Matė visi, nepranešė nė vienas

Kol kas miesto policijai nesiseka išsiaiškinti bei pagauti niekdario, nors medžiai mirė ne naktį, o dieną, kai Ąžuolyne vaikščiojo daugybė gaivaus oro ištroškusių kauniečių.

Kaip paaiškėjo Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko Remigijaus Stuko ir bendruomenės pareigūnės Ingos Duobaitės iniciatyva policijos komisariate surengtame susitikime su Žaliakalnio bendruomenės, miesto savivaldybės ir Žaliakalnio seniūnijos atstovais, nusikalstamo įvykio metu buvo mačiusiųjų medžių niokotoją ir netgi su juo kalbėjusiųjų.
Citata
Ąžuolynas - kaip daug auklių turintis vaikas. Pasirodo, jo teritorija turi net keletą šeimininkų, tad bėda, kad trys seniūnijos (Žaliakalnio, Centro bei Gričiupio) kuruoja po dalį Ąžuolyno. Bėda ir kad labiausiai nesaugiose vietose miesto savivaldybė nepasirūpina vaizdo stebėjimo kameromis.

Deja, kai medžių niokotojas jį kalbinusiems žaliakalniškiams paaiškino, jog dirba turėdamas įgaliojimą ir visus reikalingus leidimus nupjauti medžius, trukdančius ąžuolams augti, niekam iš tai išgirdusiųjų nekilo mintis paskambinti aplinkosaugininkams ar policininkams ir pranešti, kas Ąžuolyne vyksta. Kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą išsiaiškintų, ar to Ąžuolyne besidarbuojančio žmogaus veiksmai teisėti.

„Jei tik tuo metu kas nors būtų paskambinęs į policiją, tikrai būtume sureagavę ir sulaikę tą nusikaltimą darantį asmenį. Dabar išsiaiškinti kaltininką kur kas sunkiau. Atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriamas įtariamojo fotorobotas, tikimės, rasime, kas tuos medžius Ąžuolyne nupjovė. Ir tikrai už tai kažkam teks atsakyti pagal įstatymą", - teigė Žaliakalnio policijos nuovados viršininkas Saulius Vedeika.

vedžiojantys šunis su antsnukiais ir pavadėliais irgi gali būti nubausti

Pasak jo, dažniausiai nusikaltimus Ąžuolyne daro ne greta jo, bet kituose Kauno miesto rajonuose gyvenantys žmonės. Policijos patruliai neretai užsuka į Ąžuolyną, drausmina alkoholį viešoje vietoje vartojančius, laužančius suoliukus ar šunis čia vedžiojančius piliečius. Tačiau daugeliui kauniečių atrodo, jog Ąžuolynas - pati tinkamiausia vieta naminiams gyvūnėliams „pasiganyti", nors parke juos vedžioti draudžia savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės.

Žaliakalnio bendruomenės atstovės, kažkada dirbusios Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotoja Ievos Kaušinienės nuomone, tos taisyklės turėtų būti pakoreguotos. Nes per jas susidaro dviprasmiškų situacijų. Taisyklių laikydamasis žmogus rizikuoja būti nubaustas, jeigu Ąžuolyno asfaltuotu taku vedasi šunį su ansnukiu ir pavadėliu. Tuo tarpu šitaip galima vesti keturkojį augintinį bet kuria Kauno gatve, net ir prestižiškiausia iš seno vadinama Laisvės alėja. Pagaliau savivaldybei nebūtų sunku tame pačiame Ąžuolyne skirti vietą šunims, - juk parkas didelis, plotų pakanka.

Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas - irgi tos pačios nuomonės, kad šunų vedžiojimo vietų problemą mieste reikia spręsti. Jis priminė, jog dauguma šunų savininkų sudrausminimų paiso. Be to, anksčiau šunų karalyste vadintame Ąžuolyne dabar šunų mažiau matyti. Juolab - palaidų. Pratinasi augintinių savininkai ir savo keturkojų numylėtinių nuo tako ekstrementus surinkti. Bet reikalauti, kad greta Ąžuolyno gyvenantys žmonės savo šunis vedžiotų kur nors Nemuno pakrantėje - nerealu. Vis tiek ves į Ąžuolyną.

Beje, Viešosios tvarkos valdybos viršininko R. Stuko pastebėjimu, policija nėra vienintelė institucija, kuri įgaliota drausminti netinkamai besielgiančius gyvūnų augintojus. Tiek dėl šios, tiek dėl kitų funkcijų, kurios būtinos saugant mieste viešąją tvarką, pasidalinimo policija ketina tartis su prieš kelerius metus miesto savivaldybėje įsteigta Viešosios tvarkos tarnyba.

Net nukritusio medžio niekam nevalia pakelti

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, Ąžuolynas registruotas ne kaip parkas, o kaip miškas. Tai - pagal tarptautinės programos „Natūra" reikalavimus saugoma vertybė. Ąžuolyno žemė - valstybinės reikšmės miško žemė. Savivaldybė neturi teisės išdavinėti leidimų kirsti joje medžius ar atlikti žemės kasimo bei kitokius darbus. Tačiau savivaldybei patikėta rūpintis Ąžuolynu, kuriame net nukritusio medžio niekam nevalia be leidimo pakelti.

Rūpintis mieste (ir Ąžuolyne) augančiais želdiniais leista tik įmonei „Irgita", jau ne vienus metus laiminčią Kauno miesto savivaldybės skelbiamus konkursus. Tik jos darbuotojai, jos įgalioti asmenys senus, ligotus medžius pjauna ar genėja bei krūmynus kerta.

Architektės I. Kaušinienės nuomone, Ąžuolynas - kaip daug auklių turintis vaikas. Pasirodo, jo teritorija turi net keletą šeimininkų, tad bėda, kad trys seniūnijos (Žaliakalnio, Centro bei Gričiupio) kuruoja po dalį Ąžuolyno. Bėda ir kad labiausiai nesaugiose vietose miesto savivaldybė nepasirūpina vaizdo stebėjimo kameromis. Tuomet ir policijai būtų lengviau laiku pamatyti, kas vyksta, bei reaguoti, jei daromi nusikaltimai.
S. Vedeika
Jei tik tuo metu kas nors būtų paskambinęs į policiją, tikrai būtume sureagavę ir sulaikę tą nusikaltimą darantį asmenį. Dabar išsiaiškinti kaltininką kur kas sunkiau. Atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriamas įtariamojo fotorobotas.

„Prie baigiamo sugriauti buvusio išvaizdaus, o dabar apleisto pastato, kur kažkada veikė „Kauko" kavinė, prie šalia esančių laiptų dažnai renkasi jaunimo būreliai, griuvėsiuose glaudžiasi benamiai. Gretimų namų gyventojai pasibaisėję nuo to, kas ten vyksta: girtavimas, triukšmas, buvo net gaisrai sukelti. Žmonės šaukiasi pagalbos, kad tuos „sambūrius" kas išvaikytų. Todėl bendruomenė prašo policiją bent per reidus kokį budėtoją pasiųsti į tą bei kitas problemines Ąžuolyno bei jo prieigų vietas. Nes vien bendruomenės budėjimų nepakanka, ir mūsų galimybės sudrausminti niekadėjus - per menkos", - sakė I. Kaušinienė.

Žaliakalnio seniūnas B. Girdauskas taip pat apgailestavo, kad bendruomenės aktyvas tinkamai nesureagavo į medžių niokojimą Ąžuolyne, apie tai laiku pranešdamas pareigūnams. Tačiau seniūnas pasidžiaugė bendruomenės pilietiškumu, nes būtent jos pastangomis buvo sulaikyti viešoje erdvėje seniūnijos bei miesto savivaldybės rūpesčiu įrengtos žaidimų aikštelės niokotojai. Seniūno nuomone, vaizdo stebėjimo kamerų pirmiausia reikėtų prie žaidimo aikštelių, kad būtų sudrausminti tie, kurie gadina visų kauniečių turtą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)