Iš Rusijos įtakos siūlo vaduotis tvenkiant upes saugomose teritorijose

Du Ukmergės rajono verslininkai niekaip negali įgyvendinti senos svajonės – draustinio teritorijoje atkurti užtvanką. Šiuo metu galiojantys įstatymai tai draudžia. Tačiau aplinkosaugininkų baudomis už neteisėtą Siesarties upės tvenkimą „apdovanoti“ vyrai rado išeitį. Jų pusėn stoję du kraštiečiai Seimo nariai siūlo įstatymo pakeitimus ir savo pasiūlymą argumentuoja tuo, kad upių užtvankose ėmus gaminti švarią elektros energiją bus galima sumažinti Rusijos įtaką.

Tvenkėjams – šimtatūkstantinės baudos

GRYNAS.lt jau rašė, kad entuziastingi upės tvenkėjai prieš keletą metų užsitraukė aplinkosaugininkų nemalonę. Ukmergės rajono apylinkės teisme įrodyta, kad rajono verslininkas Algirdas Augūnas per savaitę pakeitė Siesarties upės vagą. Per tiek laiko jo žemėje buvo iškastas naujas 340 metrų ilgio, 11 metrų pločio ir 3 metrų gylio kanalas. Senąją vagą užtvenkus akmenimis, vanduo buvo nukreiptas taip, kad tekėtų pro ukmergiškio sodybą. Kai po smarkios liūties buvo suardyta užtvanka, upė pradėjo tekėti dviem vagomis.

Ukmergės rajono gyventojo įvykdytą nusikaltimą teismas pripažino ypač dideliu ir jam skirta 9750 Lt bauda, o už aplinkai padarytą žalą iš jo priteista 287 tūkst. Lt. Taip pat nuteistajam būtina atlyginti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išlaidas – 7614 litų. O Albinui Strelčiūnui, pasistengusiam, kad Siesartis prie jo namų išsiskirtų į dvi dalis, aplinkosaugininkai skyrė 500 Lt baudą, taip pat jis turėjo atlyginti 12 tūkst. Lt gamtai padarytą žalą.

A. Strelčiūnas GRYNAS.lt yra sakęs, kad užtvanką norėtų įrengti Ukmergės rajone, netoli kelio Ukmergė – Žemaitkiemis. Tiesa, tuomet A. Srelčiūnas GRYNAS.lt neigė galvojantis apie hidroelektrinės statybą. Tai jis pavadinimo tik viena iš galimybių.

Tačiau dabar galiojantys teisės aktai verslininkams nesuteikia galimybės toje vietoje statyti užtvankos. Tai Anykščių regioninio parko Siesarties kraštovaizdžio draustinio teritorija. Norint verslininkams leisti įrengti užtvanką, būtina pakeisti ne tik Saugomų teritorijų, bet ir Vandenų įstatymą.

Įvairių galimybių ilgus metus ieškojusiems verslininkams šiuo metu, atrodo, sužibo viltis. Du Seimo nariai (verslininkų kraštiečiai) – Arūnas Dudėnas ir Kazys Grybauskas – Seime užregistravo Vandenų įstatymo pataisą. Ir jei pataisai būtų pritarta, verslininkams atsivertų galimybė užtvenkti Siesartį. Tačiau specialistai sako, kad tai tik pusė darbo, kadangi kartu su Vandenų įstatymu tuo  reikia keisti ir Saugomų teritorijų įstatymą.

Į Seimo narius kreipėsi savivaldybė

Pagal Vyriausybės patvirtintą draudžiamų tvenkti upių sąrašą, šiuo metu Lietuvoje negalima statyti užtvankų Nemune, o taip pat ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Vietovėse, kurios yra paskelbtos gamtiniais ir kompleksiniais draustiniais, yra draudžiama tvenkti ir reguliuoti upes, keisti jų vagas. Atstatyti buvusias užtvankas leidžiama tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams atkurti.

R. Baškytė

Vyriausybė patvirtina ekologiniu, kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą. Vandens įstatymu uždraudžiama ant tokių upių statyti užtvankas, o kitu sakiniu parašyta, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti atstatyti, restauruoti buvusias arba statyti naujas (užtvankas –

red. past.

). Tada viską galima daryti.

Seimo nariai A. Dudėnas ir K. Grybauskas siūlo ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose leisti atstatyti užtvankas, kai siekiama atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą.

Pataisos autoriai teigė, kad į juos dėl įstatymo pakeitimo kreipėsi pati Ukmergės rajono savivaldybė. Tai patvirtino ir Ukmergės meras Vydas Paknys. Tačiau jis pridėjo, kad į Seimo narius kreipėsi ne jis, o šiam klausimui spręsti specialiai suburta savivaldybės darbo grupė. Viena iš jos išvadų  buvo prašyti Seimo įstatymo pakeitimo.

Pasidomėjus, kokia mero pozicija šiuo klausimu ir ar pritaria savo rajono gyventojų idėjai užtvenkti upę, jis teigė asmeninės nuomonės  teigė neturintis ir aiškino, kad procesas turi vykti vadovaujantis teise.

Mano, kad bus atsvara rusiškoms dujoms

A. Dudėnas, GRYNAS.lt paklaustas, kaip sumanė pateikti įstatymo pataisą, naudingą dvejiems savo kraštiečiams, teigė, kad visų pirma tokiu būdu siekia, kad būtų išnaudotas Lietuvos upių potencialas. Anot jo, užtvankos leistų daugiau energijos pasigaminti Lietuvoje ir tokiu būdu valstybė taptų mažiau priklausoma nuo rusiškų dujų.

„Kuo daugiau didinsim energijos kiekį, pagamintą valstybėje, tuo mažiau būsime priklausomi nuo dujų. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – kuo daugiau energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Viena iš tokių priemonių – hidroelektrinės, kurios buvo prieš karą. Reikia žiūrėti, kur yra galimybės jas atstatyti“, - sakė pašnekovas.

Tačiau aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ir Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktorė Rūta Baškytė, žurnalistų paklausti apie Seimo narių pasiūlymus, išreiškė susirūpinimą, kad dėl hidroelektrinių naudos turės ne gamtos apsaugos sistema ir visuomenė, bet jų savininkai.

Vis dėlto A. Dudėnas šių pastabų nesureikšmino ir teigė, kad yra pasirengęs diskutuoti: „Į pastabas reikia atsižvelgti, konsultuotis, diskutuoti, rasti geriausią sprendimą. Žinoma, kad pastabų visokių yra. Reikia įvertinti ir aplinkosaugą – visiškai sutinku. Šis sprendimas atvertų kelią eiti toliau.“

O pasidomėjus, ar Seimo narys palaiko verslininkų nuogąstavimus dėl jiems neva už gerus darbus skirtas aplinkosaugininkų baudas, jis aiškino ukmergiškių neginantis ir pridūrė, kad jei buvo padaryti pažeidimai, už juos reikia atsakyti.

Iniciatyvos autorius: visos iniciatyvos baigiasi baudomis

Tuo metu antrasis pataisos autorius Kazys Grybauskas teigė, kad nėra sąžininga rajoną bandančius pagražinti verslininkus apkrauti baudomis. Be to, jis nemato nieko blogo, kad Siesartyje būtų leista atstatyti užtvanką.

„Teritoriją reikia sutvarkyti. Jei pamatytumėte tą teritoriją, nustebtumėte, kaip kraštovaizdžio draustinyje gali būti tokie dalykai. Aš manau, kad reikia palaikyti privačią iniciatyvą. Aš nepritariu, kad ten būtų elektrinės. Ten yra buvę vandens malūnai. Yra daug pakenkta atstatant užtvankas. Labai aukštai pakeliamas upės vanduo ir tada sutrinka normalus upės gyvenimas. Lietuviai dažnai to nemoka padaryti tinkamai. Tačiau malūnai tarybiniais laikais buvo išardyti. Dabar turi būti taip, kaip prie Smetonos bent jau. Žiūrint į istorinės Lietuvos tęstinumą, apie tai reikia pagalvoti. Yra malūnų archyvinė medžiaga išlikusi. Galima nesunkiai pažiūrėti. Tai liečia ne vien Siesartį. Tokių vietų Lietuvoje yra daugiau nei 200“, - aiškino K. Grybauskas.

Galiausiai jis teigė, kad vertinant verslininkų pasiūlymą, pirmiausia reikia atsižvelgti į žmonių interesus. Be to, politikas svarstė, kad privačios iniciatyvos dažniausiai baigiasi aplinkosaugininkų baudomis.

„Įstatymais turi būti sureguliuota normali tvarka. Uždraudžiau (tvenkti – red. past.) visas upes ir ramiai guliu. Laikas reikalauja pažiūrėti visai kitaip – iš žmonių interesų. Kodėl ta upė turi būti užmiršta? Kur privačios iniciatyvos, susijusios su gamtosauga? Vien baudos. Ar mes nežinome, kaip užsienyje dirbama? Aplinkosaugininkai turi konsultuotis ir ieškoti būdų. Dabar neieškoma sprendimų, o einama baudimų keliu. Jeigu ką pasiūlai iš apačios, niekaip „neprasimuš, nors seniūnai, bendruomenės sako, kad to reikia. Gerai tik tai, ką pasiūlo Vilnius. Bet tai nebūtinai visada yra gerai“, - draudimais piktinosi Seimo narys.

Specialistai įžvelgia vien minusus

Visgi susirūpinimą dėl Siesarties užtvenkimo GRYNAS.lt anksčiau yra išsakę ir lašišinių žuvų specialistai. Anot Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovo, vyresniojo mokslo darbuotojo Vytauto Kesmino, hidroelektrinė Siesarties upėje neabejotinai pakenktų lašišinių žuvų nerštui.

„Pagal pajėgumą (nerštaviečių kiekį ir gausumą) tai turbūt trečia Lietuvos upė. Tai valstybinės reikšmės saugoma upė ir naujų užtvankų statyba draudžiama. Apskritai, kai pastatoma užtvanka, sukyla vanduo. Būtina statyti žuvų praplaukimo taką. Jeigu pristatoma daug, pasikeičia upės režimas“, - sakė specialistas.

Be to,  aplinkosaugininkai įžvelgia ir kitą problemą – žuvitakiai pasitarnauja brakonieriams. Galiausiai iniciatyvos autorių teiginiai, kad hidroelektrinės yra rimta atsvara rusiškoms dujoms, taip pat sulaukia mokslininkų kritikos.

Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovė dr. Jūratė Kriaučiūnienė GRYNAS.lt yra sakiusi, kad Lietuvoje plėsti hidroenergetikos nenumatyta. Anot jos, įvertinus visų valstybės upių potencialą, nustatyta, kad hidroenergetiniai ištekliai nėra dideli. Be to, ji pabrėžė, kad šios veiklos plėtrai prieštarauja šiuo metu galiojantys aplinkosauginiai reikalavimai. Jos teigimu, tokių jėgainių ekonominė nauda neatperka gamtai padaromos žalos. 

„Elektra tikrai nepigtų. Už atsinaujinančius šaltinius mokama valstybės kompensacija. Lietuvoje iš hidroenergijos pagaminama apie 3,5 proc. elektros energijos. Didžiausias šaltinis – Nemunas ir Neris, bet šiose upėse elektrinės nestatomos. O iš mažų jėgainių gausime labai mažą energijos kiekį. Tai būtų tik procentinė dalis. Sutinku, kad naudos turėtų tik savininkas, o ne Lietuvos žmonės“, - GRYNAS.lt jau anksčiau sakė mokslininkė.

Pataisų dviprasmybės: vienu sakiniu leidžiama, kitu – draudžiama

Įstatymo pakeitimo projektu nesidžiaugė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė. Jos teigimu, Vandenų įstatymo pakeitimas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Anot pašnekovės, pagal Saugomų teritorijų įstatymą, draustiniuose atkurti užtvankas galima tik tada, kai reikia atkurti draustinyje esančius paveldo objektus.

K. Grybauskas

Kur privačios iniciatyvos, susijusios su gamtosauga, vien baudos. Ar mes nežinome, kaip užsienyje dirbama? Aplinkosaugininkai turi konsultuotis ir ieškoti būdų. Dabar neieškoma sprendimų, o einama baudimų keliu.

Negana to, R. Baškytės nuomone, pakeitime vienas sakinys prieštarauja kitam: „Rašoma, kad draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu, kultūriniu požiūriu vertingose upėse, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti bei tvarkyti pažeistas gamtines ir kultūros

paveldo vertybes, atstatyti, atkurti, restauruoti buvusias arba naujas vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio biologinės įvairovės apsaugą. Pridėta nauja dalis: būtų leidžiama, atstatyti, atkurti, restauruoti buvusias ir statyti naujas vandens jėgaines. Tai prieštarauja pirmam sakiniui, nes ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse draudžiama statyti užtvankas.“

Kadangi Vandenų įstatymo pakeitimas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui, pasak pašnekovės, lygiagrečiai turėtų būti keičiami abu teisės aktai. Priešingu atveju žmonės nežinos, kuriuo įstatymu vadovautis.

„Jeigu keičiama, tai iš karto  turėtų būti keičiami abu teisės aktai. Negalima šitaip. Reikia dėl abiejų formuluočių diskutuoti. Vieni laikysis vieno įstatymo, kiti - kito. Ką daryti? Jokiu būdu negali būti prieštarų - ir tuo labiau tame pačiame punkte. Vyriausybė patvirtina ekologiniu, kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą. Vandens įstatymu uždraudžiama ant tokių upių statyti užtvankas, o kitu sakiniu parašyta, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti atstatyti, restauruoti buvusias arba statyti naujas (užtvankas – red. past.). Tada viską galima daryti“, - prieštaras įžvelgė R. Baškytė.