Nemato galimybės judėti į priekį

„Shell“ jau išleido beveik 6 mlrd. dolerių (apie 15,3 mlrd. litų) ruošdamasi naftos gavybai Arktyje, tačiau iki šiol neišgavo nė vieno barelio naftos. Praėjusiais metais JAV vyriausybė laikinai uždraudė kompanijai vykdyti veiklą arktiniuose vandenyse dėl 2012 m. žvalgomųjų gręžimų metu įvykusių įvairių nelaimingų atsitikimų.

Nuo pat projekto pradžios „Shell“ Arktyje persekiojo nesėkmės. Pirmosios naftos platformos Aliaską pasiekė dar 2012 m., tačiau užtrukus leidimų derinimui gręžimo darbų pradžia smarkiai vėlavo. Vėliau teritoriją, kur buvo planuojami gręžimai, netikėtai užplūdo vasarinio ledo lytys.
Citata

Nesulaukusi draudimo panaikinimo kompanija praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog šiemet žvalgomieji gręžimai Arktyje išvis nebus vykdomi. Naujai išrinktas „Shell“ generalinis direktorius Benas van Beurdenas žurnalistams sakė, jog naftos gavybos milžinė iš naujo apsvarstys savo pozicijas regione.

Kaip teigiama „Shell“ pranešime spaudai, tokį sprendimą dėl naftos gavybos Arktyje taip pat paskatino ir neseniai priimtas kompanijai nepalankus JAV federalinio teismo sprendimas dėl 2008 m. įvykdyto sandorio dėl naftos telkinio Čiukčių jūroje ir su juo susijusio poveikio aplinkai vertinimo. Nuosprendis gerokai apsunkintų „Shell“ planus statyti gręžinius Aliaskai priklausančiuose vandenyse.

„Esame nusivylę tokiu rezultatu, bet šiuo metu nematome galimybės judėti į priekį ir todėl nesame pasiruošę skirti papildomų išteklių gręžimui Aliaskoje 2014-aisiais,” – sakė B. van Beurdenas. 

Nesėkmės persekiojo nuo pat pradžių

Apžvalgininkų teigimu, toks kompanijos sprendimas ir naujojo generalinio direktoriaus noras investuoti į mažiau rizikingus ir greičiau atsipirksiančius projektus yra suprantamas.
Investuotojai kompanijos planus stabdyti veiklą Arktyje sutiko palankiai – „Shell“ akcijų pardavimai Amsterdamo biržoje augo 2 proc. iki 26,27 eurų (apie 90 litų) už akciją.

Nuo pat projekto pradžios „Shell“ Arktyje persekiojo nesėkmės. Pirmosios naftos platformos Aliaską pasiekė dar 2012 m., tačiau užtrukus leidimų derinimui gręžimo darbų pradžia smarkiai vėlavo. Vėliau teritoriją, kur buvo planuojami gręžimai, netikėtai užplūdo vasarinio ledo lytys. 

Tuomet buvo nuspręsta Čiukčių jūroje įrengti tik viršutines platformų dalis, nes nebebuvo laiko pradėti naftos gręžinių eksploatavimą prieš jūrai užsitraukiant ledu. Tų metų pabaigoje viena iš kompanijai priklausančių gręžimo baržų „Kulluk“ pakeliui į šiltesnius vandenis užplaukė ant seklumos. „Shell“ sudužusį laivą turės nurašyti į nuostolius. 

Aplinkosaugos organizacijos džiaugėsi „Shell“ sprendimu

„Greenpeace“ atstovas Charlie Kronickas sakė: „Kompanija investavo daugybę laiko ir pinigų į projektą, kurio vienintelis rezultatas – smūgis kompanijos reputacijai. Vienintelis protingas sprendimas šioje situacijoje yra sumažinti kompanijos nuostolius ir sustabdyti bet kokius naftos gavybos planus Arktyje.“

Protestas prieš naftos gavybą
Foto: Vida Press

„Greenpeace“ aktyviai protestavo prieš „Shell“ veiklą Arktyje. Aktyvistai rengė akcijas prie „Shell“ degalinių visame pasaulyje bei įvairiuose „Shell“ remiamuose renginiuose. Jų elektroninę peticiją „Save the Arctic“ (liet. „Išsaugokime Arktį“) jau pasirašė daugiau nei 5 mln. žmonių.

„Shell“ pagaliau pripažino tai, ką mes sakėme nuo pat pradžių: naftos gavyba atviruose Arkties vandenyse yra rizikinga, brangi ir, žvelgiant iš verslo perspektyvos, tiesiog neprotinga,“ – pridūrė aplinkosaugos organizacijos „Oceana“, kuri ėmėsi teisinių veiksmų bandydami sustabdyti „Shell“ veiklą Arktyje, viceprezidentė Jacqueline Savitz. 

Aliaskos politikai, tuo tarpu, išsakė priešingą poziciją.
Aliaskos respublikonų senatorė Lisa Murkowski teigė, jog ji yra nusivylusi „Shell“ sprendimu šiemet naftos neišgavinėti. Jai pritarė ir Aliaskos demokratų senatorius Markas Begichas. Dėl susidariusios situacijos jis kaltino teismus, teigdamas, jog šie viršijo savo įgaliojimus. 

Parengta pagal grist.org, washingtonpost.com ir guardian.com medžiagą