Ruošiami apribojimai gamtos mylėtojams

Supleškėjus maždaug 130 ha Neringos miško, Aplinkos ministerija išsigando neapdairių poilsiautojų, todėl savivaldybių prašo esant tokiai situacijai apskritai uždrausti žmonėms eiti į mišką. Nors savaitgalį kai kuriuose rajonuose lijo, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas miškų gaisringumo rizikos žemėlapis vis dar raudonuoja. Tad savivaldybės savo ruožtu pritaria tokiam pasiūlymui - jų atstovai teigia, kad jei artimiausiu metu nelis, skelbs draudimą kelti koją į miškus.

Ministerija siūlo griebtis draudimų

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad daugelyje miškų šiuo metu labai sausa ir dėl to bet koks neatsargus elgesys gali įplieksti milžinišką gaisrą. Todėl jis prašo gyventojų šiuo metu miškuose neiškylauti. Be to, Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės, kurių teritorijoje itin aukšta gaisringumo klasė, įvestų oficialių draudimą lankytis miške.

„Padėtis Lietuvos miškuose šiuo metu gana grėsminga. Daugeliui miškų iškilęs gaisrų pavojus – gaisringumas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, juose pasiekė ketvirtą klasę. Todėl kreipiamės ir į savivaldybes, ir visus gyventojus kuo atsakingiau saugoti mūsų visų turtą“, – sako aplinkos ministras V. Mazuronis.

Pirmiausia ministerija kreipėsi į Neringos savivaldybę, kurios teritorijoje praėjusią savaitę sudegė 130 ha pušynų, ir paprašė savivaldybės vadovų nedelsiant uždrausti žmonėms lankytis Kuršių nerijos nacionalinio parko miškuose arba bent jau apriboti lankymąsi.

Tačiau ministerija nenori apsiriboti vien didžiulį gaisrą iškentėjusios Neringos miškais. Taip pat ji prašo ir kitų savivaldybių uždrausti arba apriboti fizinių asmenų lankymąsi tuose miškuose, kuriuose miškų gaisringumas pasiekė ketvirtą klasę. Tokią teisę joms suteikia Miškų įstatymas.

Lietuvos hidrometereologijos tarnybos duomenimis, antradienį beveik visur bus didelis (ketvirtos klasės) miškų gaisrų pavojus, tik vietomis Kretingos bei Kuršių nerijos urėdijose išliks trečios klasės miškų gaisringumas. Gegužės 7 d. (trečiadienį) Lietuvoje vyraus ketvirtos, kai kuriuose vakariniuose rajonuose bus trečios klasės miškų gaisringumas.

Kretingos urėdas Antanas Baranauskas GRYNAS.lt teigė, kad tokios sąlygos miškininkams neleidžia atsikvėpti. Esant tokiai sausrai, anot jo, miškininkai nuolat budi. Ten, kur yra antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, darbuotojai gaisro signalo laukia prie specialių pultų, o kur jų nėra miškininkai budi priešgaisriniuose bokštuose.

Ukmergės urėdas Vigantas Kraujelis GRYNAS.lt informavo, kad jo vadovaujamoje urėdijoje gaisro kilimui pavojingiausi yra pušynai palei Šventąją. Todėl, anot jo, ministro pasiūlymas yra savalaikis.

„Manau reikia prašyti žmonių mažiau lankytis gaisro atžvilgiu pavojinguose miškuose ir būti atidiems. O mes prie gaisrų stebėjimo kamerų budime pagal miškų gaisringumo klases", - dėstė urėdas.

Gamtininkai taip pat sutinka, kad kol nebus lietaus, geriau į mišką stovyklauti nesiruošti. Tačiau kaip ministerijos pasiūlymą vertina pačios savivaldybės?

Dauguma savivaldybių draudimui pritaria

Telšių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė, atsakinga už civilinę saugą, Asta Mockevičienė GRYNAS.lt informavo, kad kol kas tokio draudimo įvesti neplanuojama. Anot jos, didesnis pavojus būtų tada, jei miškuose būtų užfiksuota penkta gaisringumo klasė. Be to, specialistė svarstė, kad dabar žmonės ir taip miške elgiasi žymiai atsargiau.

„Nors savivaldybės teritorijoje gaisringumas padidėjęs, tačiau jis nėra pasiekęs stichinės sausros lygio, todėl nėra būtinybės riboti žmonių lankymąsi miškuose. Sausra miške esti tada, kai miškuose gaisringumas yra V klasės. Šiuo metu šis sausringasis laikotarpis labiau pavojingas aktyvios vegetacijos augalams. Todėl savivaldybės ekstremalių situacijų komisija neplanuoja apriboti žmonių lankymosi miškuose, nes net nebūtų galimybės užtikrinti įsakymo įgyvendinimą. O žmonės ir šiaip yra budresni ir sąmoningesni: skambina ir klausia, kaip elgtis, norint išsikepti kepsnį pamiškėj ir pan.“ – teigė savivaldybės atstovė.

Pasidomėjus, ar dažnai dega Telšių rajono miškai, A. Mockevičienė sakė, kad miškų gaisrai nėra jau toks dažnas reiškinys. Anot jos, 2011 m. gaisrų visai nebuvo, 2012 m. kilo du gaisrai, pernai įsiplieskė 4 gaisrai, o šiemet dar nekilo nė vieno.

Kitos GRYNAS.lt kalbintos savivaldybės laikėsi kitokios pozicijos. Pavyzdžiui, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja teigė palankiai vertinantis aplinkos ministro pasiūlymą. Jo teigimu, savivaldybės iš tiesų turi prisidėti prie miškų apsaugos. Ir galiausiai jis sakė, kad jei ir toliau nelis, savivaldybė svarstys draudimo lankytis miškuose įvedimą.

Pašnekovo teigimu, toks draudimas Biržų rajone vienais metais jau yra galiojęs. Ir jei situacija negerės, administracijos direktoriaus nuomone, draudimo galimybė iš tiesų reali. Vis dėlto jis tvirtino, kad gaisrai Biržų rajono miškų dažnai nekamuoja.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pritarė kolegai iš Biržų ir teigė, kad savivaldybė, reaguodama į nesibaigiančią sausrą, gali imtis draudimų. Tokį ministerijos pasiūlymą pašnekovas vadino logišku.

Trakų rajono savivaldybės ekologė Inutė Neverovskienė taip pat neatmetė draudimo įžengti į miškus galimybės. Bet ji vėlgi sakė, kad kol kas susilaikoma, nes tikimasi lietaus.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Ukmergės bei Alytaus rajono savivaldybės. Jų atstovai teigė nuolat besitariantys su miškininkais ir jei tik pastarieji rekomenduos, bus imamasi lankymosi miške apribojimų.