Paslauga, už kurią mokėsite 29 arba 400 litų

Šiferio stogai kenkia jūsų sveikatai, bet norėdami jų atsikratyti turėsite susimokėti. Ir gana brangiai. Vienuose Lietuvos regionuose už šiferio lakštų pridavimą prašoma vos kelių dešimčių litų, kitur – daugiau nei pusės tūkstančio litų už toną. Aplinkos viceministras Almantas Petkus gūžčioja pečiais - atliekų tvarkytojų taikomų įkainių ministerija nekontroliuoja ir neturi galios nurodyti juos sumažinti. Savo ruožtu patys atliekų tvarkymo centrai sako, kad šiferio lakštų tvarkymo kainodara yra jų reikalas ir neskuba atskleisti, kodėl kenksminga medžiaga skirtingose savivaldybėse taip skirtingai įvertinama.

Turi mėnesį nieko nevalgyti

Marijampolėje gyvenantis Viktoras GRYNAS.lt redakcijai pasakoja neseniai pasikeitęs šiferinį stogą. Tačiau kai susiruošė jo lakštus priduoti atliekų tvarkytojams liko priblokštas nustatytų įkainių. Marijampolės rajone už toną šių pavojingų atliekų prašoma 400 Lt. Viktoras pasidomėjo, už kiek tokią medžiagą priima kiti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, Alytuje imamas keturiskart mažesnis mokestis – 90 Lt už toną. Tačiau įstatymai neleidžia atliekas priduoti ne savo gyvenamoje vietovėje ir vežti į kitus miestus, taigi vyras liko it musę kandęs.

„Turi mėnesį nieko nevalgyti, kad galėtum priduoti tą šiferį“, - piktinosi vyras, pridurdamas, kad šiferinį stogą keitė savo lėšomis, jokios paramos negavo, taigi atsiskaityti, kur padės atlikusias pavojingas atliekas jam neprivaloma. „Tai ką, reiks vežti į pamiškę? Bet iš ten juk irgi kažkam reiks jį surinkti“, - ironiškai situaciją įvertino marijampolietis.

Jei palieka prie konteinerių, sumokame už tai visi

Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro (MAATC) atstovai patvirtina Viktoro žodžius, kad už šiferio priėmimą prašo 400 Lt (plius PVM) už toną ir šį įkainį taiko tiek įmonėms, tiek gyventojams. Didesnį nei kitur mokestį jie aiškina imantys dėl to, kad neturi galimybių šias atliekas tvarkyti patys, tenka tvarkymo paslaugą pirkti iš bendrovės „Toksika“.

„Marijampolės apskrityje nėra nė vienos vietos, kur būtų galima sutvarkyti šiferį. Todėl šiferio tvarkymui yra pasitelkiama bendrovė „Toksika“. Ji už šiferio sutvarkymą yra nustačiusi 300 litų kainą už toną, dar 70 litų už toną gauna bendrovė „Marijampolės švara“ – ji vykdo šių atliekų surinkimą. Ir 30 litų kainoje yra administravimo išlaidos, tenkančios Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui“, -  kaip susidaro tokia kaina paaiškino Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė.

A. Petkus

Visada draugiškai prašome (nes savivaldybės nėra tiesiogiai pavaldžios ministerijai ir atliekų tvarkymas yra savarankiška funkcija) ieškoti būdų padėti žmonėms, kurie keičia asbestinius stogus į sveikatai saugesnius. Ministerija kiekvienas metais skiria pusę milijono litų asbesto atliekų šalinimui savivaldybėms.

Jos teigimu, centras siekia mažinti šiferio lakštų priėmimo įkainius ir dėl to rengia projektą, kurį įgyvendinus šalia naujojo regioninio sąvartyno atsiras ir šiferio šalinimo įrenginiai. Šiuo metu yra derinami Taršos prevencijos leidimai ir pats projektas.

„Dabar šiferis Marijampolės apskrityje yra tik surenkamas stambiagabaričių atliekų aikštelėse, priimamas tik specialiai supakuotas. Kai susikaupia didesni kiekiai, kviečiami „Toksika“ atstovai, kurie jį išsiveža ir utilizuoja ne Marijampolės apskrityje. Iš gyventojų nemokamai nepriimami jokie šiferio kiekiai. Tačiau kartais gyventojai pasielgia neatsakingai, šiferio nepriduoda sutvarkyti į aikšteles, bet palieka prie komunalinių atliekų konteinerių. Šį šiferį atliekų surinkėjai išveža į aikšteles, o jo sutvarkymą apmoka MAATC – iš visų mokesčių mokėtojų lėšų, skirtų bešeimininkėms atliekoms tvarkyti“, - aiškina L. Burbienė.

Marijampolės atliekų tvarkymo centras skelbia, kad per 2013 metus iš gyventojų surinko 404 tonas šiferio atliekų, iš įmonių atitinkamai sulaukta 69 tonų. Šiemet gauta 161 tona šiferio, didžiąją jo dalį (132 t) pridavė gyventojai ir tik 29 tonas atvežė įmonės.

Kur priduoti šiferį pigiausia?

GRYNAS.lt atliko nedidelį eksperimentą ir paskambino į visus didžiuosius atliekų tvarkymo centrus teiraudamasis, kiek gyventojams kainuotų priduoti šiferio lakštus į skirtingų apskričių atliekų tvarkymo centrus. Vilniaus apskrityje šias atliekas priima įmonė „Bionovus“. Jie turi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, įsikūrusią adresu Liepkalnio 172B. Priduoti šiferio lakštus čia kainuoja 29 Lt (be PVM) už toną. Šis įkainis taikomas tiek įmonėms, tiek ir fiziniams asmenimis, nemokamai priduoti mažo kiekio šiferio atliekų negalima.

Kaune šias atliekas galima atvežti į Lapių sąvartyną. Taikomas 49,10 Lt (be PVM) mokestis už toną. Jei atvežama tik keletas šiferio lakštų, jie priimami nemokamai. Panevėžyje statybinės atliekos, turinčios asbesto, priimamos už 65,56 Lt/t (be PVM), jeigu atliekas priduoda gyventojai, ir 82,22 Lt/t - jeigu atveža įmonės. Jeigu šių atliekų kiekis neviršija 300 kg, iš gyventojų jos priimamos nemokamai. Alytus skelbiasi šias atliekas priimantis už vieną mažiausių kainų visame regione – 90 Lt/ t (be PVM).

Viską reikia daryti proto ribose

„Atliekų tvarkymo centrai yra įmonės, kurių akcininkai - savivaldybės. Kokias kainas taryba patvirtina, tokios ir yra. Pas mus visąlaik buvo pigiau. Iki pernai metų netgi buvo 60 Lt/t, dabar 90 Lt plius PVM, taigi išeina kažkur apie 110 Lt/t. Klaipėda kažkada net tokį biznį darė, Klaipėdos „Toksika“ veždavo į Alytų ir priduodavo Alytaus „Toksikai“, o jie atveždavo mums. Iš kito regiono vežti atliekų negalima, bet „Toksika“ buvo bendra įmonė visoje respublikoje. „Toksikoje“, kiek žinau, kaina yra apie 600 Lt už toną”, - pasakojo Alytaus apskrities atliekų tvarkymo centro (AAATC) Stambiųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo padalinio priežiūros vadovas Benius Motiejūnas.

Jo teigimu, šiferį tvarkyti labai didelių investicijų nereikia, nes iš esmės jis nėra kaip nors perdirbamas, o tiesiog paskirtoje vietoje sąvartyne sluoksniuojamas su žeme ir sandėliuojamas.
„Jis palaidojamas ir gyvenime toje vietoje nieko nebus, niekas nekas. Žemė ten jau apdainuota, kaip sakoma, - priduria pašnekovas. - Šiferis turi būti pristatomas taroje, tara dedama į rietuves ir užpilama žemėmis. Pas mus yra kasamos tokios daubos, šiferis suverčiamas ir sluoksniuojamas toks pyragas, paskui užpilamas žemėmis“.

L. Burbienė

Kartais gyventojai pasielgia neatsakingai, šiferio nepriduoda sutvarkyti į aikšteles, bet palieka prie komunalinių atliekų konteinerių. Šį šiferį atliekų surinkėjai išveža į aikšteles, o jo sutvarkymą apmoka MAATC – iš visų mokesčių mokėtojų lėšų, skirtų bešeimininkėms atliekoms tvarkyti.

B. Motiejūno teigimu, jeigu gyventojai atvažiuoja į aikštelę su keliais šiferio lakštais, iki 10-ties jų gali būti priimami nemokamai, tačiau jeigu žmogus keičia visą stogą, šiferio gali susidaryti iki 2,-2,5 tonos.

„Jeigu žmogus keičia stogą pagal paramos programas, kažkiek jam yra apmokama už utilizavimą. Jis turi pateikti dokumentus mokėjimo agentūrai, kur padėjo atliekas“, - sako AAATC atstovas.
Paklaustas, ką manantis apie atliekų pridavimo įkainių suvienodinimą skirtingose savivaldybėse, B. Motiejūnas teigė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes šis sprendimas yra savivaldybių tarybų rankose. Jeigu ši tvarka būtų keičiama (šiuo metu yra pateiktas pasiūlymas suteikti daugiau galių Aplinkos ministerijai, kad atliekų tvarkymo centrai taptų jai dalinai pavaldūs – red. past.), galbūt keistųsi ir šių atliekų priėmimo įkainiai.

„Kiekvienam savo, - svarsto B. Motiejūnas, paklaustas, ar nėra apmaudu, jog kiti atliekų tvarkymo centrai uždirba daugiau už šiferio atliekas prašydami didesnių sumų. - Mes visą laiką einame priekyje atliekų tvarkyme. Negali išsišokti – nuo 90 Lt paprašydamas 400 Lt už toną ar 600 Lt. Reikia viską daryti proto ribose“.

Anot pašnekovo, iš gyventojų priimti šiferio lakštus už 90 Lt už toną centrui nėra nuostolinga, o ir pačių atliekų gyventojai priduoda daug.

Negalėjo patikėti, kad ne Kaune pigiausia

Kauno apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas nustebo išgirdęs, kokia kaina šiferį galima priduoti Vilniuje (29 Lt/t). Jo įsitikinimu, Kaune tai iki šiol buvo galima padaryti pigiausiai (49,1 Lt/t). Jis svarstė, kad galbūt į kainą Vilniuje neįskaičiuotas transportavimas ar kiti papildomi kaštai.

„Pavojingų atliekų tvarkymą Kaune galima atlikti atvažiavus į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir priduoti tam tikrą kiekį nemokamai. Taip pat ir su šiferiu, jeigu jo yra mažas kiekis. Bet jeigu tai yra visas stogas, jį reikia vežti į Lapių sąvartyną ir ten jau yra tonos kaina“, - sakė K. Balčiūnas.

Lapių sąvartyne šiferio atliekos yra sandėliuojamos. Pašnekovo teigimu, kitų būdų jį perdirbti nėra – todėl Lietuvoje visi šiferį tvarko tik tokiu būdu. „Kuo didesnis atliekų kiekis arba kuo didesnis regionas, veikia masto ekonomika. Sąvartynų reikia visiems, jeigu mažas regionas pasistato savo sąvartyną ir padalina (jo tvarkymo kaštus) gyventojų skaičiui – išeina viena kaina, jeigu padalina daugiau gyventojų – kita. Dabar vykdomi projektai atliekų tvarkymo sektoriuje vieni yra labiau pasistūmėję, jiems reikia daugiau pinigų, kiti dar verčiasi iš tų pačių resursų“, - samprotavo K. Balčiūnas.

Jis sako, kad Kaune problemų su šiferio atliekų tvarkymu nėra, nes sąvartynuose yra jiems vietos, nereikia šios atliekos eksportuoti į kitą regioną ar užsienį.

Viceministras: galime tik draugiškai prašyti, bet ne įsakyti

Aplinkos ministerijos viceministras Almantas Petkus, įvertindamas susidarusią situaciją, teigė, kad kiekviena savivaldybė ar regionas gali nusistatyti savo „vartų“ mokestį į sąvartyną, lygiai taip pat ji gali laisvai spręsti, kokius įkainius taikys skirtingų atliekų tvarkymui.

B. Motiejūnas

Kiekvienam savo, - svarsto B. Motiejūnas, paklaustas, ar nėra apmaudu, jog kiti atliekų tvarkymo centrai uždirba daugiau už šiferio atliekas prašydami didesnių sumų. - Mes visą laiką einame priekyje atliekų tvarkyme. Negali išsišokti – nuo 90 Lt paprašydamas 400 Lt/t ar 600 Lt/Lt. Reikia viską daryti proto ribose.

„Visada draugiškai prašome (nes savivaldybės nėra tiesiogiai pavaldžios ministerijai ir atliekų tvarkymas yra savarankiška funkcija) ieškoti būdų padėti žmonėms, kurie keičia asbestinius stogus į sveikatai saugesnius. Ministerija kiekvienas metais skiria pusę milijono litų asbesto atliekų šalinimui savivaldybėms, kad jos kompensuotų arba vežimą, arba susidariusį įkainį vartų mokesčiui ir pan. Šiandien matome situaciją, kad atliekų tvarkymo įkainiai skiriasi – kai kurios priima ir nemokamai, o kitos ima mokesčius“, - teigė A. Petkus.

Jo teigimu, ministerija neturi teisinių galių kištis į savivaldybių teikiamų paslaugų kainodarą, tačiau Aplinkos ministerijos iniciatyva yra užregistruotas įstatymo projektas, kuriame siūloma deleguoti daugiau ministerijos atstovų į regioninių apskričių atliekų tvarkymo centrų (RAATC) valdybas. Tokie nariai galėtų sudaryti trečdalį valdybos, tačiau tai nebūtinai būtų ministerijos darbuotojai, o ir visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir pan.

Jeigu tokiam pasiūlymui būtų pritarta, A. Petkus neabejoja, kad būtų siūloma peržiūrėti ir atliekų tvarkymo įkainius, jų kainodarą, pagrįstumą. „Būtų teikiami siūlymai, kaip bent jau asbestą šalinti pačiomis mažiausiomis kainomis. Kitas pasiūlymas, kad galbūt sąvartynų vartų mokestį galėtų nustatyti Kainų ir energetikos komisija. Tikimasi, kad tada kainos būtų grindžiamos labiau ekonominiais dalykais ir mažiau būtų politikos“, - sakė A. Petkus.