Geriausiai sekėsi jauniausiam žvejui

Pajūryje dirbantys GRYNAS.lt žurnalistai ketvirtadienį kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku Vitaliu Marozu ir dar trim aplinkosaugininkais pirmiausia patikrino žvejus ant Palangos tilto.

Saulėtą, bet vėjuotą dieną tilto gale šiltai apsirengę žvejai, pamatę aplinkosaugininkus, liko nustebę – patikrinimo jie nesitikėjo. Tačiau visi žvejai buvo drausmingi – turėjo žvejybos leidimus. Visgi vyrai skundėsi prastu laimikiu. Geriausiai sekėsi trylikamečiui žvejui, kuris per pietus jau buvo sugavęs kelis invazine rūšimi laikomus ne itin išvaizdžius grundalus.

Aplinkosaugininkams pasidomėjus, kur dės pagautą žuvį, dėl laimikio džiūgaujantis berniukas sakė, kad mama iš šių žuvų pagamins vakarienę. Tiesa, nors krevečių masalą naudojusį jaunąjį žveją aplankė sėkmė, tačiau sugautos žuvys buvo mažos.

„Prastas oras – labai stiprus šiaurės vėjas. Tikrai nieko gero šiandien nebus“, - kodėl nekimba žuvys, svarstė pusamžis žvejas iš Panevėžio. Tuo metu tiltu ėjęs poilsiautojas, pamatęs į maišelį sudėtus grundalus, inspektoriams netikėtai uždavė klausimą: „Ar tokios bjaurios žuvys iš viso valgomos?“

Nenorėjau su savimi neštis dokumentų – bijojau, kad į vandenį gali įkristi. Bet nieko – pasivaikščiosiu.
Šventosios uoste žvejojęs žvejas

Nusišypsoję aplinkosaugininkai nuramino, kad tai yra valgoma invazinė rūšis. V. Marozas taip pat pridėjo, kad tokių žuvų namo galima parsinešti, kiek tik širdis geidžia. Jų sugavimo limitas nėra ribojamas, nes jei šios rūšies individų jūroje žymiai padaugės, neigiamą poveikį pajus kitos rūšies žuvys. Visgi aplinkosaugininkas priminė, kad net ir grundalų žvejybai yra reikalingas žvejybos leidimas.

Žvejui teko pasivaikščioti

Patikrinus nuo Palangos tilto meškeres į jūrą sumerkusius žvejus aplinkosaugininkai su žurnalistais patraukė į Šventosios miestelį. Jų teigimu, ten taip pat netrūksta žvejų. Dar neišlipus iš automobilio aplinkosaugininkai pastebėjo nuo Šventosios upės pusės namo traukiantį žveją.

Tarnybiniame automobilyje sėdėjęs aplinkosaugininkas Albertas Barpšys iš pat pradžių spėjo, kad šio žvejo sėkmė nelydėjo: „Eina nusiminęs – turbūt nieko nepagavo.“

Tačiau žvejybos leidimą iš kišenės ištraukusio vyro paklausus apie dienos laimikį, aplinkosaugininkai liko nustebę: puspilnis kibiras kuojų ir karšių.

Vis dėlto kitiems Šventosios uoste žvejojusiems žvejams sekėsi ne taip gerai. Iš įvairių Lietuvos miestų atvykę žvejai skundėsi nieko nepagavę. Jie, kaip ir ant Palangos tilto buvę meškeriotojai, spėjo, kad viskas dėl prasto oro.

Tuo tarpu tiltu ėjęs poilsiautojas, pamatęs į maišelį sudėtus grundalus, inspektoriams netikėtai uždavė klausimą: „Ar tokios bjaurios žuvys iš viso valgomos?
Citata

Visgi vienam žvejui teko gerokai pasivaikščioti. Ant akmenuoto molo krašto sėdėjusio žvejo paprašius pateikti reikiamus dokumentus, jis aiškino juos palikęs automobilyje. Kad būtų įsitikinta, ar vyras sako tiesą, jo aplinkosaugininkai paprašė nueiti kartu iki automobilio ir surasti žvejybos leidimą.  Vyras neprieštaravo ir geranoriškai nuėjo ieškoti, ko prašė inspektoriai.

„Nenorėjau su savimi neštis dokumentų – bijojau, kad į vandenį gali įkristi. Bet nieko – pasivaikščiosiu“, - juokėsi toli ant molo žvejojęs vyras, galiausiai pateikęs reikiamą dokumentą.

Leidimų dažniausiai neturi į Palangą užsukę poilsiautojai

Po patikrinimo aplinkosaugininkai pripažino, kad tokių dienų, kai nenustatoma pažeidimų, pasitaiko ne taip jau ir dažnai. Kaip tik todėl jie teigė likę labai patenkinti ketvirtadienio reidu.

„Nedažnai taip būna, kad visi turi leidimus. Aišku, situacija po to, kai buvo žymiai pakeltos baudos, labai pagerėjo. Dabar tokių pažeidimų užfiksuojama žymiai mažiau. Bet vis tiek žvejų, neturinčių leidimų, pasitaiko. Be to, ir gaudančių per mažas žuvis sumažėjo. Žmonės dabar tikrai atsakingiau žvejoja“, - konstatavo V. Marozas.

Jo kolega A. Barpšys pastebėjo, kad žvejai paskutiniu metu pradėjo visai kitaip vertinti aplinkosaugininkų darbą ir netgi džiaugiasi pareigūnų organizuojamais patikrinimais. „Prieš keletą metų, kai patikrindavom žveją, dažniausiai jis labai supykdavo ir mums sakydavo: geriau eikit gaudyti tinklais žvejojančių brakonierių. O dabar situacija visai kita. Dauguma maloniai vertina patikrinimus ir džiaugiasi, galėdami pateikti leidimus. Dažnai būna taip, kad sako: praėjusį mėnesį pasibaigė leidimas – gerai, kad prasitęsiau“, - besikeičiančia žvejų kultūra džiaugėsi aplinkosaugininkas.

Galiausiai pareigūnai pripažino, kad Palangos žvejai yra palyginti drausmingi. Dažniausiai tik atvykėliai žvejoja be leidimo. Nepaisant to, tokių nėra daug, todėl Klaipėdos aplinkosaugininkai dažniausiai reidus organizuoja Kuršių mariose, Baltijos jūroje, prie Šventosios uosto ir Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, kur žvejų būna daugiausiai.