Penktas patikrinimas šiemet

Aplinkosaugininkai ir žurnalistai, atvykę į įmonės teritoriją, buvo pasitikti draugiškai. „Neturime ko slėpti, tikrinkite“, - tokia fraze su svečiais pasisveikino įmonės „Ekobazė“ atstovai. Jie aprodė rūšiavimo liniją, kokios atliekos atkeliauja, kaip jos išrūšiuojamos. Atliekos rūšiuojamos po stogu, aplink pakankamai švaru, aplinkos apsaugos inspektorius žurnalistams sakė, kad ir įmonės dokumentai buvo tvarkingi.

„Šiemet Žarijų objekte gal penktą patikrinimą turime. Stengiamės viską daryti pagal tvarką, bet neslėpsiu – tai nėra paprasta padaryti. Yra uždėta tiek visokių ribojimų, baisu. Alytuje mes buvome bausti, bet ten buvo nedidelis pažeidimas – neleido mums iš mišrių atliekų komunalinio srauto išrinkti elektronikos. Sako – neturite tokio kodo (reikalingo tokio tipo atliekoms išrinkti – red. past.). Sakau – tada valio, tegu ta elektronika važiuoja į sąvartyną“, - pasakojo „Ekobazė“ gamybos ir logistikos skyriaus vadovas Rolandas Aliukonis.
Rolandas Aliukonis
Kazokiškėse žmonės yra radę knygą su pinigais. Ne visą laiką informuoja darbuotojai (kad rado - red. past). Tik po dviejų savaičių sužinome, kad vyko dalybos.

Anot jo, septintus metus veikianti įmonė yra pripratusi prie patikrinimų ir, kaip sako įmonės atstovas, tikrai neturi ko slėpti.

„Įmonė užsiima tokia veikla, kuri nėra kaip rožių auginimas. Atliekos rūšiuojamos, laikomasi reikalavimų. Čia matome, kad yra išrūšiuota plastikinė, metalinė pakuotė, popierius dar atskirai. Taip pat svarbu pasižiūrėti, kaip atrodo lauke – ar nėra pavojingų atliekų laikoma. Jeigu yra pavojingos atliekos – ar jos paženklintos. Ir, žinoma, tikriname dokumentus – ar yra laikomas toks atliekų kiekis, kiek gali laikyti, ar gali laikyti vienokias ar kitokias atliekas, nes tam reikia irgi atitinkamų leidimų“, - teigė Vilniaus miesto agentūros vyr. aplinkos apsaugos inspektorius Robertas Dauskurtas.

Jo teigimu, tikrinama įmonė yra viena iš pavyzdingesnių, todėl patikrinimo metu pažeidimų nerasta.

Atliekose randa ir asmens dokumentų, ir aukso

R. Aliukonis patikrinimo metu žurnalistams sakė, kad jų įmonės rūšiavimo linijoje per mėnesį išrūšiuojama 2-2,5 tūkst. tonų atliekų. Atrenkamos antrinės žaliavos – plastikas, popierius, metalas - bendrame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 8-10 proc.

„Kitą savaitę parvažiuoja įrenginys – atliekų sijojimo būgnas, kuris atskirai atkratys biomasę, o ji sudaro apie 30-40 proc. bendro srauto. Toliau biomasė yra kompostuojama, mažėja jos tūris“, - pasakojo R. Aliukonis. Tokį renginį įmonė jau naudoja Utenoje, o štai Vilniuje dar neturėjo.

Jis pasakoja, kad įmonės rūšiavimo linija Alytuje jau naudoja ir dar vieną įrenginį – taip vadinamą atliekų smulkintuvą. Iš susmulkintos žaliavos yra ruošiamas kuras cemento fabrikams.

„Iš rūšiavimo linijų į sąvartyną galėtų ir niekas nenukeliauti“, - tikina įmonės atstovas.

Vilniaus rūšiavimo linijoje dirba apie 30 darbuotojų. R. Aliukonis skaičiuoja, kad komunalinėse atliekose randamų antrinių žaliavų kiekiai mažėja. Jeigu prieš keletą metų perdirbimui skirtų žaliavų buvo randama iki 14 proc., dabar tik iki 8-10 proc.
Robertas Dauskurtas
Įmonė užsiima tokia veikla, kuri nėra kaip rožių auginimas. Atliekos rūšiuojamos, laikomasi reikalavimų. Čia matome, kad yra išrūšiuota plastikinė, metalinė pakuotė, popierius dar atskirai. Taip pat svarbu pasižiūrėti, kaip atrodo lauke – ar nėra pavojingų atliekų laikoma.

Įmonės atstovas tikina, kad ateityje galvojama vystyti kitas veiklas be antrinių žaliavų atskyrimo iš bendro komunalinių atliekų srauto – kur kas perspektyvesnis yra komunalinio srauto atliekų smulkinimas ir cemento gamyba iš šios masės.

Pasiteiravus, o kokių įdomybių randama komunalinio srauto atliekose, įmonės atstovai tikino, kad dažnai pasitaikantys atvejai – asmens dokumentai, taip pat yra girdėję, kad kažkas iš darbuotojų rado aukso.

„Kazokiškėse žmonės yra radę knygą su pinigais. Ne visą laiką informuoja darbuotojai (kad rado - red. past). Tik po dviejų savaičių sužinome, kad vyko dalybos“, - juokiasi R. Aliukonis, paklausus, o ar rastus pinigus bei auksą darbuotojas gali pasilikti sau.