Gamtos tragedija Kuršių nerijoje: signalas suveikė, bet niekas jo nesiklausė

Apie gaisrą Kuršių nerijos miškuose turi pranešti specialūs davikliai. Penktadienį nacionaliniame parke kilusio gaisro metu sistema veikė puikiai, tačiau prie pulto nebuvo žmogaus, kuris į gautą aliarmo signalą sureaguotų laiku ir į pavojaus vietą pasiųstų pasirengusią brigadą. Miškininkai tokią situaciją vadina apsileidimu, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas ginasi, kad viskas - dėl lėšų trūkumo.

Gaisrą pastebėjo miškininkai

Po penktadienį Kuršių nerijoje kelios minutės iki vidurdienio įsiplieskusio milžiniško gaisro nepraėjus nė savaitei nutarta išsiaiškinti, ar visos institucijos, kurios privalo rūpintis vienos gražiausių Lietuvos vietų apsauga, padarė viską, kad unikali vietovė, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, būtų apsaugota.

Į šį klausimą atsakymo ieško aplinkos ministro Valentino Mazuronio suburta komisija, kuriai vadovauja aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Komisija darbą pradėjo balandžio 28-ą dieną, o trečiadienį (balandžio 30-ąją)  išvyko į Kuršių neriją. Galutinės išvados turi būti pateiktos iki gegužės penktosios.

Gaisras Kuršių nerijoje kilo ties Alksnynės kontrolės postu. Pirmieji gaisro židiniai pastebėti tarp kelio ir dviračių tako. Tačiau daug kam klausimų sukėlė faktas, kad gaisrą pirmiausia pastebėjo ne prie specialaus pulto turėjęs sėdėti Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojas, stebintis specialiai įrengtų keturių vaizdo stebėjimo kamerų duomenis, bet Kretingos ir Šilutės miškų urėdijų antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos.

Kretingos urėdas Antanas Baranauskas informavo, kad pirmiausia dūmus pastebėjo Kairių poligone prie pulto budėję urėdijos darbuotojai. „Urėdijos teritorijoje yra bokštai, kuriuose sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. O specialiame punkte budi žmogus ir fiksuoja duomenis. Nelaimės atveju kompiuteryje matomas gaisras ir jo koordinatės. Sausuoju metu, kai pavojus ypač didelis, kasdien budi žmogus, nes norime apsaugoti savo miškus. Nacionalinis parkas turi lygiai tokią pačią sistemą“, - kaip nuo gaisrų saugomi miškai, atskleidė pašnekovas.

A. Feser

Penktadienį žmonės išvažiavo skiepytis. Prieš šiltąjį sezoną mes turime pasiskiepyti, todėl tam pasirinkome paskutinę darbo savaitės dieną. Dėl to kol sugaudėm žmones, kitos mašinos atvažiavo vėliau.

Pasidomėjus, kada prie pulto pradėjo budėti žmonės, urėdas atskleidė, kad šiemet pavasarį buvo labai mažai lietaus, todėl miškai greit perdžiūvo. Dėl to budėjimai prasidėjo jau balandžio pradžioje. Anot jo, kai miške sausra, prie kompiuterio ekrano budima nuo devintos ryto iki dešimtos valandos vakaro.

Vis dėlto jis svarstė, kad nacionalinio parko darbuotojai gaisro metu budėjimų dar nebuvo pradėję. Maža to, urėdas tikino, kad pastebėjus gaisrą parko direkcijos nurodytais telefonais prisiskambinti nepavyko: „Prieš 12 valandą buvo gautas pranešimas apie degantį mišką ir iš karto skambinom jų budėtojui. Bet telefonu niekas neatsakė. Tada buvo skambinta kitais telefonais, bet irgi niekas neatsakė. Manau, kad nacionalinis parkas tuomet budėjimų dar nevykdė,“ - nacionalinio parko darbuotojus kritikavo A. Baranauskas.

Generalinė urėdija: turėjo budėti dvi brigados

Generalinei miškų urėdijai taip pat kilo klausimų dėl šio gaisro. Kaip tik todėl, generalinio urėdo pavaduotojo Petro Kanapienio teigimu, raštu buvo kreiptasi į nacionalinį parką, kad būtų pateikti visi atsakymai. „Iš dabartinių paaiškinimų sunku surasti sąryšį“, - kodėl kreiptasi į parką, komentavo pašnekovas.

Labiausiai ilgametis miškininkas nacionalinį parką kritikavo už tai, kad nebuvo išnaudota Kuršių nerijoje įdiegta antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Anot jo, Lietuvos miškus tokiomis kameromis šiemet buvo pradėta stebėti kaip niekad anksti.

„Aušra Feser pripažino, kad stebėjimo sistema nedirbo. Tačiau sistema buvo testuota ir iš rangovo kovo 1 d. buvo gautas raportas, kad visos sistemos Lietuvoje veikia. Tad kodėl balandžio 25 d., kai kilo gaisras, Kuršių nerijoje ji neveikė? Tą diena buvo trečia gaisringumo klasė, todėl budėjimas buvo privalomas ir gesinimo komandos turėjo būti pasirengusios bet kada išvykti. Meteorologai žemėlapyje pateikia gaisringumo klases ir budėjimai nuo jų priklauso“, - aiškino patyręs miškininkas, pridėjęs, kad tose vietose, kur nėra specialių vaizdo stebėjimo kamerų, darbuotojai aplinką stebi iš priešgaisrinių bokštų.

Anot jo, lemtingąjį penktadienį trečia gaisringumo klasė buvo fiksuota daugelyje Lietuvos vietovių, todėl visose tose vietose buvo budima nuo 11 valandos priešpiet. Be to, generalinio urėdo pavaduotojas, kaip ir Kretingos urėdas, sakė, kad parko darbuotojams nelaimės atveju nepavyko prisiskambinti.

Ir galiausiai jis pridėjo, kad tokie budėjimai nėra savanoriški. Tai daryti įpareigoja oficialus Generalinio urėdo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės pasirašytas įsakymas. Be to, privaloma ne tik stebėti, bet ir užtikrinti dviejų pastovių ir dviejų rezervinių gaisro gesinimo brigadų darbą. 

„Nacionalinio parko sistema veikia, tik centriniam pulte turi būti žmogus. Jei nėra žmogaus, kas reaguos? Kai užverda arbata, arbatinis ima švilpti, bet jį reikia kažkam išjungti. Generalinio urėdo ir VSTT direktorės įsakymu yra patvirtinta bendroji tvarka. Parkas turėjo turėti dvi pastovias ir dvi rezervines komandas. Pastovios komandos turėjo būti suformuotos ir privalėjo laukti signalo, kada turi išvykti. Brigados iki pavojingo sezono pradžios turi būti suformuotos. Nacionalinis parkas informavo, kad nuo vasario 28 d. gesinimo darbams yra pasirengęs. O kovo 1 dieną pradėjo veikti stebėjimo sistema. Todėl tą dieną gesinimo darbams turėjo būti pilnai pasirengta“, - sakė P. Kanapienis.

Nesupranta, kodėl miškų niekas nestebėjo

Anot jo, kasdien skubėti prie centrinio pulto nereikia. Miško stebėjimas vyksta priklausomai nuo metereologų patvirtinto miškų gaisringumo lygio. Jeigu palyja - stebėtojas automatiškai turi laisvadienį. Tačiau, nepaisant to, ar darbuotojas sėdi prie pulto, ar ne, sistema veikia iki spalio vidurio. Ji išjungiama tik žiemai.

Aušra Feser

Man buvo aišku, kad budėjimai prasideda nuo gegužės mėnesio.

Vis dėlto susiklosčius tokioms aplinkybėms generalinio urėdo pavaduotojas teigė, kad nacionalinis parkas specialiai komisijai turės paaiškinti, dėl kokių priežasčių gaisro metu prie pulto nedirbo žmogus.

„Nežinau, kodėl balandžio 25 dieną niekas nedirbo. Brigados turėjo laukti iškvietimo. Jeigu iš brigados narių kas susirgo, tas žmogus turi būti pakeistas kitu asmeniu. O dabar dėl to vos ne pusę Lietuvos urėdijų reikėjo į pagalbą siųsti“, - sakė pašnekovas.

GRYNAS.lt duomenimis, skubius darbus urėdijose pabaigė ir gesinti gaisro išskubėjo iš tiesų daug miškininkų technikos. Gesinimo darbuose urėdijų darbuotojai dalyvavo ne tik penktadienį, bet ir žymiai ilgiau po gaisro užgesinimo. Iš viso į Kuršių neriją išvyko miškininkai su specialiąja technika iš Kretingos, Tauragės, Telšių, Šilutės, Šiaulių, Šakių, Jurbarko, Kazlų rūdos, Dubravos ir Kauno urėdijų.

Darbuotojai išvažiavo skiepytis

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser savo ruožtu GRYNAS.lt pripažino pareigas eiti pradėjusi tik pernai, o 2013 m. „gegužės antrą dieną gavome įsakymą dėl priešgaisrinio sezono“. Anot jos, šis įsakymas dar ir ankstesniais metais dažniausiai būdavo pasirašomas gegužės pradžioje. „Todėl man buvo aišku, kad budėjimai prasideda nuo gegužės mėnesio“, - sakė pašnekovė.

Kaip tik todėl, direktorės teigimu, ir šiemet buvo suplanuota, kad Kuršių nerijos gaisrų gesinimo komanda pradės darbą gegužės pradžioje. Vis dėlto pamačius, kad miškas perdžiūvęs, buvo nutarta budėjimų pradžią paankstinti. Tačiau pinigai, kurių reikia darbuotojų atlyginimams, buvo numatyti tik gegužės mėnesiui. Todėl buvo surastas kitas sprendimas, paremtas žodinio susitarimo principu.

„Šiemet labai sausa, todėl nusprendėm pradėti truputį anksčiau. Po Velykų grįžau iš atostogų ir pamačiau, kad situacija sudėtinga. Bet pinigus mes esame numatę tik nuo gegužės mėnesio. Nuo tada turėjo būti priimami nauji žmonės. Be to, yra ilga įdarbinimo procedūra. Todėl susitarėme, kad nuo balandžio 22 d. vienas mūsų darbuotojas Smiltynėje dirbs pagal kitą grafiką: ne nuo aštuntos ryto iki penktos vakaro, bet nuo dešimtos ryto iki septintos vakaro. Be to, visi automobiliai buvo paruošti. Mūsų gaisrinė buvo pripildyta vandens. Bet to mes raštu neįforminom“, - teigė A. Feser.

Jos teigimu, gesinimui pasirengusi pirmoji brigada penktadienį į pranešimą sureagavo labai greitai – per 10 minučių. Vis dėlto, nelaimės akivaizdoje operatyviai prie gaisro gesinimo negalėjo prisidėti kiti darbuotojai, nes jie buvo išvykę skiepytis.
„Penktadienį žmonės išvažiavo skiepytis. Prieš šiltąjį sezoną mes turime pasiskiepyti, todėl tam pasirinkome paskutinę darbo savaitės dieną. Dėl to, kol sugaudėm žmones, kitos mašinos atvažiavo vėliau“, - konstatavo direktorė.

Didžiausia problema – pinigų stygius

Pasidomėjus, kokią gesinimo techniką turi nacionalinis parkas, jo vadovė sakė, kad darbuotojai naudojasi tik vienu gaisriniu automobiliu. Tiesa yra dar du nauji „Toyota“ automobiliai, bet jie pritaikyti tik labai smulkiems ugnies židiniams gesinti.

„Mes turim tik vieną normalią gaisrinę. Visos kitos mašinos skirtos tik laužams pagesinti. Pranešimą gavome iš miškininkų ir mūsų gaisrinė atvažiavo 12.15 val. Ji visada būna Smiltynėje, nes ten įvyksta 95 proc. gaisrų. Ji visuomet paruošta ir žmogus būna netoli jos. Penktadienį budėjo viena brigada. O nuo antradienio yra dvi. Brigadą sudaro vairuotojas ir šlangistas“, - aiškino A. Feser.

P. Kanapienis

Nežinau, kodėl balandžio 25 dieną niekas nedirbo. Brigados turėjo laukti iškvietimo. Jeigu iš brigados narių kas susirgo, tas žmogus turi būti pakeistas kitu asmeniu. O dabar dėl to vos ne pusę Lietuvos urėdijų reikėjo į pagalbą siųsti.

Be to, ji kategoriškai nesutiko su teiginiais, kad nacionalinis parkas gesinimui nebuvo pasiruošęs. Pašnekovė teigė, kad gesinimo komanda dirbo nuo Velykų. O anksčiau, anot jos, nei vienais metais gaisrų sezonas neprasidėdavo. Taip pat direktorė teigė, kad anksčiau budėti neleido finansinės nacionalinio parko galimybės.

Taip pat, A. Feser atskleidė, kad girininkas Romas Andrusevičius tol, kol nebuvo prasidėję budėjimai, paprašė aplinką stebėti Kretingos urėdijos darbuotojų. „Jis paskambino į Kretingos urėdiją ir pasakė: būkit geri, kol mes nebudim, prižiūrėkit ir Kuršių neriją. Taip tikrai nėra, kad mes niekuo nesirūpinome. Mūsų finansavimas labai mažas. Dabar vasaros sezonui priėmėme keturis naujus žmones. Nuo balandžio 28 d. jie visada pasikeisdami budės. Šiemet pirmi metai, kai išmaldavom pinigų priešgaisriniam budėjimui. Anksčiau mes kitų darbų sąskaita organizuodavom budėjimus. Keturiems mėnesiams gavome 50 tūkst. litų,“ - dėstė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.

A. Feser: padarėme daugiau nei reikėjo

Pašnekovė teigė, kad ją žeidžia nacionalinio parko pusėn skriejantys kaltinimai. A. Feser sakė, kad parkas daro viską, kad gaisrų kiltų kuo mažiau, o jei jų išvengti nepavyksta, dedamos visos pastangos, kad jie būtų kuo greičiau užgesinti.

„Mūsų specialistai yra tikri profesionalai. Pernai miškai buvo užsidegę ne kartą. Ir viską puikiausiai užgesinome. Tik niekas to nežino. O dabar sako, kad mes nieko neįvykdėm. Viena žurnalistė pasakė, kad miške nebuvo vandens paėmimo vietų. Didesnio nusišnekėjimo neteko girdėti: iš kur miške tokia vieta?“ – piktinosi pašnekovė.

Anot jos, toje vietoje, kur kilo gaisras, priešgaisrinės apsaugos priemonės buvo įvykdytos daugiau nei 100 proc. A. Feser sakė, kad pernai liepą aplinkos ministro pasirašyto Miškotvarkos projekto priemonės per metus įgyvendintos. O kai kurie punktai viršija nustatyta ribas.

„Viskas, kas buvo numatyta, yra įgyvendinta. Atlikti 9 hektarų rekonstrukciniai kirtimai, padarėme medynų apribojimą, Reikėjo pasiekti 6 km ribą, pasiekėme 6,7. Toliau įrengėme spindžius, kelius, mineralizuotas juostas, barjerus. Viską padarėme daugiau nei buvo numatyta. Visiškas melas, kad nieko nepadarėme!“ - sakė pašnekovė.

Aušra Feser

Šiemet pirmi metai, kai išmaldavom pinigų priešgaisriniam budėjimui. Anksčiau mes kitų darbų sąskaita organizuodavom budėjimus. Keturiems mėnesiams gavome 50 tūkst. litų.

Traktoriui kelią pastojo karo palikimas

Taip pat ją papiktino teiginiai, neva nacionalinis parkas neužtikrino Juodkrantėje esančio hidraulinio įrenginio sklandaus veikimo. Anot A. Feser, kai toks didelis vandens poreikis, geriausia jį semti iš marių: „Sako, kad neveikia vandens paėmimo vieta. Įsivaizduokite šulinį. Kiek jame liks vandens, kai toks vandens poreikis. Joks šulinys tokio vandens poreikio neužtikrins. Privažiuoti prie marių tikrai nebuvo sunku. Iš ten vanduo ir buvo siurbiamas.“

Taip pat moteris teigė, kad parkui labai trūksta ugnies gesinimui skirtos technikos. Anot jos, šiuo metu yra tik viena gaisrinė, o du „Toyota“ automobiliai, pritaikyti tik mažiems gaisrams gesinti, todėl penktadienį jie gaisro gesinimo darbuose negalėjo dalyvauti.

„Turime vieną seną gaisrinę. Nors ji sena, bet pravažumas geras. Dar yra dvi „Toyotos“. Į jų cisternas galima pripilti 200 litrų vandens. Tačiau tie automobiliai skirti tik mažiems gaisrams. Todėl pirmąją gaisro dieną jie padėti negalėjo, nors ir buvo paruošti. Jie gerai pravažiuoja tarp medžių ir gali gesinti rūkstančią paklotę. Turime vieną traktorių. Jis iš karto pajudėjo į darbą, bet pasimovė ant bėgio. Toje vietoje yra daug karo atliekų, tai ir pakenkė. Mums reikia kiek įmanoma daugiau technikos, kad kuo greičiau galėtume pradėti darbus. Paprašėme dar vieno traktoriaus, tikiuosi, kad jį gausime“, - sakė direktorė.

Be to, moteris tikisi, kad gaisringumą padės mažinti ir pačiose pavojingiausiose vietose netrukus turinčios atsirasti slaptos filmavimo kameros. Taip pat bus skiriamas didesnis dėmesys prevencinėms visuomenės švietimo priemonėms. O vienas iš svarbiausių sprendimų – kalnapušių plotų mažinimas.

Galiausiai A. Feser teigė norinti, kad dviračių takas ir teritorija šalia jo būtų paskelbta nerūkymo zona: „Prieš mėnesį buvau pas Neringos merą ir pasiūlau dviračių taką paversti nerūkymo zona. Bet tarybai sprendimo projektas dar nepateiktas. Reikės kreiptis raštu.“