Netikėtas gamtos antausis: potvynis nuplovė lieptelį ir pusę daržo

Gyvename ramaus klimato zonoje, tačiau kai kurie Ariogalos gyventojai tuo suabejojo, kai per jų kiemus nugarmėjo potvynio banga. „Gelbėkite, skęstame!“ – tokio pagalbos šauksmo iš gyventojų sulaukė Ariogalos seniūnė.

Pralaužė užtvanką

„Nesupratau, kas skambina ir kurioje tiksliai vietoje ta nelaimė atsitiko, nes ryšys staiga nutrūko. Apie pagalbos šauksmą pranešiau Bendrajam pagalbos centrui, o pati nuskubėjau maždaug nurodytomis koordinatėmis. Tai, ką pamačiau, tikrai atrodė labai grėsmingai, baisiai. Nuo kalno tekantis siaurutis Paliutės upelis buvo virtęs neįtikėtinu kriokliu. Galinga srovė šniokšdama nešė šakas, kelmus, jie užkimšo visas pralaidas ir aplinkinių gatvių teritorijos labai greitai paskendo maždaug pusmetrio gylio vandens telkinyje“, – apie staigios ir intensyvios liūties sukeltus padarinius pasakojo seniūnė Renata Aleksiejienė, kuri staigų potvynį apibūdino kaip avariją.

Daima Baronienė

Dėl to upelio keliamų grėsmių ne kartą kreipėmės į Raseinių rajono savivaldybę, bet pagalbos nesulaukiame. Potvyniai paprastai kildavo pavasarį. Tačiau tai, kas įvyko gegužės dvidešimtą dieną, atrodė siaubinga. Nieko panašaus iki tol nepasitaikydavo.

Bene labiausiai nukentėjo ties pat įkalne esantis Stoškų šeimos nuosavo namo kiemas. Galinga srovė sugriovė virš upelio buvusį medinį lieptą, įveikė privačią teritoriją saugančią betoninę užtvanką ir prasiveržusi į kiemą nuplukdė kelių arų pločio daržą, jo vietoje palikdama kone 2 metrų gylio išgraužą, kurios kraštas pavojingai priartėjo prie Povilo Stoškaus dirbtuvių.

Panašius padarinius patyrė ir prie Dubysos bei Paliutės santakos esančio namo teritorija: į upę nugarmėjo keli arai išpuoselėtos vejos, vanduo stipriai paplovė aukštos įtampos elektros laidus laikančio stulpo atramas.

Žaizdos – atviros

Nuo netikėto stichijos smūgio jau praėjo kelios savaitės, tačiau gyventojų buičiai padarytos žaizdos tebėra atviros. Ariogalos pakraštyje, Žemaičių plento įkalnės papėdėje gyvenantys žmonės teigė neturintys vilčių, kad jiems bus suteikta pagalba.

„Dėl to upelio keliamų grėsmių ne kartą kreipėmės į Raseinių rajono savivaldybę, bet pagalbos nesulaukiame. Potvyniai paprastai kildavo pavasarį. Tačiau tai, kas įvyko gegužės dvidešimtą dieną, atrodė siaubinga. Nieko panašaus iki tol nepasitaikydavo“, – tvirtino Plento gatvės gyventoja Daima Baronienė.

Panašiai kalbėjo ir šalia esančioje Lakštingalos gatvės namo kieme sutikta garbaus amžiaus Azmik Levonienė.„Vanduo taip staigiai pakilo, kad, atrodė, pradės veržtis pro pirmojo aukšto langus, kurie nuo žemės yra aukščiau negu pusmetris. Daugybę metų čia gyvenu, bet nieko panašaus nemačiau. Visi labai išsigandome, nesupratome, kas vyksta“, – kalbėjo A. Levonienė.

Kaltina ne tik stichiją

Nuo stichijos nukentėjusių gyventojų tvirtinimu, dalis kaltės dėl avarijos tenka ne tik stichijai, bet ir už saugią infrastruktūrą atsakingoms tarnyboms.

„Mums nuolat aiškina, kad Paliutės upelio vagos negalima gilinti ir platinti, kol kelinininkai nesutvarkė Plento ir Lakštingalų gatvių. Kelininkai sako, kad reikia laukti, kol bus atnaujinti šalia neasfaltuotų gatvių esantys pasvirę elektros stulpai. Tarnybos nesutaria, o rezultatai, matote, kokie – kenčia gyventojai“, – nusivylimo neslėpė D. Baronienė.

P. Stoškus

Ties pralaida atsirado rankovė, kuri dar labiau stabdo nuo šlaito atitekantį srautą. Manau, tai iš dalies ir nulėmė, kad staiga susikaupė labai daug vandens. Viskas čia buvo labai greitai užnešta, nes nuo kalno su srove atgarmėjo kelmai, šakos ir visoks laužas.

Paskutinio potvynio metu kiemą užtvindęs vanduo smėliu užnešė D. Baronienės daržus ir sugadino garaže sudėliotą toną pjuvenų briketų. Moteris guodžiasi bent tuo, kad pavyko išgelbėti viščiukus.

Pralaida – per siaura

Šalia šlaito, kuriuo atiteka Paliutė, gyvenantis P. Stoškus pažymėjo, kad grėsmingą potvynį sukėlė ne tik intensyvi liūtis, bet ir prieš keletą metų padaryta labai siaura pralaida, kurios paskirtis – nukreipti Paliutę po Žemaičių plentu (toliau upelis teka siaura vaga į netoliese esančią Dubysą – red. past.).

„Anksčiau pralaida buvo tokio dydžio, kad joje stati galėdavo vaikščioti vaikai. Maždaug prieš ketverius metus ją labai susiaurino ir šiek tiek perkėlė į kitą vietą, todėl ties pralaida atsirado rankovė, kuri dar labiau stabdo nuo šlaito atitekantį srautą. Manau, tai iš dalies ir nulėmė, kad staiga susikaupė labai daug vandens. Viskas čia buvo labai greitai užnešta, nes nuo kalno su srove atgarmėjo kelmai, šakos ir visoks laužas“, – sakė P. Stoškus.

Ariogalos seniūnės nuomone, norint išvengti panašių avarijų ateityje, reikėtų gilinti ir platinti Paliutės upelio vagą.

„Tačiau tai ne taip paprasta. Tam nelinkę pritarti savivaldybės gamtosaugininkai. Aišku, gyventojų interesai yra svarbiausi, tačiau problemos greitai išspręsti nepavyks. Vietovę apžiūrėję specialistai sakė, kad čia yra būtini kompleksinio pobūdžio darbai – reikia tvarkyti ir kelią, ir elektros linijas, ir upelio vagą. Tai laiko ir nemenkų lėšų reikalaujantys darbai“, – kalbėjo R. Aleksiejienė.

Savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ situaciją pakomentavęs Dubysos regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Vaidas Greičius sakė: „Lietuvos upės vandenį gauna iš trijų šaltinių – lietaus, sniego tirpsmo ir požeminių vandenų. Dėl skirtingo kritulių pasiskirstymo ir klimatinių sąlygų kaitos metų bėgyje susidaro atskiros vandens režimo fazės – potvynis, poplūdis, nuosėkis. Paliutės upelis neatrodo „piktybinis“, tačiau po liūčių akimirksniu sustiprėja, o vandens lygis padidėja mažiausiai keletą kartų, nes lietaus vandenį sugeria iš gana didelės teritorijos ir vanduo neišsitenka vagoje.

Vandens lygis per metus smarkiai svyruoja: sausmečiu labai nusenka, o pavasarį ar po liūčių – labai patvinsta. Didesnių problemų upelio kaimynams gali sukelti kai įvairios šiukšlės užkemša pralaidas ir didesnis vandens lygis formuoja išgraužas.“