Mokestį apspręs pakuotės dydis
Pataisomis siūloma įstatyme įtvirtinti reikalavimą gamintojams ir importuotojams, kurie išleidžia į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai, imti užstatą už šią pakuotę.
Užstatas nebūtų imamas, jei vienkartinės pakuotės talpa būtų mažesnė nei viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė nei trys litrai. Išimtis turėtų būti taikoma ir pačių arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtiems ar eksportuotiems gaminiams, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema, nes tokiu atveju pakuočių atliekos susidaro ne Lietuvoje ir gamintojai ir importuotojai neturėtų galimybių grąžinti paimtą užstatą.
Gėrimų pakuotės nekainuos ir keliaujantiems
Taip pat išimtis būtų taikoma gaminiams, parduodamiems oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir gabenančių keleivius tarptautiniais maršrutais valdytojams ar naudotojams, ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti transporto priemonių keleiviams.
Tokia išimtis siūloma, nes būtų netikslinga ir nepagrįsta vartotojo atžvilgiu imti užstatą tarptautinio maršruto metu, kuomet gėrimas galimai būtų baigtas vartoti už Lietuvos teritorijos ribų, kur nėra sudarytos sąlygos vartotojui priduoti pakuočių atliekas ir atsiimti užstatą.
Ar vartotojui nereikės mokėti dukart?
Įstatymo projektą Seime pristatė aplinkos viceministras Almantas Petkus. Seimo nariai jo teiravosi, ar vartotojas neturės mokėti du kartus – pirmiausia depozitą už pakuotę ir vėliau už pakuočių tvarkymą. Politikai taip pat klausė, ar dėl naujosios sistemos įvedimo nepakils produktų ir komunalinių atliekų tvarkymo kainos.
Jis taip pat patikslino, jog žmonės nusprendusiems depozitines pakuotes mesti kartu su komunalinėmis atliekomis vis tik teks mokėti dvigubai.
„Jeigu vartotojas visą savo nupirktą pakuotę, už kurią sumokės depozitą, grąžins atgal, susigrąžins ir visus savo pinigus. Tačiau jeigu jis apsispręs pakuotės negrąžinti, o išmesti ją į komunalinį srautą, kas yra pats blogiausias variantas, tuomet susimokės kaip už komunalinių atliekų tvarkymą. Jeigu išmes į pirminio rūšiavimo konteinerius, tai jisai kaip vartotojas už tai jau bus susimokėjęs. Taigi įstatymas, padės motyvuoti žmones rūšiuoti ir leis įgyvendinti didesnes užduotis atliekų pakuočių tvarkyme.“
Kaupti iš anksto pakuočių neišeis
„Dabar esančios rinkoje pakuotės neturi tokio žymėjimo. Prieš pradedant veikti depozito sistemai gamintojai ir importuotojai pradės pakuotes žymėti suprasdami, kad už jas reikės vartotojui sugrąžinti sumokėtą mokestį. Žymėjimas prasidės tik prieš pat įsigaliojant įstatymui“, - teigė A. Petkus.
Jis taip pat paminėjo, jog planuojama, kad į depozito sistemą nueis tik 15 proc. visų pakuočių, kitos liks pirminio rūšiavimo sistemoje. Šiandien Lietuvoje depozitas yra 25 ct už pakuotės vienetą.
Projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. 46 Seimo nariams balsavus už, 2 – prieš ir 25 susilaikius, pritarta Vyriausybės siūlymui klausimą svarstyti skubos tvarka. Pagrindiniu projekto svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – balandžio 10 d.
