Turi idėją į darbą plaukti laivu
Akcijos „Tegyvuoja upė“ iniciatorius Kristinas Taukačikas GRYNAS.lt teigė, kad Neryje laivyba galėtų būti žymiai intensyvesnė. Tačiau pagrindinis kliūtis tam - mažas gylis ir prieplaukų trūkumas. Siekdami atkreipti į tai dėmesį jis su draugais surengė savotišką akciją. Vilniečiai jachta atplaukė prie Karaliaus Mindaugo tilto ir ten savaitę gyveno. Tai daugeliui praeivių kėlė nuostabą, nes manyta, kad Neris jachtoms per sekli.
„Dabar Neries gylis labai mažas, todėl gali plaukti tik plačiadugniai laiveliai, kuriems nereikia daug gylio. Bet ir tai sraigtai daužosi į akmenis. Kad padėtis pasikeistų, reikia dviejų dalykų – upės pagilinimo ir prieplaukos. Norinčių užsiiminėti laivyba tikrai atsirastų“, - aiškino pašnekovas.
GRYNAS.lt galerijoje galite apžiūrėti kaip vyksta upės dugno valymo darbai:
Ant vandens - ekologiškas daržas arba viešbutis
Anot K. Taukačiko, idėjų yra labai daug. O vieną entuziastai jau spėjo išbandyti: „Vienas iš pasiūlymų buvo sudaryti galimybę Antakalnyje gyvenantiems žmonėms į centre esančią darbovietę atplaukti laivu. Tokiu būdu būtų galima atvykti daug greičiau. Yra žmonių, kurie tai pabandė baidare. Per kamščius darbovietę tokiu būdu galima pasiekti greičiau nei taksi.“
Jei negalima Neries gilinti, pašnekovas siūlė ją bent išvalyti: „Didžiulio gylio nereikia – užtektų tiek, kad sraigtas į akmenis nesidaužytų. Bet pirmiausia užtektų ir to, kad Neris būtų išvalyta. Valstybė tam turėtų skirti pinigų. Po šių darbų būtų galima įgyvendinti daug sumanymų. Pavyzdžiui, planuojama plukdyti baržą ir joje vystyti ekologišką daržininkystę. Taip pat yra planų ant Neries įrengti viešbutį.“
Ateityje – kelias Vilnius – Kaunas
Upės, tekančios centrine Vilniaus miesto dalimi, laivyba, jei nėra trikdžių, tęsiasi nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.
Vis dėlto, yra užmojų laivybai pritaikyti kur kas didesnę Neries upės dalį, kad laivu būtų galima nuplaukti iš Vilniaus į Kauną. Tačiau A. Rimas sakė, kad tam reikėtų labai daug pinigų. Nepaisant to, jis atskleidė, kad šioje atkarpoje egzistuoja ir dabar oficialiai įteisintas vandens kelias.
„Vandens kelias į Kauną yra ateities klausimas. Tam reikia didžiulių lėšų. Dabar teoriškai teisės aktais įteisintas kelias yra, bet praktiškai jis nenaudojamas. Teoriškai juo plaukti galima, bet jis nėra prižiūrimas, todėl riziką prisiima plaukiantys“, - sakė A. Rimas.
Jo pasidomėjus, kaip šią atkarpą būtų galima pritaikyti laivams, pašnekovas teigė matantis dvi galimybes. Tačiau jau dabar aišku, kad viena pasinaudoti nepavyks, nes Lietuvoje tai draudžia įstatymas.
Jo teigimu, planuose numatomas ir dar vienas vandens kelias: Kaunas – Jonava. Jį įrengus laivais galėtų būti gabenami kroviniai. Tačiau tam vėlgi reikėtų nemenko finansavimo. Bet šis sumanymas, tikėtina, turėtų būti realizuotas greičiau nei vandens kelias Kaunas – Vilnius. Šiame ruože grimzlė galėtų siekti metrą.
Aplinkosaugininkas: gilinimas gali pakenkti žuvims
Pasidomėjus, ar tiesa, kad aplinkosaugininkai nepritarė Vilniaus miesto savivaldybės planams pagilinti Nerį, A. Rimas teigė, kad ši idėja jiems iš tiesų nepatiko. „Poveikio vertinimo ataskaitai pritarta nebuvo. Aplinkosaugininkai nenorėjo, kad farvateris būtų gilesnis nei 75 cm. Dabar yra numatytas toks gylis ir didinti jį nebuvo leidžiama,“ - konstatavo Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovas.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Dautarto pasiteiravus, kodėl aplinkosaugininkai skersai žiūri į Neries gilinimą, jis teigė, kad šie darbai neigiamai paveiktų lašišų populiaciją.
Anot jo, neprieštaraujama tam, kad upės ruožas, kuriame vyksta laivyba, būtų valomas, bet gilinimui pritarimo sulaukti būtų sunku. „Mes pritariame farvaterio valymui, kai renkami akmenys ir vykdomi panašūs darbai. Suprantame, kad mieste laivai gali plaukioti. Neprieštaraujame, kad būtų turistinis maršrutas. Bet vargu ar sutiktume pritarti kasimo darbams. Neryje vyksta lašišų nerštas. Jos paprastai rausia duobes žvyre. Ir hidrodinamikos pakeitimas joms nebūtų į gera“, - kalbėjo J. Dautartas.