Kiek papildomai pakuočių atliekų surinksime depozito sistema?

Pagal gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą, jie privalo pasirinktais būdais iš gyventojų surinkti nustatytą dalį parduotų gaminių pakuočių ir tai jie turi padaryti už savo pinigus. Pavyzdžiui, esant 30 proc. pakuočių sutvarkymo reikalavimui, pardavus 100 vienetų gaiviųjų gėrimų su pakuote, 30 vienetų pakuočių, gaminio gamintojas/ importuojas turi iš gyventojų surinkti savo lėšomis.

Šioms užduotims įgyvendinti pastaruoju metu buvo pasitelkta varpelių sistema. Kaip skelbiama, į šią sistemą Aplinkos ministerija jau investavo apie 40 mln. litų, o ateinančiais metais numatoma investuoti dar: 15 mln. litų investuos Aplinkos ministerija, 45 mln. litų - gamintojai/ importuotojai.

Taip pat Aplinkos ministerija parengė projektą, kuriuo numatoma kurti užstato sistemą plastikui PET bei skardinei tarai (tokia sistema šiuo metu galioja alaus stikliniams buteliams). Šiems ketinimams nepritaria gamintojai ir importuojai, teigdami, kad ši sistema dubliuoja varpelių sistemą, yra per brangi ir pažeria dar daugiau argumentų. Jų nuomone, gerų rezultatų galima pasiekti išvystant varpelių sistemą.

Kita vertus, „Žinių radijo“ laidoje „Atsakingi už gamtą“ gamintojus ir importuotojus atstovaujančios viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Arūnas Makauskas sutiko, kad iki šiol gyventojų aprūpinimu varpeliais rūpinosi Aplinkos ministerija, o gamintojai ir importuotojai finansavo atliekų tvarkytojų veiklą (išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą, jų perdirbimą ir pan.). Tai gamintojams ir importuotojams atsėjo apie 30 mln. litų. Tik po 2013 m. naujų susitarimų gamintojai Importuotojai prisiimė atsakomybę finansuoti ir varpelių diegimą.

Aplinkos viceministras Almantas Petkus laidoje atskleidė, jog visiškai išvysčius varpelių bei užstato sistemas, depozito sistema numatoma surinkti 8 proc. pakuočių atliekų.

Kita vertus, atsisakius užstato sistemos ir pasitelkiant visiškai išvystytą varpelių sistemą, A. Makauskas teigia, jog: „Jeigu po 3 m. investavę atitinkamas lėšas abi šalys pasiektumėme aprūpinimą surinkimo priemonėmis, tai mes skaičiuojame, kad maždaug apie pusė daugiabučių namų gyventojų dalyvautų šioje sistemoje ir apie 80 proc. privačių valdų gyventojų nupirkto kiekio būtų surenkama. Tai reiškia, kad iš viso mes surinktume ne 8 proc.depozitinių prekių, o apie pusę šio kiekio.“

Pasak A. Petkaus, užstato sistema gali kainuoti apie 120 mln. litų ir turėtų pradėti veikti 2015 m. gegužės 1 d., jeigu Seimas pirmajį pavasario sesijos mėnesį priims įstatymą. Kol depozito sistemos nėra, skardines reikia mesti į plastmasei skirtus konteinerius - 1 kg perdirbto aliuminio CO2 išmetimą į aplinką sumažina 9 kg.

Daugiau šia tema laidoje „Atsakingi už gamtą“ .