Techninė priežiūra atlikta nekompententingai
Paklaustas, jeigu viskas gerai, kodėl tuomet gamykla nedirba iki šiol, H. Hafneris sakė, kad šį klausimą reikia užduoti ne jam. Jis neoficialiai pridūrė, kad žaidžiami politiniai žaidimai. O nustatyti trūkumai buvo ne esminiai, juos šalinti buvo galima gamyklai veikiant. Taip pat, esą esminis klausimas yra finansinis, nes už padarytus darbus „Toksika“ su jais neatsiskaitė, nesumokėjo dar 14 mln. litų.
„Aš apie kaltę nenorėčiau kalbėti, mes jau 35 metus dirbame būtent šitoje atliekų tvarkymo srityje. Su tais įrenginiai, su kuriais mes dirbame, be abejo suvokiame, kaip yra techniškai padaryta. Tiems, kurie nesupranta apie techninius dalykus, sunku nustatyti trūkumus teisingai. Šis įrenginys pirmą kartą įrengtas, todėl techninę priežiūrą atlikusi bendrovė stengėsi suvokti, kas yra gerai ir kas yra blogai, tiesiog mokėsi dirbdami. Bet nuo pat pirmos dienos, aš noriu pabrėžti, įrenginys funkcionavo gerai, emisijos buvo tinkamos ir buvo gaminama energija“,- sakė H. Hafneris.
Išmetimai neviršija leistinų normų
Kad naujoji pavojingų atliekų deginimo gamykla atitinka aplinkosauginius reikalavimus tikina tiek jos rangovo „Hafner Srl“, tiek užsakovo „Toksika“, tiek Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, kontroliuojančio gamyklos veiklą aplinkosaugos srityje, vadovai.
Šiuo metu veikia sistema, kuri leidžia Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui tiesiogiai stebėti, ar į orą išmetamos medžiagos neviršija leistinų normų. Nuo gruodžio 6 dienos atliekami papildomi bandymai rodo, kad į orą pavojingų medžiagų patenka gerokai mažiau, nei leistina.
Tiesa gruodžio 15-16 dieną buvo fiksuoti didesni amoniako ir sieros oksido išmetimai, tačiau rangovas ramina, kad tuo metu buvo derinama sistema. Anksčiau skelbta, kad bandymų metu buvo nustatyti kelis kartus viršijantys kancerogeninių medžiagų - dioksinų ir furanų - išmetimai. Ekspertai nustatė, kad to priežastys buvo ne įrangos defektai, o susidariusi tam tikra atliekų konsistencija (buvo deginamos neidentifikuotos nuo sovietmečio užsilikusios pavojingos atliekos).
Neaiškumai dėl 1000 trūkumų pašalinimo
Pavojaus varpais prieš du metus ėmė skabinti „Toksikai“ tuomet ėmęs vadovauti dabar jau buvęs jos generalinis direktorius Ramūnas Peciulevičius. Jis kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą ir į Europos komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, kad šie ištirtų, ar nebuvo nusikalstamų veikų sudarant konkurso sąlygas ir jas įgyvendinant, ar tinkamai buvo panaudoti ES milijonai.
„Kadangi „Toksika“ 2013 pavasarį buvo skelbę konkursą, kad galėtų užbaigti projektą pagal inžinierių pastabas, deja rangovų neatsirado, kad paskelbtume tą konkursą buvo racionaliai sudėlioti tie trūkumai, suspausti ir išėjo tas skaičius”, - aiškina „Toksikos“ laikinasis vadovas Stasys Vasiliauskas. Tačiau neatsiradus norinčiųjų dalyvauti konkurse, „Toksika“ pasirašė sutartį su tuo pačiu rangovu „Hafner Srl“.
Pasak H. Hafnerio, tie trūkumai nebuvo esminiai: „Iš tų 1000 trūkumų, kurie buvo paminėti sąraše, galbūt rimtas buvo tiktai vienas. Tie trūkumai buvo tokie, kad kažkur sanitarinės patalpos nebuvo ir pan.“, - sako bendrovės „Hafner Srl“ vadovas.
13 proc. didesnis įrenginio galingumas – nėra kliūtis įgyvendinti reikalavimus
„Vienas iš tų svarbiausių defektų buvo paminėta, kad tai yra deginimo įrenginys, kuris trečdaliu galingesnis bei jo talpa didesnė 3,5 karto, negu buvo iš pradžiųsutartyje nurodyta“, - sako A. Bilotaitė.
Dabartinis „Toksikos“ valdybos pirmininkas ir Ūkio ministro patarėjas Marius Busilas sako, kad politikai spekuliuoja skaičiais. Jis teigia, kad įrengta deginimo gamykla galingesnė 13 proc.
Tuo metu rangovo vadovas H. Hafneris tvirtina, kad apskritai įrenginio galingumas yra nei per didelis, nei per mažas. Esą statant gamyklą jis buvo pritaikytas jos poreikiams ir jis yra toks, koks turi būti.
Argumentai neįtikina
Antikorupcijos komisijos narės A. Bilotaitės „Toksikos“ ir „Hafner Srl“ argumentai neįtikina. „Matosi bandymas užglaistyti teisinėm ir neteisinėm priemonėm šito objekto problemas ir tikriausiai visiem suprantama ir aišku, kad mes turime ne tokią įmonę, kokią turėjome turėti (…). Jeigu objektas neatitinka reikalavimų ir jis nepastatė to, kaip turėjo pastatyti, mes iš tikrųjų turime reikalauti, kad rangovas ištaisytų (klaidas, - red. past.)“, - sakė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė sako, kad dažnai politikai pyksta, ant visuomenės, kuriems neramu gyventi šalia tokių objektų. O šiuo atveju, pakėlus dokumentus paaiškėjo daug negerų dalykų, dėl kurių dabar tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
„Iš tikrųjų kalbama apie pačią korupcinę schemą. Tai ne paslaptis, aišku, aš negaliu nieko kaltinti šiandien, teismas pasakys, kas yra kaltas. Dažniausiai atsitinka taip, kad yra susitariama, tarkim, ne paslaptis, kad buvo iš anksto nuspręsta pasirinkti vieną ar kitą rangovą, sudarant jam išskirtines sąlygas, nes jis būtent turėjo tokį deginimo įrenginį ir visos specifikacijos galėjo būti parengtos būtent jam“, - teigė Seimo narė.
Tačiau nors A. Bilotaitė tvirtina, kad jeigu bus šita įmonė įteisinta, „tai bus precedentas, kaip galima iš neteisės padaryti teisę“, bet pripažįsta, kad nebėra kur dėtis, nes faktas, kad gamykla jau stovi.
„Aš nieko nesakau, gal gamykla tikrai gali deginti ir galės deginti didesnius kiekius, bet jeigu mes esame normali vakarietiška teisinė valstybė ir sau išsikeliame užduotį, kad norime turėti pačią moderniausią aukščiausius reikalavimus atitinkančią pavojingų atliekų deginimo įmonę, tai mes ją ir turime turėti“, - sako A. Bilotaitė.
Nesiryžta prognozuoti, kada gamykla pradės veikti
Nors šiuo metu gamykloje atliekami bandymo darbai ir, rodos, didžioji dalis trūkumų jau pašalinti, „Toksikos“ valdybos pirmininkas M. Busilas nesiima prognozuoti, kada gamykla bus priduota. Pasak jo, projektas turėjo būti pabaigtas 2011 m. pabaigoje.
Pasak jo, esminis dalykas yra tai, kad tikrinimus atlikę kompetentingi ekspertai iš Šveicarijos savo išvadose nurodo, kad atliekų deginimo įrenginio techninis konceptas ir pastatymas yra toks, kad jame gali būti deginamos pavojingos atliekos. Taip pat, v. Vansavičiaus nuomone, be reikalo ginčams ir kaltų paieškai sugaišti dveji su puse metų: „mes galų gale nuėjome tuo keliu, kas buvo siūloma prieš 2-3 metus“, - sakė V. Vansavičius.
