Gyvenimas sostinėje: tiek dulkių, kad reikia dengtis akis

Vilniaus Grūdų gatvės gyventojai skundžiasi per karščius negalintys išeiti į kiemą, nes po kelių minučių jau būtų padengti tokiu dulkių sluoksniu, kad tektų grįžti namo į dušą, o drabužius grūsti į skalbimo mašiną. Viskas dėl to, kad ši gatvė neasfaltuota, o ja dardančios sunkiasvorės mašinos kelia didžiulius dulkių debesis. Vilniečiai prašo ištirti kietųjų dalelių koncentraciją šioje gatvėje, tačiau aplinkosaugininkai sako, kad tam nėra lėšų ir patarė pasidžiaugti bent jau tuo, kad gatvėje buvo apribotas eismas.

Koją kiša seno asfalto liekanos

Grūdų gatvės gyventoja Valerija GRYNAS.lt skundėsi, kad dulkės šioje Vilniaus vietoje ramiai gyventi neleidžia jau seniai. Vis tik kažkada į gyventojų skundus buvo sureaguota ir papilta senos sutrupintos asfalto dangos. Visgi, pasak Valerijos, dulkėjimo vasarą tai nesustabdo - gyventojai prašo, kad gatvė būtų išasfaltuota.

Būtent seniau papiltas asfaltas tapo pagrindine kliūtimi siekiant geresnių gyvenimo sąlygų: „Kažkada toje vietoje buvo papilta seno asfalto. Tačiau pernai mes pradėjome skųstis dėl didelio dulkėjimo ir savivaldybėje mums pasakė, kad mūsų gatvė asfaltuota. Bet čia nėra jokio asfalto! Būtinai reikia išasfaltuoti gatvę, nes čia yra labai intensyvus eismas. Gale gatvės vyksta statybos, todėl sunkiasvorės mašinos nuolat veža smėlį ir kitas medžiagas. Be to, tiesiamas dujotiekis. Kai kuriomis dienomis sunkvežimiai važiuoja ir važiuoja,“ - skundėsi gyventoja.

Jos žodžiais netruko įsitikinti ir GRYNAS.lt fotografas, per 10 minučių gatvėje įamžinęs kelis automobilius, sukėlusius didžiulius dulkių debesis.

Moteris baiminasi, kad Grūdų gatvėje gali būti viršyta leistina kietųjų dalelių koncentracija, tokiu kyla grėsmė gyventojų sveikatai. Kaip tik todėl šioje gatvėje gyvenantys žmonės kreipėsi į Aplinkos apsaugos aparatūrą, kad ji, panaudodama savo mobilią laboratoriją, atliktų tyrimą ir nustatytų, kokia yra kietųjų dalelių koncentracija.

Vis dėlto Valerija konstatavo, kad į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Moteris sakė iš agentūros gavusi paaiškinimą, jog tokių gatvių Vilniuje yra labai daug ir visose atlikti tyrimų nėra galimybės. Jai buvo pateikti analogiškos Varnės gatvės pernai atliktų tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad šioje gatvėje kietųjų dalelių koncentracija tris kartus viršijo leistiną normą.

Savivaldybė neturi pinigų

Pašnekovė teigė suprantanti, kad tyrimai nėra pigūs, todėl svarstė, ar nebūtų geriau pinigus, kurie būtų išleisti tyrimų metu, tiesiog paskirti gatvės asfaltavimo darbams. Tačiau iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuri sprendžia, kurias gatves pirmiausia reikia asfaltuoti, vilnietė gerų žinių neišgirdo – nėra pinigų.

„Kai lyja, dar galima kvėpuoti. Bet per sausrą kelias taip dulka, kad reikia dengtis akis. Mes apsisodinome medžiais, bet dulkės vis tiek pro juos patenka. Dieną pabūni tokioje vietoje ir daugiau nebegali ištverti. Atrodo, kad trachėjoj yra vamzdis. O kai palyja, atsiranda kita problema – duobės. Tada važiuojant net dantys barška. Kreipėmės pagalbos į savivaldybę, bet ji teigė neturinti lėšų asfaltavimui. Vietoj to buvo apribotas automobilių greitis iki 30 km/h. Manau, kad iš viso reikia apriboti sunkvežimių eismą. Aišku, tyrimai būtų gerai, bet gal geriau netirti, o iš karto spręsti tą problemą. Bet kol kas nieko nedaroma. Netgi nelaistomas kelias“, - piktinosi vilnietė.

GRYNAS.lt paprašius situaciją pakomentuoti Vilniaus miesto savivaldybės, jos atstovė Inga Simanonytė teigė, kad šiuo metu nėra pinigų, kuriuos būtų galima skirti gatvės asfaltavimui. Ir tuo pačiu ji paminėjo, kad tiems darbams atlikti reikėtų 0,5 mln. litų.

Taip gatvė atrodo nulijus lietui:

„Ši gatvė yra viena iš prioritetinių, kurią Vilniaus miesto savivaldybė planuotų asfaltuoti, jeigu tam būtų gautas finansavimas. Šiuo metu iš savivaldybės biudžeto lėšų nesame pajėgūs tai padaryti. Darbams reikėtų daugiau nei 0,5 mln. Lt. Tačiau šiuo metu yra apribotas eismo greitis“, - sakė I. Simanonytė.

Tyrimai atliekami nebus

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas taip pat teigė, kad situacija Grūdų gatvėje jam yra gerai žinoma. Jis pripažino, kad gyventojai buvo kreipęsi prašydami atlikti tyrimą, tačiau tai, anot jo, to padaryti neįmanoma. „Nematuosime, nes tai išeina už sveiko proto ribų. Vilniuje šiuo metu yra 500 km žvyruotų gatvių. Kitaip tariant, tokių gatvių yra 1000. Mes turime tik vieną mobilią laboratoriją. Jeigu ja matuosime vien žvyrkelius, netirdami atliekų deginimo įmonių ir kitų konfliktinių stambių objektų, vien Vilniaus savivaldybei reikėtų 10 metų. Tai yra nesąmonė. Jei žvyrkelių užterštumą matuotume visoje Lietuvoje, 100 metų neužtektų“, - kalbėjo skyriaus vedėjas.

Jo teigimu, dulkančios gatvės gyventojams buvo nusiųsta Varnės gatvės ataskaita, parengta pagal joje atliktus tyrimus. Be to, specialisto manymu, Grūdų gatvėje situacija turėtų būti geresnė, nes joje, savivaldybės skaičiavimu, eismas mažesnis.

„Varnės gatvėje kietųjų dalelių koncentracija 3 kartus viršijo leistiną normą. Tačiau šioje gatvėje srautai mažesni ir dalis gatvės nėra žvyrkelis, todėl problemų turėtų būti mažiau“, - spėjo pašnekovas.

Pasidomėjus, kas galėtų padėti Grūdų gatvės gyventojams, jis teigė, kad pagrindinė priemonė yra gatvės asfaltavimas. O jei savivaldybė tam neturi pinigų, pasak specialisto, yra kelios alternatyvos. „Labai svarbu apriboti greitį. Taip pat galima riboti sunkiojo transporto judėjimą, nes vienas sunkvežimis sukelia tiek dulkių, kiek penki lengvieji automobiliai. Trečia priemonė – laistymas. Tačiau tai labai neefektyvu, nes ant žvyrkelio vanduo labai greitai išdžiūva. Patikimiausia priemonė – asfaltavimas. Visgi už šių priemonių įdiegimą atsako savivaldybė,“ - teigė D. Perkauskas.

Anot D. Perkausko, kietosios dalelės žmogaus organizmui kenksmingos. Kaip tik dėl to jis prašo ir didesnio vairuotojų, važiuojančių žvyrkeliais, sąmoningumo. „Kai matavome Varnės gatvės kietųjų dalelių koncentraciją, nustatėm, kad per parą pravažiuodavo 600 mašinų. Bet buvo ir taip, kad teko kviesti policiją, nes vakare vienas chamas pralėkė 100 km/h greičiu. Tai yra labai pavojinga,“ - piktinosi Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas.

Pernykščiai duomenys optimistiškai nenuteikia

GRYNAS.lt primena, kad su tokia pačia problema susiduriantys Vilniuje esančios Varnės gatvės gyventojai pasiekė, kad toje vietoje būtų išmatuota kietųjų dalelių koncentracija. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, panaudoję savo mobilią laboratoriją, oro taršos tyrimą atliko 2013 m. rugpjūčio 26-27 dienomis.

Maždaug 5 metrų atstumu nuo kelkraščio mobilioje laboratorijoje 29 valandas vykę stebėjimai atskleidė, kad kietųjų dalelių vidurkio vertė tyrimų laikotarpiu svyravo nuo 153 iki 180 µg/m3. Toks rezultatas viršijo vidutinei paros normai taikomą ribinę vertę 3-3,6 karto. Didžiausia koncentracija užfiksuota dieną: pravažiavus sunkiosioms transporto priemonėms ji siekė 500-700 µg/m3. Tačiau nuo 23 val. iki kitos dienos 8 val. ryto kietųjų dalelių koncentracija tesiekė 3-8 µg/m3.

Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija negali viršyti ribinės vertės (50 µg/m3) daugiau kaip 35 dienas per metus.