Baiminasi naujų statybų

Skaitytojas Marekas laiške redakcijai rašo pats gyvenantis Buivydiškėse ir žinantis, kad šiame rajone stovėjęs dvaras įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Tačiau jį neramina dabartinė situacija ir keistai dažnai kintantis tvenkinių vandens lygis.

„Gyvename Buivydiškėse, nuostabiame Vilniaus rajone. Buivydiškės nuo seno garsėjo savo unikaliu dvaru. Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų […] Grubiai prieš tris savaitės buvo pastebėta, kad dingo kažkur vieno tvenkinio (esančio netoli buvusios dvarvietės – red. past.) vanduo. Pasirodo, kažkas atidarė taip vadinamą „dambą“ (užtvanką) ir specialiai išleido visą vandenį. Praėjus kelioms dienoms kažkas savo jėgom ją uždarė, tikriausiai pamanė, kad tai padarė kokie brakonieriai norėdami pagauti žuvies (panašių atvejų jau buvo)“, - pasakoja Marekas.

Vyro teigimu, „stebuklai“ ties šia vieta nesibaigė. Po keleto dienų prie tvenkinio jis pastebėjo keistą pranešimą, priklijuotą lipnia juostele. Jame rašoma, kad suderinus su Vilniaus rajono savivaldybe tvenkinyje buvo valomos pralaidos. Maža to, informuojama, kad šioje teritorijoje esantis tvenkinys nėra numatytas planuose, todėl visi, kas bandys išleistą vandenį vėl patvenkti, bus baudžiami.

Skelbimas, rastas prie tvenkinio, po vandens nuleidimo
Foto: Skaitytojo nuotr.

„Neaišku, kas čia tą pranešimą paliko. Visų pirma, šis tvenkinys čia jau yra daugybę metų. Visų antra, koks gali būti melioruojamas griovys su užtvanka? Ir visų trečia, šiame tvenkinyje gyvena daugybė gyvūnų. Kiekvienais metais atskrenda gulbės, kiti vandens paukščiai. Jie turi ten lizdus. Nekalbama jau apie lapes bei kiškius, kurie slepiasi šioje teritorijoje. Be to, ar jūs čia matote pelkę?“ - retoriškai klausė Marekas.

Vietinis gyventojas neslepia turintis įtarimų, kad šioje teritorijoje kažkas nori įgyvendinti savo komercinius planus: „Mano nuomone, toks elgesys su gamta nepateisinamas jokiais savivaldybės sprendimais, jei apskritai tokie buvo. Tuo pačiu, manau, kad kažkas tiesiog nori išdžiovinti šį tvenkinį, privežti smėlio ir pastatyti individualių namų kvartalą ar panašiai“, - tiesiai šviesiai rėžė skaitytojas.

Buivydiškių tvenkiniai žemėlapyje
Foto: Skaitytojo nuotr.

Rado skelbimą, kad sklypas šalia jau parduodamas

Buivydiškėse gyvenantis vyras pasakoja nekilnojamojo turto skelbimuose radęs vieną sklypą, esantį visai šalia minimo tvenkinio. Jis priklauso privačiam žmogui ir šiuo metu kaip tik ši teritorija yra parduodama. Skelbime rašoma, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė, užimanti apie 70 arų. Už ją prašoma 200 tūkst. litų.

„Sklypas papuola į kultūros paveldo saugomą teritoriją. Yra apkalbėta, kad norint gauti jų sutikimą vystymui turi būti paruoštas kultūros paveldo teritorijos mažinimo projektas, jis suderintas ir toliau jau būtų vystomas ar per detalųjį planą, ar per ūkininko ūkį. Užtruktų tai apie 2 metus. Sklypo konfigūracija, bendra kraštinė su tvenkiniu bei miško išdėstymas jame taip pat diktuoja tam tikrą būsimų pastatų architektūrą bei išdėstymą. Tačiau tai ir yra sklypo unikalumas, nes jis ir jame būsiantys statiniai nebus tipiniai“, - rašo skelbimo autorius. Tarp netipinių galimų statinių jis mini jūrinio tipo konteinerius su galimybe juose įsirengti ir terasas ant stogo.

Norėjo tvarkyti, bet negavo leidimų

„Žmonės pakėlė paniką, kad noriu namus ant tvenkinių statyti. Nesąmonė. Nemąsto žmonės, juk norint kažką statyti, visų pirma turi turėti sklypą, leidimus. Norint juos gauti, turi susiderinti su daugybe instancijų ir t.t. Negali šiaip paimti, nuleisti vandenį ir svetimame sklype pastatyti namą. Visiška nesąmonė“, - sklandančias vietinių kalbas, ką norima daryti su Buivydiškių tvenkiniais, neigė parduodamo sklypo skelbimo autorius Žydrūnas Trumpickas. Jis iš karto GRYNAS.lt žurnalistus patikslino, kad parduodamas sklypas yra ne jo, jis yra tik sklypo savininko atstovas. Taip pat vyras atstovauja ir keliems šalia esančių sklypų savininkams. Jam tvenkinių problematika Buivydiškėse yra gerai žinoma.

Buivydiškių dvaras/ (CC-SA, Juliaus nuotr.)
Foto: Creative Commons

„Su vaikais vaikštinėjau prieš kelias dienas ir mačiau, kad vanduo yra avarinės būklės, nuleistas iš tvenkinio. Paukščiai žuvis valgo ir vargo nemato. Prieš kažkiek metų bandžiau kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu, kad noriu sutvarkyti visus tvenkinius, kad jie funkcionuotų – kad vanduo laikytųsi kaip priklauso. Prašiau, kad Vilniaus rajono savivaldybė suformuotų sklypus, nes jie dabar yra bešeimininkiai. Kai nėra šeimininko, nereikia ir tvenkinių prižiūrėti“, - pasakojo vyras. Tačiau palaikymo iš valdininkų, jo teigimu, nesulaukė. Ž. Trumpickas svarsto, kad norint suformuoti sklypus, tai kainuoja nemažus pinigus, o vėliau dar papildomai reikia skirti pinigų jų priežiūrai – tvarkyti krantus, valyti dumblą, pjauti žolę, tvarkyti mišką. Niekas nenori tokios papildomos veiklos ir problemų.

Žmonės pakėlė paniką, kad noriu namus ant tvenkinių statyti. Nesąmonė. Nemąsto žmonės, juk norint kažką statyti, visų pirma turi turėti sklypą, leidimus. Norint juos gauti, turi susiderinti su daugybe instancijų ir t.t. Negali šiaip paimti, nuleisti.
Ž. Trumpickas

„Investicijų skyrius oficialiai parašė man laišką, kad jie neturi lėšų, o neoficialiai pasakė, kad jiems neapsimoka. Kaip tik buvo parama tokiems dalykams, o kadangi aš atstovauju keletui žmonių, kurie ten turi sklypus palei tvenkinius, norėjau sutvarkyti viską, kad gražiai atrodytų – organizavau šiukšlių surinkimo talkas ir pan. Bet paramos gauti neišėjo“, - pasakojo Ž. Trumpickas.

Vyras sako išsiaiškinęs, kad pagal įstatymą kažkam buvo išdalintos ir tvenkinių pralaidos – šliuzai: „Kažkokiu būdu tie šliuzai turi savininkus. Įtariu, kad šliuzo savininku norėjo tapti tie, kurie ateityje galbūt privatizuotų patį tvenkinį. Vieni tvenkiniai priklauso Vilniaus rajono savivaldybės teritorijai, o didžiausias – Vilniaus miesto. Šiuo metu šliuzai griūna, yra avarinės būklės, jų negalima rankiniu būdu pakelti ar nuleisti. Per penkiasdešimt metų cementas yra sutrūnijęs, šliuzai išpuvę ir kažkurioje pusėje vanduo prateka“, - dėstė pašnekovas.

Buvo vizija kurti kažką panašaus į Belmontą

Parduodamo sklypo šalia tvenkinių savininkė, anot Ž. Trumpicko, iš pradžių turėjo viziją savo sklype pastatyti edukacinę kaimo turizmo sodybą su vaizdu į pelkę, kad pro langus matytųsi atskrendantys paukščiai, juos būtų galima stebėti ir pan. Bet Kultūros paveldo departamentas tam nedavė leidimo.

„Kreipiausi ir į Buivydiškių bendruomenę, kad reikėtų tuos tvenkinius sutvarkyti. Norėjau pasiūlyti žmonėms, kurie turi sklypų prie vandens, sutvarkyti visą pusiasalį mainais į tai, kad savivaldybė duotų leidimą mūsų sklype pastatyti kavinę, kad žmonės pasigautų kažkokią žuvį, ją galėtų vietoje išsikepę valgyti, kad būtų kažkoks judesys. Norėjau ir tualetą visuomeninį pastatyti, bet gavau neigiamą atsakymą. Buvau paruošęs ir projektą, vizualizaciją, kad aš sutvarkau teritoriją, pastatau būdelių šeimoms, kad kiekviena šeima atskirai po stogeliu galėtų šašlykus kepti ir pan. Man pasakė, kad tada čia bus dar daugiau chuliganizmo ir bardako“, - toliau pasakojo Ž. Trumpickas.

Buivydiškių tvenkinys
Foto: Skaitytojo nuotr.

Anot vyro, turėta vizija sukurti kažką panašaus kaip Belmonte, kad atvažiavę žmonės galėtų vaikščioti aplink tvenkinius, žvejoti, kepti šašlykus, tačiau leidimai tokiam projektui negauti.

Kam tvenkiniai - gal geriau namai?

Vis dėlto, šiuo metu Buivydiškių tvenkiniai kaip buvo apleisti, taip ir liko. Vietiniai kuždasi, kad gal verčiau nevargti valant dumblinus vandenis, o juos išsausinti, atvežti naujų žemių ir statyti kažką naujo.

Ž. Trumpickas purto galvą – toks scenarijus ekonomiškai dar labiau neapsimoka: „Tai yra didžiulės lėšos. Įsivaizduokite, išleidi vandenį, kur buvo ežeras, lieka keli metrai dumblo sluoksnio. Norint kažką ten padaryti tinkamo statyboms, kiek sunkvežimių grunto reikia atvežti! Yra daug pigesnių, geresnių sklypų, kur gali iš karto statyti ir nesukti galvos, kokie pamatai bus. Į tokį gruntą net namo normaliai nepastatytum, reikėtų keliasdešimties metrų pamatus statyti - brangsta statybų kaštai, kas tokį namą pirks? Nelogiška būtų. Nė vienas vystytojas nesiimtų čia statyti“, - teigė šalimais Buivydiškių tvenkinių parduodamo sklypo savininko atstovas.

Šį pavasarį buvo pakilęs vanduo tvenkinyje ir užtvindė gatvę. Mes pravalėme tris pralaidas, tačiau daugiau nieko nedarysime, nes neturime pinigų. Vanduo buvo pakilęs apie pora metrų.
M. Gajevskis

Jis teigė šioje vietovėje matantis tik turizmo projektų vystymą. Žinoma, jeigu tam pritartų kultūros paveldo sergėtojai. „Dabar ten yra bomžynai, visokios bylos užvestos už svetimo turto niokojimą“, - pridūrė pašnekovas.

Nekilnojamojo turto vystymu ir statybomis užsiimantis vyras teigė žinantis vieną tiesą – sklypas prie vandens visuomet daug vertingesnis nei sklypas plyname lauke. Taigi, be abejonės, tvenkinius Buivydiškėse reikia išsaugoti, tik būtina juos valyti, kad vaizdas aplink būtų akiai patrauklesnis.

Paklaustas, o kas galėjo šalia tvenkinių palikti skaitytojo Mareko nufotografuotą raštą, draudžiantį tvenkinius vėl pripildyti vandens, Ž. Trumpickas svarstė, kad tai galėjo būti bomžų darbas.

„Ten yra visokių bomžų, kurie žuvis traukia maišais. Ne vieną kartą aplinkos apsauga buvo juos pagavus. Ten yra lynų. Jie išleidžia vandenį, žąsims galvas nusuka ir su maišais žuvis traukia“, - tikino vyras.

Zujūnų seniūnas: tvenkinio vandenį išleidome, nes buvo apsėmęs gatvę

Savo ruožtu Zujūnų seniūnijos, į kurios teritoriją patenka Buivydiškių gyvenvietė, seniūnas Miroslavas Gajevskis teigė, kad skaitytojo papasakotą istoriją jis žinantis, nes keli žmonės šiuo klausimu jau kreipėsi. Jis paaiškino, kad seniūnija vieno tvenkinio vandenį išleido, nes jis buvo apsėmęs net gatvę. Buvo sutvarkytos trys perlaidos, tačiau daugiau to daryti neketinama.

Buivydiškių tvenkinys
Foto: Skaitytojo nuotr.

„Šį pavasarį buvo pakilęs vanduo tvenkinyje ir užtvindė gatvę. Mes pravalėme tris pralaidas, tačiau daugiau nieko nedarysime, nes neturime pinigų. Vanduo buvo pakilęs apie pora metrų“, - tikino seniūnas.

Jo teigimu, kadangi tvenkiniai yra valstybinėje žemėje, nieks jų sausinti neketina ir vargu ar ten bus vystomi nekilnojamojo turto projektai. Bent jau apie tokius planus jis teigė negirdėjęs.

„Man atrodo, kad tai yra kai kurių gyventojų savavališki veiksmai, mes jokių raštų nerašėme“, - paklaustas, kas galėjo prie tvenkinio iškabinti skaitytojo minėtą raštą, teigė M. Gajevskis. Anot seniūno, jis pats ketinantis su chuliganiškai pasielgusiais vietiniais pasikalbėti, nes nujaučiantis, kurie iš jų galėtų taip elgtis. Tačiau paklaustas, kokiu tikslu taip pasielgta, teigė to nežinantis.

Skaitytojas Marekas išsakė nuogąstavimus, kad šalia tvenkinių esantis vienas iš sklypų jau yra parduodamas, o tai kelia nerimą, ar nebus panašiai pasielgta ir su „ne vietoje esančiais tvenkiniais“. Seniūnas teigė, kad ten esantys vandens telkiniai labiau primena balas nei tvenkinius, tačiau patvirtino, kad šalimais esanti žemė yra išdalinta sklypais privatiems asmenims. Kas su tais sklypais bus daroma, jis sakė nežinantis.

Rajono savivaldybė: šašlykinė su kultūros paveldo teritorija nedera

Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino seniūno išsakytus žodžius, kad vanduo iš vieno tvenkinių „dingo“ tikrai ne dėl įvykusio stebuklo: „Pavasarį, tirpstant sniegui, nuolat kildavo problema dėl to, kad buvo užliejama Zujūnų seniūnijos Tvenkinių gatvė, kelias tapdavo nepravažiuojamas, vanduo gadino asfaltbetonio dangą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnija nusprendė pravalyti tvenkinius jungiančias pralaidas tam, kad vanduo natūraliai nutekėtų iš vieno tvenkinio į kitą, kaip buvo anksčiau. Šiuo metu viename iš tvenkinių laikinai nuleistas vandens lygis, nes buvo ieškoma, tačiau nesėkmingai, vienos iš pralaidų. Kadangi tvenkiniai yra valstybinėje žemėje, o juos supanti žemė priklauso privatiems asmenims, negalime pasakyti, ką planuojama su ta žeme daryti ateityje. Informuojame, kad Vilniaus rajono savivaldybė nieko bendra su nufotografuotu skelbimu neturi“, - rašoma savivaldybės atsakyme.

Buivydiškių tvenkinys
Foto: Skaitytojo nuotr.

Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Ercmonaitė GRYNAS.lt teigė, kad iš viso Buivydiškių teritorijoje suskaičiuojama 11 tvenkinukų – dalis jų patenka į valstybinę žemę, vienas – privatus, priklausantis fiziniam asmeniui. Tvenkinius pagal galimybes prižiūri seniūnija, tačiau ji daugiau rūpinasi pakrante, o ne tvenkinių vandens kokybe.

„Sklypai yra formuojami žemėtvarkiniais projektais. Tuos projektus rengia Nacionalinė žemės tarnyba. Mes (kaip savivaldybė – red. past.) formuoti sklypus galime tik mieste, o miestą turime tik vieną - Nemenčinę“, - teigė A. Ercmonaitė.

Specialistė patvirtina Ž. Trumpicko žodžius, kad savivaldybė yra sulaukusi gyventojų kreipimuisi su prašymais leisti Buivydiškių tvenkinių teritorijoje ką nors statyti: „Yra kreipęsi žmonių. Pavyzdžiui, ateina jaunimas ir sako – noriu šašlykinę pastatyti viduryje kultūros paveldo teritorijos, viduryje parko, prašo suformuoti sklypą. Kultūros paveldo teritorija turi koncervacinės teritorijos statusą – turi būti išsaugota tai, kas buvo padaryta anksčiau, atstatyti tie dalykai, kurie galėtų praturtinti mūsų kraštovaizdį. Šašlykinės nėra ta idėja, kuri galėtų būti pritaikoma“, - teigė A. Ercmonaitė.

Ko trūksta, kad tvenkinių teritorija būtų sutvarkyta?

Didelė problema – privačių sklypų savininkai, kurie ne visada nori tvarkyti savo aplinką, o jiems nurodyti tai daryti – savivaldybė neturi galių, pripažįsta A. Ercmonaitė. Todėl ir dalis Buivydiškių tvenkinių teritorijos atrodo gerokai apleista, laukianti pokyčių.

Ateina jaunimas ir sako – noriu šašlykinę pastatyti viduryje kultūros paveldo teritorijos, viduryje parko, prašo suformuoti sklypą. Kultūros paveldo teritorija turi koncervacinės teritorijos statusą – turi būti išsaugota tai, kas buvo padaryta anksčiau, atstatyti tie dalykai, kurie galėtų praturtinti mūsų kraštovaizdį. Šašlykinės nėra ta idėja, kuri galėtų būti pritaikoma.
A. Ercmonaitė

„Kadangi tai yra kultūros paveldo teritorija, ji turėtų būti tvarkoma pagal jų principus“, - samprotauja pašnekovė. Tačiau paklausta, ar paveldosaugininkai kažką daro – ar tvarko, teigė, kad kol kas jie tik draudžia ką nors daryti kitiems.

„Iniciatyvų yra – ir žmonės, ir visuomenė, ir seniūnija vykdo pralaidų pravalas... Gal ne iš pagrindų vyksta viskas... Po truputį prieisime ir prie parkų sutvarkymų“, - viliasi Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

O į klausimą, gal verčiau užpelkėjusius tvenkinius užpilti smėliu ir statyti kažką naujo, sako, kad jokiais būdais taip daryti negalima: „Tvenkinių, kuriuose gyvena gulbės ir kiti paukščiai, supa  žaluma gyvenamose teritorijose trūksta. Aišku, jiems reikėtų daugiau dėmesio skirti – mes irgi planuojame ateičiai tokius projektus padaryti, kad būtų kompeksiškai tvarkoma teritorija, bet šiuo metu turime daug bendrųjų planų parengti, kai pabaigsime, galėsime imtis gražesnių vietų ir jas sutvarkyti“, - teigė A. Ercmonaitė.