Supykęs vilnietis daugiau nerūšiuos

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi Rinktinės gatvėje jau mėnesį gyvenantis Mindaugas, pranešęs, kad šalia jo namų nebeliko rūšiavimui skirtų konteinerių. Atsikraustęs į naują būstą vyras kitoje gatvės pusėje pastebėjo stovinčius rūšiavimui skirtus konteinerius. Kaip tik todėl pirmą kartą jis nutarė pradėti rūšiuoti.

Tačiau mėnesį į skirtingas šiukšliadėžes šiukšles rūšiavęs vilnietis liko nustebęs, kai galiausiai nutarus išmesti šiukšles negalėjo atsikratyti sukaupta plastmase, nes konteineris buvo pilnut pilnutėlis.

„Ankstesni buto gyventojai rūšiuodavo atliekas ir paliko rūšiavimo dėžes. Todėl jas radęs nutariau pabandyti ir aš. Aš žinojau, kad taip reikia daryti, bet kai gyvenau centre, šalia nebuvo konteinerių, todėl nerūšiavau. Labai nudžiugau šalia naujųjų namų radęs rūšiavimo konteinerius ir visą mėnesį rūšiavau pagal visus reikalavimus: argi man sunku? Praėjusį sekmadienį šiukšles nutariau išmesti ir pamačiau, kad plastiko konteineris visiškai užsipildęs. Todėl plastiką turėjau išmesti į bendrą konteinerį. Ir dėl to pasijutau labai kvailai. Galiu pasakyti, kad daugiau nerūšiuosiu. Jeigu nėra sudaryta sąlygų, tai yra laiko gaišimas“, - piktinosi jaunas vyras.

Vis dėlto pirmadienį jis pastebėjo, kad vieno iš rūšiavimo konteinerių visai nebeliko. Bet labiausiai pašnekovui pikta ne todėl, kad nebeliko konteinerių. Išvežtų konteinerių vietoje paliktas mažas sąvartynas su padangomis, čiužiniais ir statybinėmis atliekomis.

Atvažiavę į tą vietą, kur dar visai neseniai stovėjo konteineriai, GRYNAS.lt žurnalistai patys pastebėjo, kad aplink mėtosi krūvos šiukšlių. Konteinerių vietoje riogsojo užrišti juodi pilni šiukšlių maišai, taip pat pūpsojo seni namų apyvokos daiktai ir netgi kriauklė.

Konteineriai išvežami pagal atliekų tvarkymo taisykles. Yra pastovus grafikas. Ir ištuštinimas vykdavo kas dvi savaites. Atliekų tvarkymo įmonės dirba pagal grafikus, o ne kaip taksi pagal iškvietimus.
D. Skrupskelienė

Kad aplinkiniai gyventojai prie konteinerių palikdavo viską, kas jiems nereikalinga, patvirtino ir Mindaugas: „Labai nekultūringi žmonės toje vietoje primetė kriauklių, lovų ir pan. Bet pikčiausia, kad vietoje konteinerių liko tik šiukšlių kalnas.“

Šiukšlių surinkėjai: mes – ne taksi

Rinktinės gatvėje stovėjusius rūšiavimo konteinerius ištuštindavo įmonė „Ecoservice“. Jos atstovė Daiva Skrupskelienė GRYNAS.lt teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Žirmūnų būstas“ nuolat gaudavo gyventojų skundų dėl prie Rinktinės g. 23 pastatytų komunalinių atliekų ir Rinktinės g. 37 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, kurie dažnai būdavo perpildyti ir netvarkingi.

Kaip tik todėl, jos teigimu, buvo priimtas sprendimas rūšiavimo konteinerius visai pašalinti, o komunalinių atliekų konteinerius perkelti 10 metrų toliau link netoliese esančio darželio. Kitų pakeitimų įmonė artimiausiu metu nenumato.

„Mes gavome raštą iš savivaldybės, kad tuos konteinerius reikia pašalinti. Viskas dėl bomžų kaltės. Ten buvo amžina netvarka, nes konteineriai nuolat išdrabstomi. Nenori žmonės tvarkingai gyventi, tai iš viso panaikinsime aikštelę. Ten nuolat bardakas, todėl uždarysime tą „cechą“. Gyventojai kreipėsi prašydami išvežti konteinerius, nes nenori matyti šalia vaikštančių bomžų“, - konstatavo D. Skrupskelienė.

Visgi ji teigė žinanti, kad toje vietoje liko daug atliekų ir teigė, netrukus jos bus sutvarkytos. Pasidomėjus, ar gyventojai turi galimybę paskambinti į bendrovę ir paprašyti perpildytus konteinerius ištuštinti greičiau, „Ecoservice“ atstovė nukirto, kad bendrovė nėra taksi įmonė, kurią galima bet kada išsikviesti.

„Konteineriai išvežami pagal atliekų tvarkymo taisykles. Yra pastovus grafikas. Ir ištuštinimas vykdavo kas dvi savaites. Atliekų tvarkymo įmonės dirba pagal grafikus, o ne kaip taksi pagal iškvietimus“, - teigė D. Skrupskelienė, paklausta apie lankstesnį atliekų tvarkytojų darbo grafiką.

Ministerija: konteineriai negali būti perpildyti

Tuo tarpu Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, iš GRYNAS.lt žurnalistų išgirdusi apie šią situaciją, teigė, kad konteineriai turi būti tokie ir juos privalu ištuštinti taip, kad atitiktų pas atliekų turėtoją susidarančių atliekų surinkimo poreikį.

Kaip tik todėl, jei konteineriai būna nuolat perpildyti, pašnekovė patarė pirmiausia kreiptis į savivaldybę. „Tada savivaldybė turėtų susitarti su atliekų tvarkytoju, kad konteineriai būtų ištuštinami dažniau“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovė, pridūrusi, kad antrinių žaliavų konteinerių tvarkymą apmoka gamintojai ir importuotojai, todėl gyventojams tai nieko nekainuoja.

Galiausiai skyriaus vedėja pripažino, kad nėra normalu, jei gyventojai dėl perpildytų konteinerių negali rūšiuoti: „Neturėtų būti taip, kad perpildyti konteineriai. Jie turi būti prižiūrimi. Konteineriai turi būti tinkamai tvarkomi, kad gyventojai galėtų rūšiuoti.“

Visgi L. Zukė pabarė ir nekultūringus gyventojus, stambiagabarites atliekas tempiančius prie konteinerių. Anot jos, taip elgtis negalima.

„Stambiagabarites atliekas pats gyventojas turėtų vežti į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles. Jų šalinimas prie konteinerių nėra teisingas. Kartais ir pačios savivaldybės organizuoja tokių atliekų surinkimą ir apie tai pranešama gyventojams. O šiuo atveju prie konteinerių likusios atliekos yra bešeimininkės ir savivaldybė su atliekų tvarkytoju turi susitarti, kad jos būtų išvežtos“, - sakė L. Zukė.

Praėjusį sekmadienį šiukšles nutariau išmesti ir pamačiau, kad plastiko konteineris visiškai užsipildęs. Todėl plastiką turėjau išmesti į bendrą konteinerį. Ir dėl to pasijutau labai kvailai. Galiu pasakyti, kad daugiau nerūšiuosiu. Jeigu nėra sudaryta sąlygų, tai yra laiko gaišimas.
Vilnietis Mindaugas

Visgi rūšiavimas Lietuvoje dar nevyksta taip sparčiai, kaip Vakarų Europoje. Siekiant šį procesą paskatinti Aplinkos ministerija yra perengusi metodiką, pagal kurią rūšiuojantys gyventojai už atliekas turėtų mokėti mažiau. Ji yra patvirtinta Vyriausybės. Tačiau savivaldybės šios metodikos taikyti nesiskubina.

„Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta metodika dėl įmokos už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš principo ji turėtų būti taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos. Bet dar tikrai ne visos savivaldybės šias nuostatas yra perkėlusios į savo teisės aktus. Apskritai įmoka susideda iš dviejų dalių – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis sudaro eksploatavimo išlaidas, kintamoji – už suteiktą paslaugą. Kuo namo bendrija daugiau rūšiuos, tuo mažiau mišrių komunalinių atliekų pateks į bendrą konteinerį ir tuo atitinkamai mažės mokestis. Gyventojai moka už išvežimą. Jei mažiau vežama, mažiau ir mokama“, - sakė L. Zukė.

Kokiu būdu gyventojai gali susimažinti mokesčius už šiukšlių išvežimą GRYNAS.lt jau yra rašęs.

Savivaldybė rūšiuojantiems gerų žinių neturi

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė – Rimkienė visgi teigė, kad gyventojai turi teisę pranešti apie persipildžiusius rūšiavimo konteinerius ir tikėtis greito jų ištuštinimo. Tačiau ji sakė, kad apie tai pranešti reikia ne savivaldybei: „Gyventojai gali pranešti administruojančiai įmonei ar bendrijai, kad konteineriai persipildę.“

Be to ji patvirtino, kad šie konteineriai buvo išvežti daugumos gyventojų prašymu. O rūšiuoti atliekas, pasak specialistės, gyventojai gali naudojantis artimiausiai esančiais konteineriais.

Vis dėlto pasakyti, kada rūšiuojantys gyventojai už atliekas mokės mažiau, Vilniaus miesto savivaldybės, kuri turi pradėti įgyvendinti Aplinkos ministerijos parengtą metodiką, atstovė pasakyti negalėjo. Nors pačios savivaldybės yra atsakingos už savo teritorijos atliekų srautų suvaldymą, atsakymo į šį klausimą buvo pasiūlyta kreiptis į Aplinkos ministeriją.