Nenuovokumui nėra ribų: žvejybai reikia leidimo?

Pasirodžius GRYNAS.lt publikacijai, kurioje buvo aprašytas Klaipėdos aplinkosaugininkų reidas ant Palangos tilto ir Šventosios uoste, kurio metu buvo tikrinta, ar žvejai turi žvejo mėgėjo bilietus, komentarų skiltyje daug kam kilo klausimų, ar žvejojant jūroje iš viso jų reikia. Šį klausimą uždavus aplinkosaugininkams, jie teigė, kad tuo abejojantys nėra susipažinę su taisyklėmis ir pridūrė, jog žvejo bilietas susiruošusiems gaudyti jūrinę žuvį yra būtinas.

Be leidimo su meškere prie jūros geriau nesiartinti

„Net nežinojau, kad žvejybai reikia leidimo. Žvejoju sau kartas nuo karto ir net girdėjęs apie tokius nebuvau. Na ir naujienos“, - komentavo žvejas, nustebęs žurnalisto publikacijoje minima informacija. Kitas žvejas komentarų skiltyje prisipažino niekada negirdėjęs, kad žvejojant jūroje reikalingas leidimas: „Žvejoti jūroje leidimo reikia? Tai čia jau virš smūgio. Kažkam negerai su galva.“

Panašių komentarų, kuriuos parašę žmonės nėra susipažinę su Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklėmis, buvo ir daugiau. Kad būtų išsklaidytos visos abejonės, GRYNAS.lt kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir paprašė paaiškinti tai, ko nežino žvejai.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, kad norint žvejoti jūroje specialaus leidimo nereikia – užtenka žvejo mėgėjo bilieto. Jis suteikia teisę žvejoti ne tik visuose neišnuomotuose valstybiniuose vidaus vandenyse, bet ir jūroje.

Šio bilieto kaina metams siekia 50 Lt, mėnesiui – 20 Lt, dviem paroms – 5 Lt. O nepilnamečiams iki 16 metų, pensininkams ir neįgaliesiems jo visai nereikia. Taip pat pašnekovas atskleidė, kad planuojamas pakeitimas, kad bilieto nereikėtų asmenims iki 18 metų.

Kokių žuvų geriau į kibirą nedėti?

Galiausiai Aplinkos ministerijos atstovas sakė, kad nėra jokia naujiena, kad jūroje žvejojant būtinas žvejo mėgėjo bilietas. Palyginti neseniai įvyko tik vienas pasikeitimas – mėgėjų žvejybos taisykles jūroje reglamentuoja nebe Aplinkos, bet Žemės ūkio ministerija.

Pasidomėjus, ką kiekvienas žvejas, susiruošęs žvejoti jūroje, turėtų žinoti, pašnekovas sakė, kad vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip penkias meškeras, kurių bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti penkiolikos.

V. Graičiūnas

Menkės dydis neribojamas, kadangi ištraukta iš didelės gelmės ir paleista ji vis tiek žūtų. Todėl galima imti bet kokio dydžio menkę.

Be to, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip vieną lašišą arba vieną šlakį, vieną syką, 15 menkių, 5 otus. Taip pat vertėtų žinoti, kad vienos žvejybos metu sugautų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis nei 15 kg.

Visgi Baltijos jūroje galima gaudyti ne visos rūšies žuvis. Pavyzdžiui, sugautas jūrines nėges, aštriašnipius eršketus ar ungurius reikia kuo greičiau paleisti į vandenį. Taip pat vertėtų žinoti, kad yra tam tikros žuvų rūšys, kurių dydis labai svarbus. Lašišos negali būti mažesnės nei 65 cm, otai – 30 cm, sykai – 36 cm, sterkai – 46 cm, šlakiai – 65 cm, žiobriai – 28 cm, upinės plekšnės – 21 cm.

V. Graičiūnas žvejams pirminė, kad jūroje žvejojant lašišas, priešingai nei tai darant vidaus vandenyse, atskirai pirkti specialaus leidimo, kainuojančio 10 litų dienai, nereikia. Užtenka žvejo mėgėjo kortelės.

Žvejai prašo leisti gaudyti mažesnes plekšnes

Jei vertingų jūrinių žuvų sugavimo limitai griežtai apibrėžti, tai invazine rūšimi laikomų grundalų galima gaudyti kiek tik širdis geidžia. Taip pat V. Graičiūnas informavo, kad žvejai mėgėjai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, jog būtų leista gaudyti ir mažesnes nei 21 cm plekšnes.

O pasidomėjus, kodėl neapibrėžtas menkių dydis, pašnekovas sakė, kad viskas dėl to, jog paleista šios rūšies žuvis greičiausiai neišgyventų. „Menkės dydis neribojamas, kadangi ištraukta iš didelės gelmės ir paleista ji vis tiek žūtų. Todėl galima imti bet kokio dydžio menkę“, - sakė Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad jūrines žuvis gaudančius meškeriotojus patikrinti gali ne tik aplinkosaugininkai, bet ir Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės pareigūnai. Visgi, pašnekovo teigimu, Žemės ūkio ministerija kontrolės funkciją norėtų perduoti vien tik Aplinkos ministerijai.

Taip pat V. Graičiūnas paminėjo, kad šiuo metu Baltijos jūroje draudžiama gaudyti otus. Draudimas nustos galioti rugpjūčio 1 dieną. O nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. nebus galima žvejoti sykų. Tiesa, yra dar vienas apribojimas. Lašišas ir šlakius draudžiama gaudyti nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje.