Tvenkinys, masinantis visos Lietuvos brakonierius

Šiuo metu pradedamas nuleisti Renavo tvenkinio, esančio Mažeikių rajone ant Varduvos upės, vanduo. Vietos gyventojai nerimauja dėl žuvų likimo. Jie mano, kad žuvies ten yra labai daug ir bijo, kad jos neišsidalintų brakonieriai. Aplinkosaugininkai pripažino, kad prie šio tvenkinio mažėjant vandens gali pradėti plūsti brakonieriai, tačiau atskleidė iš anksto suregztą planą, kaip žada su jais kovoti.

Mano, kad vandens išleidimas gali turėti rimtų pasekmių

Mažeikių rajono savivaldybė savo išplatintame pranešime informavo, kad šiuo metu prasideda Renavo tvenkinio (plotas – 29,10 hektaro) hidrotechnikos statinio rekonstrukcija. Šis įrengimas pastatytas dar 1955-aisiais ir per tiek laiko visiškai susidėvėjo. Konstrukcijų būklė tokia bloga, kad bet kada gali įvykti didelė nelaimė. Taip pat pažymima, kad pertekliaus vandens pralaidos – slenksčio bei tilto betono ir gelžbetonio konstrukcijos nuo pastatymo nė karto nebuvo remontuotos.

Mažeikių rajono savivaldybė pažymėjo, kad rekonstrukcijos metu bus išleistas tvenkinio vanduo. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Mažeikiškiai, sužinoję apie numatomus darbus, dėl kurių teks išleisti tvenkinį, rimtai sunerimo. Į redakciją kreipęsis GRYNAS.lt skaitytojas Linas, žvejojantis šiame tvenkinyje, sakė, kad telkinyje yra labai daug žuvies ir klausė, ar bus ja tinkamai pasirūpinta.

Be to, jam rūpestį kelia tai, kad ilgai vykdant darbus sunyks tvenkinio vandens augalija. Šią vietą gali palikti ir vabzdžiai. Kaip tik todėl vyras svarstė, kad norint kuo mažiau pakenkti gamtai, jei tai įmanoma, būtų geriau išleisti ne visą tvenkinio vandenį. O jei tvenkinyje vandens likti negali, reikėtų darbus atlikti kaip įmanoma greičiau, kad tvenkinys ilgai nebūtų tuščias.

Aplinkosaugininkas

Manau, kad kai kas tikrai gali susigundyti užmesti tinklą. Iš ankstesnė praktikos žinome, kad visko pasitaiko. Išleidžiant kitus tvenkinius esame nustatę nelegalios žvejybos atvejų. Didžiausia rizika išleidžiant tvenkinį. Be to, kontroliuosime ir upę. Dirbsime kiek galėsime. Tačiau įspėjame žmonės, kad jei pričiupsime, gresia milžiniškos baudos.

„Sovietmečiu statytos užtvankos dabar tikrai susidėvėjusios. Dabar jos tvarkomos visoje Lietuvoje. Ir tam reikia išleisti vandenį. Tačiau per tiek metų dirbinai suformuotose vandens telkiniuose įsikūrė augalai ir gyvūnija. Suprantu, kad tuos tvenkinius reikia tvarkyti, bet turi būti pasirūpinta ir aplinka. Pavyzdžiui, Renavo tvenkinyje yra labai daug žuvies. Jis buvo specialiai įžuvintas. Kas bus daroma su žuvimi? Gal ji bus sugauta ir iškepta? Kažkada šio tvenkinio vanduo jau buvo nuleistas. Paukščiai jau išsiperėjo, todėl jiems didelės žalos gal ir nebus. Bet augalijai ir likusiai gyvūnijai žala gali būti padaryta. Todėl reikėtų, kad darbai būtų kuo greičiau atlikti“, - savivaldybei ir aplinkosaugininkams patarė Linas.

Aplinkosaugininkų laukia neramios dienos

Mažeikių rajono agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas GRYNAS.lt informavo, kad tvenkinio vanduo bus visiškai išleistas. Vandenį leisti pradėta trečiadienį. Anot jo, to nepadarius nebūtų galima remontuoti užtvankos, kuri yra avarinės būklės.

Visgi jis ramino, kad žuvims nieko blogo nenutiks. Jos iš tvenkinio pateks į Varduvos upę, todėl jų specialiai graibyti ir perkelti į kitą vandens telkinį nereikės. Aplinkosaugininkas sakė, kad upė yra pakankamai gili, tad žuvys galės likti joje arba migruoti į kitus tvenkinius.

Visgi pradėjus sekti vandeniui prie tvenkinio gali pradėti plūsti brakonieriai, siekiantys pasinaudoti palankia situacija. Pasidomėjus, kas bus daroma, kad žuvis nebūtų neteisėtai išgraibstyta, pareigūnas sakė, kad yra iš anksto paruoštas planas.

„Mažeikių rajono agentūros pareigūnai nuolat stebės tvenkinį. Mes ir taip turime stebėti vandens nuleidimo darbus. Be to, mums padės Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Taip pat tikimės pagalbos ir iš Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos. Bus dirbama ne tik dieną – budėsime ir naktimis. Manau, kad kai kas tikrai gali susigundyti užmesti tinklą. Iš ankstesnė praktikos žinome, kad visko pasitaiko. Išleidžiant kitus tvenkinius esame nustatę nelegalios žvejybos atvejų. Didžiausia rizika išleidžiant tvenkinį. Bet kontroliuosime ir upę. Dirbsime kiek galėsime. Tačiau įspėjame žmones, kad jei pričiupsime, gresia milžiniškos baudos. Tai reikėtų visiems žinoti“, - perspėjo N. Kupliauskas.

Galiausiai jis kreipėsi ir į vietos gyventojus, kad šie, pastebėję neteisėtos žvejybos atvejus, tuoj pat apie tai praneštų paskambinę bendruoju pagalbos telefonu 112.

Pabaigus darbus ir susinormalizavus vandens lygiui, pasak pašnekovo, žuvies tvenkinyje turėtų atsirasi vėl. Ji tvenkinį pasieks Varduvos upe. Nepaisant to, aplinkosaugininkas informavo, kad po renovacijos numatoma tvenkinį papildomai įžuvinti.

Žuvis sugrįš, tik neaišku, kada

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas linkęs manyti, kad jei tvenkinys išleidžiamas ir naujai vandeniu užpildomas laikantis visų reikalavimų reikšmingesnė žala aplinkai nepadaroma.

„Viskas priklauso nuo to, kokiu greičiu bus išleidžiamas užtvankos vanduo. Jei bus laikomasi visų reikalavimų, nieko blogo būti neturėtų. Tai bus tas pats kaip upės potvynis. Bet jei vanduo sektų labai greitai, žuvys būtų stumiamos upe žemyn. Tada tam tikra upės atkarpa liktų be žuvies. Taip pat svarbu, kad po visų darbų nebūtų per staigiai vandeniu užpildomas tvenkinys. Tada upė labai nusektų. O pačiai užtvankai didelės žalos taip pat nėra“, - sakė pašnekovas.

GRYNAS.lt primena, kad vandens lygio kitimas tvenkinyje ar užtvenktame ežere neturi viršyti 20 cm per parą. Jei vandens lygio kritimas trunka ilgiau kaip 5 paras, tolesnis vandens lygio kritimo intensyvumas neturi viršyti 70 cm per parą, o likus ne mažiau kaip 1 m gyliui – 20 cm per parą.

Žemutiniame bjefe (upės arba kanalo dalis, esanti aukščiau arba žemiau vandenį patvenkiančio hidrotechninio statinio (užtvankos, šliuzo) - red. past.) vandens debitas neturi viršyti vidutinio liūčių debito.

T. Virbickas palaikė aplinkosaugininkų nuomonę, kad žuvų specialiai gaudyti nereikia – jos pačios išplauks upe. Tačiau kai tvenkinys vėl prisipildys vandeniu, žvejams šioje vietoje bent porą metų nebus ką veikti.

„Senkant vandeniui žuvys išplauks ir užtvankai vėl užsipildžius jos sugrįš iš upės aukštupio. Bet kiek tam reikės laiko, sunku pasakyti. Aišku tik tai, kad atidarius pralaidą į tvenkinį iš karto jos plaukti nepradės. Kurį laiką žuvingumas bus nedidelis. Kažkiek nuostolių bus. Aš manau, kad kol padėtis atsistatys, prireiks dviejų ar trijų metų. Labai didelės būtinybės telkinį įžuvinti nėra, nes žuvys sugrįš pačios. Aišku, galima įleisti plėšriųjų žuvų (lydekų). Tokiu atveju būtų laimingesni žvejai“, - aiškino gamtininkas.

Visgi jis tikino, kad dažniausiai tvenkinių vanduo išleidžiamas laikantis nustatytų reikalavimų, kadangi priešingu atveju gresia didžiulės baudos. Tačiau čia pat jis pridūrė, kad kai greitai senka tvenkinio vanduo, būtina griežta kontrolė, kad nevaldomi brakonieriai neišsemtų visos žuvies.