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja man sakė, kad gaisras buvo užgesintas trečiadienį 16 val. Jo metu išdegė maždaug 11 ha miško. Esmė ta, kad kol degė kalninės pušys, gaisras labai stipriai plėtėsi, o kai pasisuko į jūros pusę, kur prasideda paprastoji pušis, ugnis buvo labai greitai sustabdyta. Iš viso vakar dirbo 22 gaisrinės mašinos ir du sraigtasparniai“, - sakė A. Feser.

Pasidomėjus, kodėl rusai ugnį įveikė greičiau nei lietuviai, su miško gaisru kovoję šį pavasarį, parko vadovė tikino, kad viskas dėl gamtinių sąlygų. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pusėje yra žymiai daugiau kalninių pušų. „Rusijos pusėje kalninė pušis auga tik 300 ha, o pas mus yra milžiniškas masyvas – 1500 ha. Mes irgi ugnį sustabdėm labai greitai, kai pradėjo degti paprastoji pušis. Be to, šįkart buvo palankus vėjas “, - tikino pašnekovė.

Kaip tik dėl kalninių pušų degumo, jos teigimu, Lietuvos Kuršių nerijos dalyje nutarta kuo skubiau šiuos medžius kirsti. Tam tikslui bus prašoma keisti miškotvarkos projektą. O taip pat siekiant mažinti gaisringumą bus patvirtintos naujos priešgaisrinės apsaugos taisyklės, kuriose numatytas apsauginių barjerų praplatinimas, sieksiantis 200 metrų.

D. Jasaitis

Tikrai atrodo keistokai: vietiniam gyventojui negalima pasikeisti tokį langą, kokio jis nori, kai sudega miškas – nieko baisaus. Šitoks Kuršių nerijos saugojimas atrodo keistai. Galbūt reikėtų mažiau kormoranus skaičiuoti, bet daugiau dėmesio skirti gaisrų prevencijai. Mes taip mylim Neringą, kad griaunam namus, o gaisrų prevencijai pinigų nėra.

A. Feser teigė, kad šiuo metu yra aukšta miškų gaisringumo klasė ir siekiant išvengti nelaimės Kuršių nerijos nacionaliniame parke nuolat budi dvi brigados, pasirengusios kibti į darbą. „Dabar yra trečia gaisringumo klasė – budime iki saulės laidos. Visa teritorija stebima. Šiuo metu budi dvi pagrindinės brigados ir viena rezervinė. Primenu poilsiautojams, kad šiuo metu miškuose draudžiama lankytis, o taip pat ir rūkyti. Miške esame įrengę nemažai kamerų ir stebime labai didelę teritoriją. Todėl esame pajėgūs pričiupti nepaisančius draudimų“, - perspėjo parko direktorė.

Meras perspėjo dėl grėsmės miesteliams

Neringos meras Darius Jasaitis GRYNAS.lt teigė kalbėjęsis su Karaliaučiaus srities gubernatoriumi ir Rusijai priklausančio nacionalinio parko vadovu. Iš jų meras sužinojo, kaip rusai gesino pajūryje įsiplieskusį gaisrą. „Šiuo metu ten likę nemažai ugniagesių ekipažų, stovi vandens siurblys, iki gaisravietės nutiesta trasa. Budima bus tol, kol neprasidės lietus“, - informavo pašnekovas.

Pasidomėjus, ar Karaliaučiaus srities ugniagesiams buvo pasiūlyta pagalba, meras teigė, kad buvo pasirengta bet kada išskubėti padėti kaimynams, tik tokio prašymo iš jų nesulaukta. „Buvau susisiekęs su gubernatorium. Jis pagalbos neatsisakė, bet oficialaus prašymo nebuvo. Priešgaisrinė tarnyba buvo į Nidą atsiuntusi gaisrinės automobilius, kurie buvo parengti siųsti į pagalbą. Bet kol nebuvo prašymo, jie per sieną vykti negalėjo. Apskritai priešgaisrinė tarnyba buvo pasirengusi viskam. Ugnies plitimui į Lietuvos teritoriją buvo pasirengta“, - aiškino meras, pridėjęs, kad Rusijos ugniagesiams buvo lengviau, kadangi jų teritorijoje žymiai mažiau kalninių pušų.

Visgi Neringos meras pabrėžė , kad Rusijai priklausantis nacionalinis parkas yra geriau aprūpintas technika, skirta miško gaisro gesinimui. Kaip tik todėl, jo teigimu, ten daug greičiau sureaguojama į pavojų: „Iš parko vadovo sužinojau, kad parkas turi keturis priešgaisrinius automobilius, kurie per 15 min. jau buvo vietoje. O vienas automobilis turi didžiulę aštuonių kubų autocisterną. O mūsų automobiliai yra trijų – keturių kubų. Taip pat ten dar yra ir miestelio gaisrinės. Jie geriau aprūpinti technika. O pas mus greičiausiai atvyksta Klaipėdos ekipažai. Ugniagesių, atvykstančių iš kitų miestų, reikia palaukti kelias valandas. Be to, jie dar turi du mobilius siurblius. Tiesa, mūsų parkas irgi juos turi. Ir dar ten budi keturios mobilios gaisro gesinimo komandos. O pas mus tik dvi.“

Meras sakęs, kad Rusija skiria nemažą dėmesį priešgaisrinei saugai, linkęs manyti, jog didesnį finansavimą tam turėtų skirti ir Lietuva. D. Jasaitis teigė, kad to, ką turime dabar, neužtenka.

„Neringa yra UNESCO saugoma teritorija, todėl ji tikrai turi būti labiau saugoma. Poros automobilių neužtenka. Tai yra tokie džipai, kuriuose sumontuotos statinės, skirtos vandeniui supilti. Be to, reikėtų turėti daugiau brigadų. Aišku, viskas nuo finansavimo priklauso. Tikrai atrodo keistokai: vietiniam gyventojui negalima pasikeisti tokį langą, kokio jis nori, o kai sudega miškas – nieko baisaus. Šitoks Kuršių nerijos saugojimas atrodo keistai. Galbūt reikėtų mažiau kormoranus skaičiuoti, bet daugiau dėmesio skirti gaisrų prevencijai. Mes taip mylim Neringą, kad griaunam namus, o gaisrų prevencijai pinigų nėra. Galiausiai paaiškėja, kad nėra už ką samdyti sargus. Taip būti negali“, - aiškino meras.

Ir čia pat jis pridūrė, kad kuo skubiau reikia mažinti kalninių pušų plotus. Priešingu atveju, anot jo, iškyla reali grėsmė Neringos kaimams. „Kalninės pušys kelia didelę grėsmę. Jos auga prie pat miestelių. Jei šių medžių nekirsime, gali sudegti miesteliai, kuriuos taip saugome“, - perspėjo meras.

GRYNAS.lt primena, kad gaisras Kuršių nerijoje Lietuvos pajūryje kilo šių metų pavasarį. Jo metu kalbintas vienas nidiškis, girininkas dalijosi patirtimi, kaip buvo gesinamas gaisras. Siūlome pasižiūrėti vaizdo reportažą: