Turi idėją į darbą plaukti laivu

Akcijos „Tegyvuoja upė“ iniciatorius Kristinas Taukačikas GRYNAS.lt teigė, kad Neryje laivyba galėtų būti žymiai intensyvesnė. Tačiau pagrindinis kliūtis tam - mažas gylis ir prieplaukų trūkumas. Siekdami atkreipti į tai dėmesį jis su draugais surengė savotišką akciją. Vilniečiai jachta atplaukė prie Karaliaus Mindaugo tilto ir ten savaitę gyveno. Tai daugeliui praeivių kėlė nuostabą, nes manyta, kad Neris jachtoms per sekli.

„Dabar Neries gylis labai mažas, todėl gali plaukti tik plačiadugniai laiveliai, kuriems nereikia daug gylio. Bet ir tai sraigtai daužosi į akmenis. Kad padėtis pasikeistų, reikia dviejų dalykų – upės pagilinimo ir prieplaukos. Norinčių užsiiminėti laivyba tikrai atsirastų“, - aiškino pašnekovas.

GRYNAS.lt galerijoje galite apžiūrėti kaip vyksta upės dugno valymo darbai:

Ant vandens - ekologiškas daržas arba viešbutis

Anot K. Taukačiko, idėjų yra labai daug. O vieną entuziastai jau spėjo išbandyti: „Vienas iš pasiūlymų buvo sudaryti galimybę Antakalnyje gyvenantiems žmonėms į centre esančią darbovietę atplaukti laivu. Tokiu būdu būtų galima atvykti daug greičiau. Yra žmonių, kurie tai pabandė baidare. Per kamščius darbovietę tokiu būdu galima pasiekti greičiau nei taksi.“

Visgi K. Taukačiko manymu, laivyba Neryje stringa ne dėl pinigų stygiaus, kurių reikėtų upės pritaikymui, bet dėl aplinkosaugininkų nepritarimo. Vyras prisiminė, kad prieš keletą metų Vilniaus miesto savivaldybė laivybos sąlygoms gerinti buvo numačiusi panaudoti Europos Sąjungos paramą, tačiau tada tam nepritarė aplinkosaugininkai ir darbai neprasidėjo.
A. Rimas
Vandens kelias į Kauną yra ateities klausimas. Tam reikia didžiulių lėšų. Dabar teoriškai teisės aktais įteisintas kelias yra, bet praktiškai jis nenaudojamas. Teoriškai juo plaukti galima, bet jis nėra prižiūrimas, todėl riziką prisiima plaukiantys.

Jei negalima Neries gilinti, pašnekovas siūlė ją bent išvalyti: „Didžiulio gylio nereikia – užtektų tiek, kad sraigtas į akmenis nesidaužytų. Bet pirmiausia užtektų ir to, kad Neris būtų išvalyta. Valstybė tam turėtų skirti pinigų. Po šių darbų būtų galima įgyvendinti daug sumanymų. Pavyzdžiui, planuojama plukdyti baržą ir joje vystyti ekologišką daržininkystę. Taip pat yra planų ant Neries įrengti viešbutį.“

Ateityje – kelias Vilnius – Kaunas

Vidaus vandenų kelių direkcijos Kelių skyriaus viršininkas Aurelijus Rimas nesutiko, kad Neryje šiuo metu nevyksta laivyba. Jo teigimu, Vilniaus miesto ribose nuo Žvėryno iki Valakampių tilto yra 7,5 km ruožas, kuriuo laivai gali praplaukti.
Laivybos entuziastai mano, kad Neryje per mažai prieplaukų
„Tai yra oficialus kelias. Minimalūs specialiai pažymėto farvaterio (upės ruožo, skirto praplaukti laivams, - red. past.) matmenys tokie: gylis – 75 cm, plotis – 20 metrų. Mūsų direkcija farvaterį prižiūri – turime užtikrinti tuos parametrus. Todėl nuolat surenkame akmenis, išvirtusių medžių liekanas. Šioje vietoje plaukioja keli pramoginiai laivai, kurie pagal grafiką plukdo pramogauti norinčius keleivius. Dar šiek tiek yra mažųjų laivų. Šių laivų grimzlė – maždaug 60 cm. Nors minimalus garantinis gylis 75 cm, tačiau šiame ruože yra ir gilesnių vietų. Visgi dideli laivai plaukti negali“, - teigė pašnekovas, pridėjęs, kad šiame ruože yra dvi švartavimosi vietos bei viena papildoma ilgojo saugojimo vieta, kurioje laivas gali būti laikomas per žiemą.
J. Dautartas
Mes pritariame farvaterio valymui, kai renkami akmenys ir vykdomi panašūs darbai. Suprantame, kad mieste laivai tikrai gali plaukioti. Neprieštaraujame, kad būtų turistinis maršrutas. Bet vargu ar sutiktume pritarti kasimo darbams. Neryje vyksta lašišų nerštas. Jos paprastai rausia duobes žvyre. Ir hidrodinamikos pakeitimas joms nebūtų į gera.

Upės, tekančios centrine Vilniaus miesto dalimi, laivyba, jei nėra trikdžių, tęsiasi nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.

Vis dėlto, yra užmojų laivybai pritaikyti kur kas didesnę Neries upės dalį, kad laivu būtų galima nuplaukti iš Vilniaus į Kauną. Tačiau A. Rimas sakė, kad tam reikėtų labai daug pinigų. Nepaisant to, jis atskleidė, kad šioje atkarpoje egzistuoja ir dabar oficialiai įteisintas vandens kelias.

„Vandens kelias į Kauną yra ateities klausimas. Tam reikia didžiulių lėšų. Dabar teoriškai teisės aktais įteisintas kelias yra, bet praktiškai jis nenaudojamas. Teoriškai juo plaukti galima, bet jis nėra prižiūrimas, todėl riziką prisiima plaukiantys“, - sakė A. Rimas.

Jo pasidomėjus, kaip šią atkarpą būtų galima pritaikyti laivams, pašnekovas teigė matantis dvi galimybes. Tačiau jau dabar aišku, kad viena pasinaudoti nepavyks, nes Lietuvoje tai draudžia įstatymas.

„Tokiu atveju yra dvi galimybės: užtvankų įrengimas ir upės valymas. Visgi užtvankas, nors darbus apmokėtų hidroenergetikai, statyti draudžiama. Upės gilinimas taip pat uždraustas. Belieka valymo galimybė“, - pasakojo pašnekovas.
Yra bandžiusių į darbą plaukti baidare

Jo teigimu, planuose numatomas ir dar vienas vandens kelias: Kaunas – Jonava. Jį įrengus laivais galėtų būti gabenami kroviniai. Tačiau tam vėlgi reikėtų nemenko finansavimo. Bet šis sumanymas, tikėtina, turėtų būti realizuotas greičiau nei vandens kelias Kaunas – Vilnius. Šiame ruože grimzlė galėtų siekti metrą.

Aplinkosaugininkas: gilinimas gali pakenkti žuvims

Pasidomėjus, ar tiesa, kad aplinkosaugininkai nepritarė Vilniaus miesto savivaldybės planams pagilinti Nerį, A. Rimas teigė, kad ši idėja jiems iš tiesų nepatiko. „Poveikio vertinimo ataskaitai pritarta nebuvo. Aplinkosaugininkai nenorėjo, kad farvateris būtų gilesnis nei 75 cm. Dabar yra numatytas toks gylis ir didinti jį nebuvo leidžiama,“ - konstatavo Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovas.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Dautarto pasiteiravus, kodėl aplinkosaugininkai skersai žiūri į Neries gilinimą, jis teigė, kad šie darbai neigiamai paveiktų lašišų populiaciją.

Anot jo, neprieštaraujama tam, kad upės ruožas, kuriame vyksta laivyba, būtų valomas, bet gilinimui pritarimo sulaukti būtų sunku. „Mes pritariame farvaterio valymui, kai renkami akmenys ir vykdomi panašūs darbai. Suprantame, kad mieste laivai gali plaukioti. Neprieštaraujame, kad būtų turistinis maršrutas. Bet vargu ar sutiktume pritarti kasimo darbams. Neryje vyksta lašišų nerštas. Jos paprastai rausia duobes žvyre. Ir hidrodinamikos pakeitimas joms nebūtų į gera“, - kalbėjo J. Dautartas.