Kas sutiktų mokėti už virtuvės perstatymą?

GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad statybų parodoje „Resta“ architektas Algirdas Kaušpėdas išsakė pasiūlymą, kaip galima būtų pakeisti vieno Vilniaus kvartalo veidą – senus daugiabučius nugriauti ir vietoje jų statyti naujus. V. Mazuronis, atsakydamas į išsakytas mintis, atskleidė, ką apie tai galvoja.

„Kaip architektas Valentinas Mazuronis atsakysiu architektams A. Kaušpėdui ir M. Pakalniui, kuriuos labai myliu ir gerbiu: kaip idėja – ji graži ir teisinga, bet... Jeigu ta idėja šiandien yra bandoma pasiūlyti kaip alternatyva tam, ką mes dabar darome, tai reiškia viso proceso sustabdymą ir nieko nedarymą dar dešimt metų, kaip iki šiol. Teoriniame lygmenyje viskas tvarkoje, bet užmirštamas vienas labai paprastas dalykas: visi namai aplink yra privatūs, kiekvienas butas - privatus.

Valentinas Mazuronis

Jeigu mes, kaip visuomenė, sutariame, kad energetinio efektyvumo didinimas yra bendras visų interesas ir už tai duodame visų 40 proc. pinigus, kad tas procesas judėtų, noriu visų jūsų paklausti, kuris norėtų 40 proc. mokėti už mano virtuvės perstatymą? Tikiu, kad nė vienas. Ir aš pats nei už vieno jūsų virtuvę nemokėčiau“, - teigė V. Mazuronis, dalyvaudamas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje prie renovuojamo namo Šilo gatvėje.

Įvardijo dvi priežastis, kodėl namą nugriauti būtų sunku

Minėtų architektų idėjos nepalaikė ir Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta: „Būsiu pesimistas šiuo atžvilgiu, nes žinau, kad susitarti su daugiabučių gyventojais, ateiti ir nupirkti iš jų turtą, kad galima būtų namą nugriauti ir pastatyti naują (būtų sunku - red. past.). Šįryt vienoje žiniasklaidos priemonėje mačiau visuomenės apklausą, kurioje klausta, ar sutiktumėte, kad jūsų namą nugriautų ir pastatytų naują. Visom keturiom už – jeigu nereikėtų mokėti. Dabar, renovuojant seną namą, į kvadratą investuojame 400 Lt, o jeigu mes nugriausime ir reikės utilizuoti, kas liko, susiprojektuoti, pastatyti naują namą... Investuoti turbūt reikės ne mažiau nei 10 kartų – iš kur mes paimsime pinigus?“ - daugiabučių griovimo idėją kritiškai įvertino V. Serbenta.

Jo teigimu, senus namus griauti lengviau, jei tai yra nacionalinis turtas, savivaldybinis ar įmonės, tuomet nereikia derinti visokių leidimų. Kitais atvejais – tektų eiti beveik kryžiaus kelius.

Valius Serbenta

Yra „lavonų“, kurių neprikelsi

Savo ruožtu Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė oponavo V. Serbentai, sakydama, kad gerų idėjų nereikia žudyti. Galbūt kai kuriais atvejais, jeigu pavyksta susitarti, namo griovimas vietoje renovavimo yra geresnė išeitis.

„Visada yra gerai, kai yra opozicija. Iš principo galvoju, kad galimi daug kelių. Turime padaryti teisinę galimybę eiti vienu arba antru, trečiu, ar ketvirtu keliu. Tai yra gyventojų pasirinkimo reikalas. Galbūt atsiras tokių namų, kur „lavono nebeprikelsi“. Architektai turi gerų idėjų, nereikia jų žudyti – jos gali gyvuoti, o kiek jos praktiškai pasiteisins reikia palikti savieigai“, - teigė D. Matonienė.

Daiva Matonienė

Ji mini vieną iš pavyzdžių - Kauno miesto savivaldybė yra sudariusi darbo grupę ir išsirinkusi 20 butų namą, kuris nuosavybės teise jai priklauso. Tai yra socialinis būstas, kurį planuojama griauti. Iš to namo jau yra iškelti gyventojai, rengiamas detalusis planas naujai statybai.

„Tai bus praktinis pavyzdys – kai pastatas bus nugriautas ir toje vietoje pastatytas naujas namas“, - sakė D. Matonienė.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje pristatytas renovuojamas namas Šilo gatvėje 52, šio namo bendrijos pirmininkas Linas Jakaitis teigė, kad bendrija nė už ką nebūtų sutikusi savo daugiabučio griauti. Dabar, jau bebaigiant vykdyti namo atnaujinimo darbus, gyventojai jais džiaugiasi ir sako esantys renovacija patenkinti.