Prie tilto supiltas smėlis netikėtai atsidūrė visai kitoje vietoje
Centriniai Palangos paplūdimiai gyvena ne pačius geriausius laikus, sako krantotyrininkas, Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros asistentas Edvardas Valaitis. Kaip tik todėl, jo teigimu, jie jau keturis kartus buvo papildyti iš Baltijos jūros išgautu smėliu. Paskutinį kartą, 2012 metais, 2,5 km ruože buvo išpilta 290 tūkst. kubinių metrų smėlio. Iš viso į šį paplūdimį supilto smėlio kiekis - 600 tūkst. kubinių metrų.
„Pirmą kartą papildyta tik pusės kilometro atkarpa, antrą kartą – kilometro, trečią ir ketvirtą kartą – 2,5 km. Ši atkarpa siekia Rąžės upelį ir Birutės kalną. Pasaulyje smėlis pilamas rekreacinėse zonose. Tokiu būdu sukuriami nauji plotai, skirti turistams. Kai kas sako, kad tai yra pinigų pylimas į vandenį. Bet, mano nuomone, taip nėra. Per dieną į Palangą atvažiuoja iki 0,5 mln. žmonių ir jei paplūdimyje jiems nebus vietos, jie čia nevažiuos. Kaip tik todėl buvo priimtas sprendimas papildyti smėlio atsargas tiek povandeninėje, tiek ir viršvandeninėje dalyje“, - GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovas.
Jis svarstė, kad smėlio papylimas, kitaip tariant, minkštoji krantotvarkos priemonė, Palangoje yra pranašesnė už kietąją (inžinerines priemones jūroje), nes jei netoli kranto jūroje atsirastų vienokios ar kitokios konstrukcijos, priekrantės labai pagilėtų ir žmonės nebegalėtų maudytis. Be to, tokia priemonė nekompensuotų smėlio nuostolių.
„Bangos smėlį „nuplovė“, srovės – perrūšiavo. Didžiausią perrūšiavimą matome šiauriau tilto. Ten yra 400 metrų atkarpa, kuri prarado beveik visą supiltą smėlį. Tačiau jis niekur nedingo. Jis buvo bangų ir srovių nuneštas šiauriau – prie gelbėjimo stoties. Todėl paplūdimys toje vietoje praplatėjo 30-40 metrų. Kitaip tariant, papilnėjo ta paplūdimio vieta, kuri nebuvo pildyta. Apskritai Lietuvos priekrantėje yra tokia tendencija – smėlis dėl bangų ir srovių juda iš pietų į šiaurę. Matosi tendencija, kad palengva supiltas smėlis juda link Latvijos“, - atskleidė E. Valaitis.
Jei jūros vanduo ir toliau kils, kopų neteksime
Kita vertus, ne visas Lietuvos pajūris pastebimai siaurėja. Yra vietų, pavyzdžiui, Šventoji, kur smėlio kiekis kiekvienais metais tik auga. Tačiau tai ne visada džiugina: „Pastoviai „priauga“ Šventosios uostas. Ten vis atnešama smėlio ir jis kaupiasi. Todėl tenka gilinti uostelį. Per 100 metų maždaug 60 metrų „priaugo“, - sako E. Valaitis.
Kopoms būtų geriau, jei žmonės jose nesilankytų
Kaip bebūtų, aplinkosaugininkai pastebi, kad kopų apsauga reikia rūpintis jau dabar, nes jų būklė kelia nerimą. Pasidomėjus, kaip galima prailginti jų amžių, pašnekovas atskleidė, kad dalis į paplūdimį supilto smėlio pateko į kopas. Anot E. Valaičio, nuo smėlio išpylimo praėjus metams nustatyta, kad maždaug 5 tūkst. kubinių metrų smėlio vėjo pagalba papildė yrančias kopas.
Neatmeta, kad ribojimai gali atsirasti
Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Reda Kairienė taip pat mano, kad smėlio papylimas kurorto paplūdimiuose pasiteisino. Visgi ji atskleidė, kad šiemet to kartoti neprireikė. „Pati jautriausia vieta – centriniai paplūdimiai. Tačiau šiemet jie atrodo stabilūs“, - aiškino specialistė.
„Šiandien drausti lankytis kopose nesvarstoma. Dar nėra tokia prasta padėtis. Uždraudimas būtų taikomas ekstremalios situacijos akivaizdoje. Visgi tokia priemonė egzistuoja ir ateityje ji gali būti svarstoma“, - atskleidė Palangos miesto savivaldybės atstovė.