Apie tvorą prabilta tik diagnozavus ligą
Kai tik Alytaus rajono pašonėje buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, rajono savivaldybėje surengtame medžiotojų, veterinarijos specialistų, aplinkosaugininkų ir miškininkų susitikime su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Jonu Miliumi prabilta apie tvoros statybą siekiant apriboti šernų judėjimą galimo židinio teritorijoje. Tuomet pastebėta, kad tvora gali brangiai kainuoti, maža tikimybė gauti jai reikalingus pinigus.
Pastarosiomis dienomis tvora jau pradėta tverti. Iš viso šis aptvaras bus 29 kilometrų ilgio. Viena jo atkarpa tveriama nuo Rimėnų pro Meškučius iki Ilgų, tada miško keliu iki kelio Alytus–Daugai siekiant pusmėnuliu apriboti Varčios mišką. Kita atkarpa turint tikslą taip pat pusmėnuliu apriboti Kalesnykų mišką tiesiama nuo Alovės link Kalesnykų girininkijos, pagal kelią nusidrieks į palaukę.
Tvora pusmėnuliais apjuosus minėtus du miškus Gedimino miškas liks jų viduryje, todėl šio tverti nereikia.
Kodėl pasirinkti aptverti būtent minėti trys Alytaus rajono miškai? Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Romo Černiaus teigimu, jie vienas su kitu ribojasi, čia didelė šernų populiacija, netoli Varčios rastas nušautas afrikiniu kiaulių maru užkrėstas šernas, todėl norima sustabdyti šernų migraciją būtent šiuose miškuose, kad žvėrims būtų sunkiau išbėgti ir atbėgti.
„Kur lenda šerno šnipas, pralenda ir visa šernas“
Visiškai kitokios nuomonės alytiškis medžioklės trofėjų ekspertas Algimantas Kamičaitis, dabar laikinai einantis medžioklės žinovo pareigas Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijoje „Labai abejoju tokios tvoros reikalingumu. Įtariu, kad iš jos statymo kažkas nori pasipelnyti. Man dirbant Punios šile buvome įrengę plieninio tinklo 4 milimetrų storio aptvarą žvėrims, dabar jis miškuose tveriamas silpnesnis, ir šernai tikrai pro jį pralįs, nes ten, kur lenda šerno šnipas, pralenda ir visas šernas. Kaip skelbiama, afrikinį kiaulių marą platina ne tik šernai, bet ir vabzdžiai, pavyzdžiui, erkės, tai gal statykime tvorą ir nuo vabzdžių. Aišku, juokauju. Tačiau labai abejoju, kad šią ligą į Lietuvą atnešė šernai,“- kalbėjo A. Kamičaitis.
Užmojų išmedžioti visus šernus atsisakyta
Medžioklės žinovas stebisi, kaip beveik prieš tris mėnesius buvo nustatyti tik du afrikinio kiaulių maro atvejai šernams ir iki šiol ligos protrūkio nėra. Jo nuomone, ši liga, kaip skelbiama, greitai plinta, vadinasi, afrikinio kiaulių maro atvejų turėjo būti nustatyta daug daugiau tiek šernams, tiek kiaulėms.
Iki balandžio 1-osios Alytaus rajone, kaip Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos paskelbtoje ekstremalios padėties teritorijoje, turėjo būti sumedžioti visi šernai. Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, iki to laiko jų sumedžiota 736 ir nė vienam nenustatytas afrikinis kiaulių maras.
Pasak tarnybos viršininko, tikėtina, kad iš likusių apie penktadalis yra patelės, kurios jauniklius dažniausiai veda kovo ar balandžio mėnesiais, viena patelė atveda vidutiniškai šešis šerniukus, o jie, išlindę iš guolių, pradės šliaužioti gegužę. Kad šernų tiksliai neįmanoma suskaičiuoti, liudija medžiotojų statistika. „Varčios“ medžiotojų klubo duomenimis, po pernykštės medžioklės klubo ribose turėjo būti 44 šernai, bet dabar sumedžiota 87.
Ligą atnešė medžiotojai?
Žuvinto biosferos rezervato specialistų skaičiavimu, teritorijoje gyvena apie 50–60 šernų.
„Kai buvo paskelbtas šernų medžiojimo vajus, vietiniai medžiotojai labai apsidžiaugė, kad galės medžioti rezervate. Tačiau jų entuziazmas greitai išblėso, nes medžioti pas mus tikrai sudėtinga, – klampu, daug išvartų, nėra keliukų. Sumedžiotą žvėrį sunku išvilkti“, – mintimis dalijosi Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
A.Pranaičiui, kaip biologui ir aplinkos apsaugos specialistui, keista atrodo paskelbta žinia, jog afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai pas mus galėjo atkeliauti iš Baltarusijos, kur ši liga nustatyta pernai maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos.
„Nors Lietuvoje palyginti mažai tyrimų, žinoma, kad šernai – pakankamai sėslūs žvėrys. Jie gyvena grupėmis, laikosi savo teritorijos. Užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru gyvūnas tampa apatiškas ir, ko gero, apskritai nekeliauja. Šia liga galima užsikrėsti per pašarus, techniką, ją gali pernešti žmonės per avalynę ar drabužius. Todėl didžiausia tikimybė, kad liga atkeliavo per medžiotojus, kurie vyksta į komercines medžiokles Baltarusijoje. Juk sugrįžę iš medžioklių kažin ar dezinfekuoja avalynę ar drabužius. Jei su tais pačiais batais ar rūbais atvyko medžioti į mūsų miškus, labai tikėtina, kad užnešė ir ligą,“ - svarstė A. Pranaitis.
Kad Alytaus rajone veikiančių medžiotojų klubų ar būrelių atstovai vyksta medžioti į kaimyninę Baltarusiją, patvirtino ir medžioklės žinovas A.Kamičaitis. Tokių išvykų motyvas, anot jo, gana praktiškas – medžioklės ten nebrangios, o žvėrių daug, medžiokles Baltarusijoje organizuoja komercinės firmos, į jas galima vykti ir individualiai.
Kiaulių išskerdimo galutinė data - vis nukeliama
Kadangi Alytaus rajonas dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus pateko į ekstremalios padėties šalyje teritoriją, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J.Milius pasirašė įsakymą dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos išplėtimo šalyje. Į ją pateko Alytaus miestas ir septynios Alytaus rajono seniūnijos iš vienuolikos – Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios ir Raitininkų.
Čia iki kovo 15-osios turėjo būti išskerstos visos kiaulės. Vėliau šis terminas pratęstas iki balandžio 15-osios. O užvakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J.Milius jį pratęsė dar kartą – kiaules buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje būtina išskersti iki liepos 30-osios. Tai padaryta žmonių patogumui, kad jie galėtų iki vasaros pabaigos atsisakyti dabar dar nespėjusių užaugti kiaulių.
Laiku nepaskerdus gyvulių laukia baudos
Vyriausybė įsipareigojusi už kiekvieną ekstremalios padėties teritorijoje sumedžiotą šerną nuo liepos mokėti po 250 litų, jeigu jam bus nustatytas afrikinis kiaulių maras, ir 100 litų mažiau, jei ši liga nebus diagnozuota.
Viena dėl minėtos ligos pavojaus paskersta kiaulė buferinėje zonoje įkainota 165 litais. Nors jų skerdimo laikotarpis jau pratęstas du kartus, išmokų gali tikėtis tik jas paskerdusieji iki kovo 15-osios, nebent Žemės ūkio ministerija pakeistų išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus. Iki minėtos datos buferinėje zonoje išskersta 1 tūkst. 32, o iki šios dienos – 1 tūkst. 142 kiaulės. Nė vienai jų afrikinis kiaulių maras nenustatytas.
Valstybės pažadėtų išmokų Alytaus rajono gyventojai dar nėra gavę, nes tik baigiamas šio proceso administravimas, duomenys artimiausiu metu bus perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Kaip sakė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas R.Černius, laiku nepaskerdusiųjų kiaulių pirmąkart laukia įspėjimai ir baudos iki 200 litų, antrąkart šios jau sieks nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų.
Taisyklėse – apribojimai šerti šernus
Susitikime su medžiotojų klubų ir būrelių atstovais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai akcentavo, kad miškai dėl gausaus žvėrių šėrimo paversti tiesiog kiaulidėmis. Tai daro patys medžiotojai, siekdami žvėris nušerti, o geriau įmitusios šernės užaugina daugiau jauniklių.
Kovojant su šernais aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtino Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, kurie įsigalios naujuoju 2014–2015 metų medžioklės sezonu. Didžiausia naujovė – apribojamas besaikiu tapęs medžiojamų gyvūnų šėrimas, uždraustas šėrimas jiems neįprastais pašarais, kurių jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis.
Medžiojamų gyvūnų viliojimo vietose galės būti išpilta ne daugiau kaip 20 kilogramų natūralios kilmės masalo, pavyzdžiui, bulvių, runkelių ar grūdų.
Medžiojamų gyvūnų šėrimą turės kontroliuoti aplinkos apsaugos inspektoriai.