Jautėsi stiprus kvapas
„Iš lietaus nuotekų vamzdžio tekėjo vanduo su naftos produktais, buvo stiprus dyzelino arba žibalo kvapas ir visa tai tekėjo į Neries upę. Mūsų pajėgos pastatė dvi absorbuojančių bonų užtvaras. Buvo informuoti aplinkosaugininkai ir „Grinda“, nes su jais bendradarbiaujame, jie mums tiekia bonas. Dabar jau tuo turėtų rūpintis aplinkosaugininkai“, - situaciją, kas nutiko sekmadienio vakarą, komentavo į įvykio vietą vykęs ugniagesys gelbėtojas Tomas.
Kiek konkrečiai teršalų ištekėjo, jis pasakyti negalėjo, nes vanduo tekėjo pastoviui, tačiau teigė, kad naftos produktų plėvelė matėsi ant maždaug 20 kvadratų upės ploto.
„Priežasčių turėtų ieškoti aplinkosaugininkai, bet gal čia tiesiog po lietaus nuplovė iš senų saugyklų, bet čia jau ne mūsų reikalas“, - sakė ugniagesys gelbėtojas.
Nerado vietos
Anot jo, miškininkai į įvykio vietą bandė nuvykti, bet tiesiog jos nerado, o paskambinti pasitikslinti dėl tikslesnių koordinačių nedrįso – nes buvo jau vėlus metas, apie 22 val. vakaro.
Paklaustas, ar ketinama į įvykio vietą nuvykti pirmadienį, teigė, kad tuo jau turėtų rūpintis aplinkosaugininkai.
Vienas lašas pasklinda metrą
Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos valdymo skyriaus vyr. inspektorius Algirdas Minius GRYNAS.lt teigė, kad situacija Neryje nėra labai išskirtinė ir nors pats į vykio vietą nevyko, spėjo, kad ten, ko gero, į upę buvo nuplauti teršalai nuo kelių.
„Teršalai, ko gero, buvo nuplauti nuo kelio ir sutekėjo į lietaus kanalizaciją, o kanalizacijos tinklais jie ištekėjo į upę. Niekam žalos nepateiksi, užtai jos niekas ir neskaičiuos. Visi važinėja tais keliais, gatvėmis...“, - samprotavo A. Minius.
Jis skaičiuoja, kad vieno lašo naftos produktų sklaida siekia iki vieno metro, taigi tai gali būti labai menka tarša, tik nedidelis paraibuliavimas ant vandens. „Čia net apie vidutinius kiekius kalbos negali būti – galime ramiai į šitą dalyką žiūrėti. Jeigu tai būtų plaunama iš grunto, seniai turėjo tai išlįsti, nes gi lija jau keliais dienas...“, - svarstė A. Minius.
Problema sena
„Vilkpėdėje, kur buvo kuro bazės, turime įsisenėjusią problemą – ten gruntas yra labai stipriai užterštas naftos produktais ir kai palyja, vyksta teršalų išplovimas. Prieš berods du metus aiškinomės ir nustatyta, kad didelių teršalų koncentracijų ten nėra“, - aiškino aplinkosaugininkas.
Anot J. Bacevičiaus, vienintelis sprendimas šioje situacijoje būtų užteršto grunto išvalymas bei miesto inžinerinių tinklų sutvarkymas, tačiau tam trūksta lėšų.
Svarstydamas, kokią žalą kad ir labai nedidelės teršalų koncentracijos gali daryti aplinkai, pašnekovas teigė, kad didžiausią poveikį patiria vandens mikroorganizmai.
„Nedidelis kiekis naftos produktų „sėda“ į dugną, skyla į mineralines medžiagas ir viskas“, - sakė J. Bacevičius.
Į pavakarę GRYNAS.lt gavo informacijos, kad „Grinda“ į įvykio vietą jau buvo nuvykusi dukart, beveik visi teršalai jau surinkti, tačiau bonas planuojama dar palaikyti per naktį.
„Aplinkosaugininkai turėtų nurodyti savininkui užterštą dirvožemį susitvarkyti, tačiau dirvožemio savininkas šiuo atveju yra valstybė, taigi išeina kaip ir užburtas ratas“, – taip apibendrindamas susidariusią situaciją sakė J. Bacevičius.
