700 mln. litų - per maža
Praėjusią savaitę apie tokią iniciatyvą Kaune prabilo pati Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Ji teigė, kad Kaunas bus pirmasis, kuris išbandys tokią alternatyvą renovacijai. Tiesa, miesto savivaldybės atstovams tai padaryti lengviau vien dėl to, kad nugriovimui ruošiamas namas priklauso pačiai savivaldybei ir ten apgyvendintos socialiai remtinos šeimos bus laikinai iškraustytos gyventi kitur.
„Turime padaryti teisinę galimybę eiti vienu arba antru, trečiu, ar ketvirtu keliu. Tai yra gyventojų pasirinkimo reikalas. Galbūt atsiras tokių namų, kur „lavono nebeprikelsi“. Architektai turi gerų idėjų, nereikia jų žudyti – jos gali gyvuoti, o kiek jos praktiškai pasiteisins, reikia palikti savieigai“, - vienoje iš spaudos konferencijų yra sakiusi D. Matonienė.
„Dabar už daugiau nei 700 mln. litų Lietuvoje yra atnaujinami daugiabučiai, bet esmė ta, kad šių lėšų tikrai nepakaks – reikia bent 10 kartų daugiau, kad būtų atnaujinti bent jau avaringiausios būklės daugiabučiai. Kiekvienoje savivaldybėje pagal programą vidutiniškai teko nuo 20 iki 100 daugiabučių. Didmiesčiams tai - kaip lašas Kauno mariose“, - skaičiavo meras, pridurdamas, kad pirmame etape numatoma renovuoti 35 daugiabučius, antrame – dar 100. Iš viso Kaune yra per 5 tūkst. daugiabučių, nors, aišku, ne visų jų būklė prasta.
Anot A. Kupčinsko, kadangi renovacija negali apimti visų prastos būklės namų, mąstoma apie alternatyvas – viena jų galėtų būti dalies namų griovimas.
Jau baigia iškraustyti gyventojus
Būsimam eksperimentui pasirinktas vienas avarinės būklės namas adresu Želvos g. 12. Tai 26 butų daugiabutis, priklausantis Kauno miesto savivaldybei kaip socialinis būstas.
„Jeigu būtų buvę privatininkų, tikrai būtų buvę daugiau vargo vakarienės“, - pripažįsta A. Kupčinskas.
Jo teigimu, patys būsto nuomininkai suprato, kad pastatas yra avarinės būklės, negali pasiūlyti gerų gyvenimo sąlygų. Savivaldybė savo ruožtu visiems nuomininkams pasiūlė kitas gyvenamąsias vietas. „Liko viena gyventoja, kuri iki vasaros turėtų išsikraustyti“, - teigė pašnekovas.
Kauno miesto meras sako, kad su gyventojų iškraustymu bus baigtas tik pats pirmasis etapas, toliau vyks kiti parengiamieji darbai.
„Dabar toliau deriname, kaip elgsimės, ką darysime. Ar rinksimės viešą ar privačią partnerystę - procedūros nėra paprastos. Dirbame prie teritorijos detalaus plano – nes jeigu norime nugriauti ir statyti šiek tiek aukštesnį – didėja užstatymo tankis, reikia koreguoti detalųjį planą. Dabar vyksta daugiau popierinis, dokumentinis darbas“, - aiškino A. Kupčinskas.
Kol kas nėra aišku, kaip atrodys būsimas pastatas, taip pat nėra iki galo žinomi finansavimo šaltiniai. Meras sako, kad tai bus pilotinis projektas, kuris leis pasižiūrėti, ko trūksta teisinėje bazėje, kas veikia praktikoje, o kas ne ir kiek tai gali kainuoti.
„Dabar darome namų darbus. Darbo vaisių dar nėra, reikia daugiau laiko“, - prasitaria pašnekovas.
Ar gyventojai, kurie bus iškeldinti, išdygus naujam pastatui bus sugrąžinti gyventi atgal, taip pat nėra aišku. Anot mero, svarstomos įvairios alternatyvos ir ieškoma geriausių sprendimų.
„Renovacija kiekybiškai neapims tiek namų, kiek reikėtų ir kiek norėtųsi. Dėl to nori nenori reikia bandyti visus kitus įmanomus būdus – dėl to ir pasirinkome šitą kelią. Reikia praktinio eksperimento, nes visi daugiau kalba teoriniame lygmenyje“, - sakė Kauno miesto meras.
Naujam namui neužtektų vietos
„Tarkime, jeigu yra bendrabutis ir jį nugriauname, laikantis dabartinių įstatymų, pastatyti naują tokio pačio dydžio praktiškai nebeišeina. Ypatingai sudėtinga tai padaryti užstatytoje teritorijoje, viskas priklauso, kokios yra gretimybės. Dabar yra didesni reikalavimai. Socializmo laikais nebuvo reikalavimo, kad vienam butui būtų priskiriama vieta vienam automobiliui. Buvo pastatomas namas, pavyzdžiui, 56 ar 72 butų, ir nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, skirta vienam kitam automobiliui“, - pasakojo N. Valatkevičius. Anot jo, tuo metu galiojo visai kita samprata ir kitoks gyvenimo būdas. Šiam pasikeitus, reikia ieškoti ir naujų sprendimų.
Renovuojant tradiciniu būdu „Lietuvai išlįs didelė problema“
„Yra du renovacijos būdai. Gali pasiimti vatą ir ja aplipdyti visus pastatus, būstai liks, kokie yra, tik šiltesni. Bet atsiranda kitų problemų. Viską padarius daugmaž kaip priklauso, atsiranda tokios problemos kaip inžinerinių tinklų, kurie ateina iš lauko, reikalingumas. Jeigu apšiltini namą ir sunaudoji dukart mažiau energijos, arba pradedi naudoti taupančias lemputes, irgi taupai šilumą, nebesunaudoji tiek vandens, kiek anksčiau, reikia tvarkyti ir tinklus. Visai Lietuvai išlįs didelė problema su inžineriniais tinklais“, - perspėja N. Valatkevičius.
Kitas kelias, anot jo, kuriuo ėjo Vokietija ir daugelis kitų Europos šalių, senus namus nugriauti ir statyti naujus: „Žmonės iš vieno namo keliasi į kitą – vieną griauna, vieną pastato. Tuomet renovacija vyksta per naujo statymą. Galbūt ir buvo pamąstyta apie šį metodą, kad pabandytume nuo seniausių blokinių namų, kokių net Vilnius neturi, vieną nugriauti, vieną pastatyti“, - samprotavo pašnekovas.
Jaunimo nedomina
„Labai gerai, kad prasidėjo renovacija tokia, kokia dabar vyksta. Dešimt metų nieko nevyko, buvo tik šnekos – (o dabar, - red. past.) procesas bent jau mažesniuose miestuose pajudėjo. Didesni miestai juda sunkiai, tą galima paaiškinti, mano galva, keliais dalykais. Visų pirma, mažesniuose miestuose butų pasiūlos visai nėra, tada veiklesni žmonės, kurie turi mažiau finansinių galimybių nei didmiesčių gyventojai, tampa renovacijos iniciatoriais. Panevėžys, Šiauliai jau pradėjo judėti.
Kitur – tie žmonės, kurie uždirba daugiau pinigų, toliau mąsto, turi geresnes galimybes, matydami, kad kaina naujo buto daugmaž adekvati namui, pajudėjo į naujus namus už miesto. Dabar jau akivaizdžiai matome, kad priemiestinėje zonoje gyvena jauni žmonės, augina vaikus, o sovietiniuose rajonuose gyvena pensininkai – miestas akivaizdžiai skaidosi socialine prasme į tam tikras zonas“, - kalbėjo M. Pakalnis.
Anot jo, tam tikri mikrorajonai tampa socialinių klasių sankaupomis – ima dominuoti socialiai silpnesni visuomenės atstovai. „Savivaldybės turėtų galvoti, ką daryti toliau. Jeigu sovietinius rajonus tik apšiltinsime, ar jie taps patrauklūs kūrybiškai klasei, jauniems žmonėms, kurie nori gyvenimo mieste, bet iš kitos pusės turi savo supratimą apie būstą, saugumą, apie tai, kaip jie nori naudotis automobiliu, dviračiais ir t.t.? Tik apšiltindamas daugiabučius problemų neišsprendi. Mano supratimu, naujų žmonių atgal į miestą tokie butai nepritrauks“, - savo nuomonę išdėstė architektas.
Reikėtų daugiau kūrybiško požiūrio
„Nereikia sakyti, kad visus namus reikia nugriauti. Kaip parodė vokiečių ar olandų patirtis, kai ką galima rekonstruoti, kai ką pritaikyti – praplėsti virtuves, pristatyti valgomuosius, sukurti privatesnes erdves prie namų – atiduoti žmonėms kiemus, kad jie patys juos susitvarkytų, kad jie galėtų pasidaryti terasas prie savo namų. Tokius sprendimus galima įgyvendinti ir negriaunant namų. Mano supratimu, reikėtų daugiau kūrybiško požiūrio, daugiau diskusijos ir rasti finansavimo galimybes tokiems būstams“, - teigė „Sweco Lietuva“ vyr. architektas.
Paklaustas, kaip jis įsivaizduoja tam tikrų daugiabučių griovimą ir jų perstatymą, pašnekovas minėjo užsienio šalių pavyzdžius ir akcentavo, kad pirmiausiai reikėtų šį klausimą išspręsti teisiškai.
Jis pabrėžia, kad gink Dieve, negalima visko griauti, nes tai būtų lėšų švaistymas. „To niekas ir nesiūlo“, - sakė architektas.
Pašnekovo žodžiais tariant, užsienio šalyse taikomas praktika griaunant namą suteikti gyventojams teisę atgal įsikraustyti į perstatomą namą. „Jų dabartinis butas turi tam tikrą vertę. Jeigu atsiranda papildomi kvadratai, tai iš jų būtų ne kažkam uždarbis, o tų žmonių gyvenimo kokybės pagerinimas. Nereikia sakyti, kad turime baigtą modelį, tiesiog jeigu apie jį nekalbėsime, nieko ir nebus“, - kalbėjo M. Pakalnis.
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad apie daugiabučių griovimo idėją kalbėta šių metų statybų parodoje „Resta“. Ten dalyvavęs architektas Algirdas Kaušpėdas pristatė pasiūlymą viename Naujamiesčio mikrorajone griauti vieno kvartalo namus ir pastatyti naujus, labiau atitinkančios šių laikų žmonių poreikius ir gyvenimo būdą. Vėliau į šią diskusiją įsitraukė ir valdžios atstovai. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad daugiabučių namų griovimo idėja graži ir teisinga, bet sunkiai įgyvendinama praktikoje.
