Žvejai mėgėjai suneša daugiau mokesčių

Kaunietis žvejas mėgėjas Rimantas Šarka GRYNAS.lt pasakojo, kad nuo ryto žvejai mėgėjai buriavosi prie Seimo siekdami palikti esamą tvarką, kuomet žvejybos kvotas skirsto Aplinkos, o ne Žemės ūkio ministerija.

„Daugybę metų tuos vandenis tinklais košė ir jie yra nualinti. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis yra pakeitęs tvarką ir neleidęs verslininkams žvejoti. Metai laiko to nebuvo ir dabar inicijuota įstatymo pataisa ir nori grįžti. Žvejų mėgėjų Lietuvoje yra 200 tūkst., tai didelė masė žmonių, o verslininkų yra gal 30-40. Jie sumoka mokesčių tiek, lyg uždirbtų 800 Lt mėnesiui, o suskaičiavus 200 tūkst. žmonių nario mokesčius, vien pernai buvo 5 mln. Lt, o kiek dar nuperkama meškerių, visokių kitų dalykų – kiek sumokama PVM...Ta suma turbūt bus dar dešimteriopa“, - sakė žvejas mėgėjas.

Anot jo, Seime vykstanti diskusija yra nelogiška, nes lyginami ne lygiaverčiai dalykai. Žvejai mėgėjai nori laisvai žvejoti Kauno mariose ir kituose didesniuose ežeruose, todėl pasisako prieš verslininkų žvejybos žuvų išteklių mažinimą, arba kitaip tariant, nepritaria verslinės žvejybos grąžinimui vidaus vandenyse.

Vyko aršios diskusijos

Seime balsavimas dėl žuvininkystės įstatymo pakeitimų sulaukė daug diskusijų.
Seimo narys Bronius Pauža ragino seimūnus įstatymui pritarti, nes Kaimo reikalų komitetas svarstė šį klausimą ilgą laiką ir nerado jokių korupcijos apraiškų. „Nė vienam žvejui mėgėjui neatimama teisė žvejoti visuose Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose ir paliekama verslinės žvejybos galimybė tik 10-yje ežerų, t.y. 3-uose proc. nuo bendrų visų vidaus vandenų telkinių. Šitas procentas pas mus ir taip labai jau mažas. Lenkijoje 70 proc., Latvijoje virš 40 proc. vidaus vandenų yra vykdoma verslinė žvejyba, o pas mus tik 3-uose proc.”, - sakė B. Pauža.

Aršiausiai įstatymą kritikavo Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jis teigė, kad pritarimas tokiam įstatymui vienareikšmiškai rodytų tam tikros dalies verslininkų protegavimą.

„Manau, kad tie, kurie balsuos palaikydami šį įstatymą, balsuos už grupės verslininkų interesų propagavimą ir gynimą. Tas gynimas ribos kitų verslininkų galimybę sąžiningai konkuruoti dėl kvotų ir pan. Antras dalykas, tas, kas balsuos už šį įstatymą – balsuos prieš 200 tūkst. žvejų mėgėjų lūkesčius ir viltis“, - teigė V. Mazuronis ir pridūrė manantis, kad tie, kurie pasisakys už šį įstatymą – pasisakys už šešėlinio verslo skatinimą.

Skubėjimas priimti įstatymą kelia nerimą

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys pritarė V. Mazuroniui, sakydamas, kad šio įstatymo balsavimo skubumas kelia nerimą: „Šitas įstatymas toks, koks yra – perdėm skubotas, neišdiskuota problematika. Tiek verslinė žvejyba, tiek žvejų mėgėjų yra verslas, pamirštame žuvų interesus – man svarbu žuvų ištekliai. Limitai turėtų būti ministerijos ir mokslininkų prioregatyva“, - sakė Seimo narys.

Manau, kad tie, kurie balsuos palaikydami šį įstatymą, balsuos už grupės verslininkų interesų propagavimą ir gynimą. Tas gynimas ribos kitų verslininkų galimybę sąžiningai konkuruoti dėl kvotų ir pan. Antras dalykas, tas, kas balsuos už šį įstatymą – balsuos prieš 200 tūkst. žvejų mėgėjų lūkesčius ir viltis.
V. Mazuronis

V. Mazuronis teigė, kad jūrinei žvejybai kvotas, limitus skirsto Žemės ūkio ministerija ir tai, jo manymu, yra gerai. Tačiau gėluose vandenyse kvotas turėtų prižiūrėti Aplinkos ministerija: „Siūloma limitus nustatyti neatsižvelgiant nei į aplinkosauginius, nei į socialinius ar ekonominius reikalavimus. Jeigu pritartume kai kurių liberalų siūlymams, kad negali viskas koncentruotis vienose rankose, manau, kad šitie punktai, siūlymas turėtų būti išbrauktas, o kvotas skirstytų Žemės ūkio ministerija, o limitus – Aplinkos ministerijai. Priešingu atveju, įstatymas negalės veikti“, - savo argumentus dėstė ministras. Tokiam jo siūlymui po balsavimo nepritarta.

Už tokio įstatymo įteisinimą pasisakė Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Jo teigimu, žuvų užteks visiems, o kvotas ir limitus nuo seno skirstė Žemės ūkio ministerija, taigi jai tik būtų sugrąžinta anksčiau jos turėta teisė.

Dėl šio įstatymo pakeitimų balsuota dukart. Jis priskirtas prie ypatingos skubos klausimų. Po galutinio balsavimo rezultatai buvo ne žvejų mėgėjų naudai – iš viso balsavo 81 Seimo narys. Didžioji dalis įstatymui pritarė (59). Prieš pasisakė 10 parlamentarų, susilaikė 12.

Prašo Prezidentės veto

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis iš karto po balsavimo Seime kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydamas vetuoti minėtą įstatymą.

„Visi puikiai suprantame, kad tie Žuvininkystės įstatymo pakeitimai yra neprotingi, sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą ir tikrai pakenks gamtai, biudžetui ir socialinei Lietuvos piliečių gerovei. Kam to reikia? Ar saujelės verslininkų interesai svarbesni nei didelės dalies Lietuvos žmonių interesai? Mane tai labai neramina, todėl ir kreipsiuosi į Prezidentę, kad ji nepritartų šiam įstatymų projektui“, - sakė aplinkos ministras V. Mazuronis.

Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. Lt. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.