Samdytas ekskavatorininkas A.Augūno žemės sklype dirbo maždaug 2,5 darbo dienų. Per tą laiką jis sutvarkė, pravalė senvagę, atliko apie 50 m3 žemės darbų, „palaidojo“ po baltalksnių kirtimo likusius kelmus, išvežė iš senvagės ir „palaidojo“ arime statybinį laužą, papildė Siesarties akmenyną.
Tas „kanalas“ – maždaug prieš 10 000 metų, tirpstant paskutinio Lietuvos apledėjimo ledams, susiformavusios meandros liekana – senvagė.
Tie „astronominiai“ skaitmenys – Ukmergės rajono agentūros ir Anykščių regioninio parko darbuotojų 2009 metų piktavališkas produktas, nesuprantamu būdu priimtas pagrindu kelti A.Augūnui baudžiamąją bylą ir priteisti jam baudą per 300 000 litų. A.Augūno nenaudai sutartinai veikė 3 teismai: Ukmergės rajono apylinkės, Vilniaus apygardos ir Lietuvos Aukščiausiasis.
Nuspręsta, kad A.Augūnas negalėtų atstatyti Antatilčių mažosios hidrojėgainės, kuri jam dovanotos senelio žemės sklype veikė nuo 1932 iki 1944 metų, iki susprogdinimo karo metu.
Panaši lemtis ištiko ir kitą ukmergiškį Albiną Strielčiūną, kuris gimtajame Siesarties kaime panoro atstatyti jo tėvui priklausiusią Siesarties upėje veikusią hidroelektrinę, kuri taip pat buvo sprogmenimis suniokota per karą 1944 metais.
Viskas atsimuša į Aplinkos ministerijos valdininkus, kurie remiasi 1992 m. įsteigto Siesarties kraštovaizdžio draustinio įstatymo raide, drakonišku Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimu, įformintu 2004.03.30.
Naujos vilties visiems Lietuvos hidroenergetikos šalininkams teikia Seimo narių A.Dudėno ir K.Grybausko užregistruota Vandens įstatymo pataisa, suteikianti galimybę dabar uždraustose upėse atstatyti užtvankas, kai siekiama atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą.
Nieko nenustebino ankščiau siūlomos pataisos kritika, kurią jau išreiškės aplinkos ministras V.Mazuronis , Seimo narys A.Salamakinas, oponentės R.Baškytė, dr. J.Kriaučiūnienė.
Teigiama, kad iš HE pelnosi tik jų savininkai.
Įrengus visas 5 Siesarties hidroelektrines, esančias Ukmergės rajone, būtų galima pagaminti apie 2,5 milijono kilovatvalandžių elektros energijos per metus. Tai atstotų apie 750 000 kubinių metrų „Gazpromo“ dujų, kurios, buitiniu tarifu vertinant, kainuotų apie 2 milijonus litų.
Iš tų 2,5 milijono kilovatvalandžių elektros energijos, pagamintos 5 hidroelektrinėse „Lietuvos energija“, t.y. Lietuvos žmonės, gautų apie 535 tūkst litų pelno!
Kuriems ir kurioms pusė milijono litų nieko nereiškia?
Dr. prof. Petras Punys, Vandens išteklių inžinerijos instituto profesorius ir dr. doc. Bronislovas Ruplys, buvęs ilgametis Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto profesorius, Aleksandro Stulginskio universitetas,
GRYNAS.lt primena, kad verslininkai prieš keletą metų užsitraukė aplinkosaugininkų nemalonę. Ukmergės rajono apylinkės teisme įrodyta, kad A. Augūnas per savaitę pakeitė Siesarties upės vagą. Per tiek laiko jo žemėje buvo iškastas naujas 340 metrų ilgio, 11 metrų pločio ir 3 metrų gylio kanalas. Senąją vagą užtvenkus akmenimis, vanduo buvo nukreiptas taip, kad tekėtų pro ukmergiškio sodybą. Kai po smarkios liūties buvo suardyta užtvanka, upė pradėjo tekėti dviem vagomis.
Ukmergės rajono gyventojo įvykdytą nusikaltimą teismas pripažino ypač dideliu ir jam skirta 9750 Lt bauda, o už aplinkai padarytą žalą iš jo priteista 287 tūkst. Lt. Taip pat nuteistajam teks atlyginti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išlaidas – 7614 litų. O A. Strelčiūnui, pasistengusiam, kad Siesartis prie jo namų išsiskirtų į dvi dalis, aplinkosaugininkai skyrė 500 Lt baudą ir, be to, jis turėjo atlyginti 12 tūkst. Lt gamtai padarytą žalą.
Dauguma gamtosaugininkų, aplinkosaugininkų ir Saugomų teritorijų tarnybos atstovų smerkia upių, ypač turtingų lašišinėmis žuvimis, tvenkimą.
