Pirminė hipotezė: iškirpta tinklinė tvora, įvykdytas tyčinis padegimas
Klykolių gatvėje esančioje teritorijoje sandėliuotos padangos, priklausančios įmonėms „Antrinis perdirbimas“ ir „Antrinio perdirbimo grupė“ padegtos tyčia. Tokią hipotezę daro teritoriją apžiūrėję policijos pareigūnai su ugniagesiais gelbėtojais ir aplinkosaugininkais. Įtariami paaugliai, žaidę su ugnimi. Anot A. Lenkučio, šiuo metu dėl gaisro padeginimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasiteiravus, kaip prieita prie hipotezės, kad gaisrą sukėlė paaugliai, aplinkosaugininkas teigė, kad tai nustatyta pagal „Facebook“ vaizdelį.
„Nusifilmavo ir įsidėjo. Kol kas nėra niekas aišku, viską žinau tik iš trečių lūpų. Mes patys tyrimo neatliekame, jį atlieka policija“, - teigė A. Lenkutis. Padangų sandėliavimo vieta, kur kilo gaisras, yra aptverta, tačiau, aplinkosaugininko žodžiais tariant, „tinklinę tvorą iškirpti ne taip sunku, jeigu tuo užsiimi“. Tiesa, pašnekovas teigė nežinantis, ar ten nebuvo signalizacijos ir apsaugos, kad į teritoriją padegėjai pateko taip lengvai.
„Tai tik pirma darbo diena. Paprašėme įmonių atliekų tvarkymo žurnalo, pagal juos nustatysime kiekį. Tada ir paskaičiuosime (žalą gamtai – red. past.). Viskas yra darbo procese“, - teigė A. Lenkutis. Jis patvirtino, kad gaisro gesinimo darbai baigti sekmadienį 18.30 val., likviduoti visi gaisro židiniai. Nors gaisras kilo netoli nuo gyvenamųjų namų, tačiau dėl nuo miesto pusės pūtusio vėjo, manoma, kad didelės žalos žmonių sveikatai galbūt pavyko išvengti.
Savo ruožtu įmonės „Antrinis perdirbimas“ savininkas Andrius Markevičius teigė, kad iš viso aikštelėje buvo saugoma apie 900 tonų padangų. Jis skaičiuoja, kad įmonė patyrė didžiulius nuostolius, tačiau kokio konkrečiai dydžio dar negali pasakyti. Jis taip pat sutiko, kad keliama tyčinio padegimo versija galima. Anot A. Markevičiaus, taip kalba vietiniai, be to, tvoroje iš tiesų rasta prakirpta vieta.
Akmenės rajono agentūros vedėjas A. Lenkutis atskleidė, kad tai gali būti antras pagal mastą gaisras visoje Lietuvoje. Pirmasis buvo „Egaprio“ - GRYNAS.lt primena, kad šis gaisras naudotų padangų saugojimo aikštelėje kilo 2002 m. Tuo metu įmonė patyrė 328 tūkst. litų nuostolių. Ugnis sunaikino daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių metrų asfalto dangos. Kalbėta, kad gaisrą sukėlė žaibo iškrova ir atmesta tyčinio padegimo galimybė.
Kokius teršalus į aplinką išskiria degančios padangos?
A. Lenkučio teigimu, degant padangoms į aplinką išsiskiria anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dvideginis ir kietosios dalelės.
„Jeigu būtų ne tos krypties vėjas arba gyvenvietė ne toje pusėje, galėjo (kilti pavojus žmonių sveikatai – red. past.) Galiu konstatuoti, kad degant tikrai buvo didelė tarša į aplinkos orą, didelis teršalų kiekis“, - sakė aplinkosaugininkas.
Anot jo, nuo piktavalių niekaip neapsidrausi, ypač, kai šie nėra niekuo užimti ir pridaro bėdų tiek aplinkai, tiek įmonės turtui, tiek galimai ir žmonių sveikatai. Už buitinių ir pramonės atliekų deginimą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnį gresia baudos nuo 100 iki 200 Lt ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.
Baigdamas pokalbį aplinkosaugininkas pripažino, kad kol kas apie šį padegimą žinoma labai mažai, kol kas kalbama tik apie apytikslius skaičius, tačiau einant į teismą reikia konkrečių skaičių ir detalių.
Savo ruožtu nepriklausomas atliekų konsultantas Sigitas Ašmonas GRYNAS.lt teigė, kad padangos yra traktuojamos kaip nepavojingos atliekos. Kol jos sandėliuojamos, gamtai jokio pavojaus nekelia, tačiau degdamos kaip ir bet kuri kita žaliava išskiria teršalus.
„Padangų guma yra pagaminta iš tos pačios naftos, degdama ji išskiria pavojingas medžiagas. Turėtų išsiskirti angliavandeniliai, kurie gali sukelti vėžį, tačiau kol padangos nedega, viskas su jomis yra tvarkinga. Kai dega, aišku kvėpuoti šalia nepatartina ir būti šalia geriau vengti, atskiros prevencijos nėra, svarbiausia, kad nepatektų į kvėpavimo takus“, - kalbėjo S. Ašmonas.
„Lieka tik kordai, metalas, kuriame tikrai nieko nėra pavojingo“, - sakė nepriklausomas atliekų konsultantas.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas pateikė konkrečius teršalų kiekius, kurie išsiskiria degant padangoms: „Sudeginus vieną toną padangų arba gumos atliekų, išmetama maždaug apie 100 kilogramų anglies monoksido (CO), apie 7 kg azoto oksidų, 140 kg sieros dioksido ir apie 100 kg kietųjų dalelių“.
Žala gamtai – apie 9 tūkst. Lt už toną
V. Krušinsko teigimu, pirmadienį surengtame posėdyje aptarti gaisro Akmenėje klausimai. Nors kol kas skaičiavimai yra tik apytiksliai, kalbama, kad įvykio vietoje galėjo sudegti apie 600-800 tonų padangų, žala aplinkai už vieną toną siekia apie 9 tūkst. Lt. Taigi, jeigu pirminiai skaičiavimai pasitvirtintų, gamtai būtų padaryta žalos už maždaug 6-7 mln. litų.
„Pirmiausia atsakomybė yra savininko, nebuvo užtikrintas priešgaisrinis saugumas. Bijau, kad tai gali išsirutulioti į teisminius procesus, kai reikės įrodinėti vieną ar kitą“, - spėjo V. Krušinskas.
2002 m. padangų saugojimo aikštelėje, kuri priklausė įmonei „Egapris“, kilusį gaisrą mena ir V. Krušinskas. Pasiteiravus, kokių pamokų tąkart neišmokta, svarstė, kad tai, ko gero, reikėtų sieti su bendra padangų saugojimo ir perdirbimo problematika Lietuvoje.
„Ten buvo teigiama, kad gaisro priežastis – gamtinės aplinkybės, žaibo iškrova, sunku pasakyti, ar tai tikrai buvo, ar ne, bet faktas, kad Lietuvoje neturime pakankamai pajėgumų spręsti padangų tvarkymo klausimus – jų utilizavimą, perdirbimą. Pajėgumų, kurie yra, nepakanka. O ir tie, kurie yra, konkrečiai granulių gamyba, sietina su jų realizavimo problema. „Akmenės cementas“ niekaip nepasileidžia naujos padangų deginimo linijos. Kaip ne kaip, automobilių skaičius išlieka didelis“, - sakė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius.
GRYNAS.lt primena, kad šeštadienį Klykolių gatvėje kilęs gaisras, ugniagesių gelbėtojų skaičavimais, spėjo išplisti maždaus 3600 kvadratinių metrų plote. Vanduo, net ir suvaldžius ugnį, buvo liejamas be perstojo. Įvykio vietoje kelias valandas darbavosi apie 30 ugniagesių-gelbėtojų. Laimei, vandens vežti iš toli nereikėjo - vietoje buvo tvenkinys. Tai palengvino gesinimo darbus.
