Tarą turėtų priimti visi didieji prekybcentriai

Aplinkos ministerijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projekte numatoma, kad visą išvardytą tarą bus įpareigotos supirkti visos didesnės šalies parduotuvės. Kiek konkrečiai bus mokama už šią tarą – kol kas neskelbiama, prasitariama tik, kad mokestis turėtų būti kaip pakankama motyvacija vartotojams atnešti butelį į parduotuvę.

„Tai namų darbai kitiems metams. Užstato dydis privalės būti pakankamai didelis, kad žmonės norėtų naudotis sistema. Pavyzdžiui, Estijoje, kur taikoma depozito sistema plastikinei ir metalinei tarai, užstato dydis yra pusė to, kiek mokama už alaus butelį“, – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Depozito sistema atsirado Skandinavijoje, tai lėmė mažas gyventojų tankis labai didelėse teritorijose. Buvo nuspręsta, kad depozitas bus pigiau nei konteinerinė sistema.
A. Makauskas

„Tikiuosi, kad siūlomi įstatymo papildymai Seime bus priimti iki sesijos pabaigos. Įstatymas įsigaliotų nuo 2015 m. Taigi visus kitus metus turėtume laiko pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui. Sukūrus sistemą, kurioje žmonės būtų ekonomiškai suinteresuoti nešti plastikinį butelį atgal į supirktuvę ar parduotuvę, pasiektume, kad tokios rūšies atliekos nebekeliautų į sąvartyną, o būtų perdirbamos“, – taip rengiamą įstatymo projektą yra įvertinęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildyme numatoma, kad plastikinę ir metalinę tarą turės priimti visi didesni prekybos centrai, o  mažesnės nei 20 kv. m prekybos vietos (išskyrus kaimo parduotuves), ir prekyvietės, kioskai, degalinės, viešojo maitinimo įstaigos užstato grąžinimo sistemos vykdyti neprivalės. Tiesa, numatomas prekybos plotas, kuriame bus privaloma užtikrinti būsimo užstato sistemos veikimą, dar gali keistis. Siūloma, kad užstatas už parduodamų gaminių pakuotes vartotojams ar gaminių naudotojams galės būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba jiems suteikiama teisė įsigyti prekių už sumą, lygią užstato dydžiui.

Verslas nenori prarasti investicijų

Bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius sutinka, kad užstato sistema yra viena iš pakuočių atliekų tvarkymo priemonių, taikomų kai kuriose Europos valstybėse, tačiau Lietuvoje, jo teigimu, sekti tokiu pavyzdžiu nereikėtų skubėti.

„Šiuo metu depozito sistemoje, nežiūrint į tai, kad ji yra perspektyvi aludarių atveju, valstybė eina ne tiesiu keliu, o šiek tiek mėtosi – nėra nuoseklumo. Šiemet nuo sausio 1 dienos buvo pakeistas pakuočių tvarkymo įstatymas. Atliekoms sukurta nauja tvarka, apskaita. Aplinkos ministerija kartu su gamintojais ir importuotojais investuoja tikrai nemažas lėšas į konteinerinės sistemos plėtrą – gyventojams sudaromos vis geresnės galimybės rūšiuoti ir privačiai, ir kolektyviniu būdu. 

Plastiko depozito sistema

Todėl mums, atliekų tvarkytojams, kyla nuogąstavimų, kad įvedus depozito sistemą, didelė dalis stiklinės, metalinės ir plastikinės taros iškeliaus iš bendro rūšiuojamo surinkimo – ko pasėkoje visos padarytos investicijos į rūšiuojamąjį surinkimą bei konteinerius, infrastruktūrą, automobilius, rūšiavimo gamybines bazes, žmonių edukaciją, nueis perniek“, - kritiką išsakė S. Budrevičius.

Jo teigimu, už visus šiuos pokyčius vis tiek turės sumokėti galutinis vartotojas. Konteneirius ir toliau reikės vežti, nes juose bus ir kitų antrinių žaliavų: „Ir toliau reikės tvarkyti maišelius nuo dešrelių ar sūrio įpakavimus, saldainių įpakavimus ir t.t., todėl tie kaštai, kurie guli visų pakuočių tvarkymui, bus perskirstyti mažesniam asortimentui ir natūralu, kad tai paveiks mus visus“.

Baiminasi, kad žmonės nustos rūšiuoti

S. Budrevičius sutinka, kad depozito sistema paskatintų geresnį antrinių žaliavų surenkamumą, tačiau šiuo metu nėra iki galo baigta jau suplanuota reforma, kurią įgyvendinus, taipogi būtų pasiekiami ne ką blogesni rezultatai.

„Negalėčiau būti nesąžiningas ir neteigiu, kad tokia sistema visiškai nereikalinga, tačiau, mano manymu, tai yra truputėlį per ankstyvas žingsnis. Neišsėmus galimybių ir iki galo neatlikus reformos, gali sumenkti kitos pakuotės rūšiavimo akcentas“, - pabrėžia S. Budrevičius.

Jo teigimu, žmonės, gaudami atlygį už depozitinę tarą, gali pagalvoti, kad visos kitos antrinės žaliavos, už kurias nėra atgaunami pinigai, nevertos rūšiuoti, ir nustoti jas kaupti.

Užstato dydis privalės būti pakankamai didelis, kad žmonės norėtų naudotis sistema. Pavyzdžiui, Estijoje, kur taikoma depozito sistema plastikinei ir metalinei tarai, užstato dydis yra pusė to, kiek mokama už alaus butelį.
A. Petkus

Maža to, pašnekovas svarsto, kad įvedus depozito sistemą plastikinei ir metalinei tarai, tai sukeltų tam tikrų nepatogumų pačiam vartotojui: „Įsivaizduokime, kad privačiame ar daugiabutyje name gyvenantis žmogus turės turėti dar papildomos vietos po kriaukle ar kur kitur, kad rūšiuotų pakuotę, kuri bus metama į konteinerius, ir rūšiuoti kitą pakuotę, kuri bus nešama į depozito sistemos supirktuves. Susidaro situacija, kad žmogus turės ir rūšiuodamas dar papildomai rūšiuoti“.

Verslui tektų finansuoti dvi sistemas

„Žaliojo taško“ komercijos direktorius Arūnas Makauskas GRYNAS.lt teigė galintis kalbėti 25 proc. rinkos dalyvių, kurie yra „Žaliojo taško“ steigėjai ir dalininkai,  – t. y. 29 Lietuvos gamintojų ir importuotojų, pradedant „Maxima LT“ ir baigiant „Pieno žvaigdžėmis“ ar aludariais „Švyturiu“, „Kalnapiliu“ ir t.t. – vardu.

„Dalis iš jų pritaria, t. y. aludariai, bet didžioji dauguma mūsų dalininkų, kurie yra valdyboje, priėmė sprendimą nesutikti su siūloma sistema ir išdėstė raštu ministerijai savo argumentus“, - sakė A. Makauskas. Tarp pagrindinių argumentų, kodėl tokiai sistemai verslas linkęs nepritarti, pašnekovas vardija išaugsiančius kaštus verslui, kurie, žinoma, guls ant vartotojo pečių.

Panašūs automatai nuo 2015-ųjų galėtų stovėti ir Lietuvos parduotuvėse (Vokietijos prekybos centro automatas)
Foto: I. Labutytės nuotr.

„Lietuvoje egzistuoja gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, kuris yra taikomas 24 ES šalyse iš 28. Pagal šį principą, turime dalyvauti išleistų pakuotų gaminių pakuočių surinkimo ir sutvarkymo procese, jį finansuoti. Šiuo metu tas sutvarkymas vyksta rūšiuojamo surinkimo būdu, naudojant konteinerius, atliekų paėmimą iš didelių surinkimo talpų, kurios yra stambiausiose prekybos centruose. Privalomo užstato, arba depozito sistema atsiranda kaip papildoma antroji sistema tam pačiam uždaviniui išspręsti ir tuomet gamintojai ir importuotojai turės bendrai finansuoti abi sistemas – jau esamą konteinerinę (kurioje bus surenkama apie 85 proc. visų pakuočių atliekų) ir dar apie 15 proc. atliekų, kurios nueitų į kitą lygiagrečiai veikiančią depozito sistemą“, - aiškina „Žaliojo taško“ komercijos direktorius.

Verslininko teigimu, kitų šalių, kuriose depozito sistemos egzistuoja, pavyzdžiai rodo, kad abiejų atliekų tvarkymo sistemų finansavimas yra brangesnis nei vienos. Tiktai proporcijos keisis skirtingai – tiems  gamintojams ir importuotojams, kurių pagrindiniai produktai, tvarkomi per depozito sistemą, finansinė našta galbūt sumažės, bet likę 85 proc. - tvarkysis brangiau, dėsto A. Makauskas.


Užstatas tinka švedams ir vokiečiams

Anot pašnekovo, depozito sistema plastiko ir metalo tarai egzistuoja ne tiek daug Europos šalių, kaip dauguma mano. Jis vardija, kad tokią sistemą ES turi keturios šalys – Vokietija, Suomija, Švedija ir Estija. A. Makauskas sako, kad depozito sistemų atsiradimą išvardytose šalyse lėmė skirtingos aplinkybės. Pirma, tokia sistema atsirado Skandinavijoje, tai lėmė mažas gyventojų tankis labai didelėse teritorijose. Buvo nuspręsta, kad depozitas bus pigiau nei konteinerinė sistema.

Negalėčiau būti nesąžiningas ir neteigiu, kad tokia sistema visiškai nėra reikalinga, tačiau, mano manymu, tai yra truputėlį per ankstyvas žingsnis. Neišsėmus galimybių ir iki galo neatlikus reformos, gali sumenkti kitos pakuotės rūšiavimo akcentas.
S. Budrevičius

„Vokietijoje buvo kita įvedimo priežastis. Aludariai su valstybe sudarė susitarimą, kad užtikrins tam tikrą produkcijos gaminimo lygį sugrąžintinoje taroje. Pas mus sėkmingai alaus buteliai sugrąžinami vykdant prekybą, o bendros tendencijos Europoje yra tokios, kad pakartotinio naudojimo pakuočių išleidimas truputį sumažėjo, todėl reikėjo ieškoti kitokio pakuočių susigrąžinimo būdo“, - teigė antrinių žaliavų surinkimo bendrovės komercijos direktorius.

Pasak A. Makausko, bendra praktika rodo, kad pakuočių atliekų surinkimas yra geresnis tose šalyse, kuriose nėra depozito sistemos plastikui ir metalui: „Austrija, Šveicarija, Belgija, Čekija rodo labai gerus rezultatus, šiose šalyse konteinerinė sistema egzistuoja ir surenkami kelis kartus didesni atliekų kiekiai, negu pas mus Lietuvoje. Bet čia jau yra kita problema – neturime stiprių savivaldybių ir tinkamos sistemos sureguliavimo, kuris tik šiais metais pradėtas“.

Plastiko butelių gamykla

Kuo mažiau grąžins, tuo bus pigiau

Ministerijos argumentai, įvedant depozito sistemą plastiko ir metalo tarai, yra paremti priekaištais atliekų surinkėjams, kad jie surenka nepakankamus kiekius atliekų, nei iš tiesų galėtų. Antrasis argumentas orientuotas į vartotojus, neva jie patys apklausose pasisakė, kad rūšiuotų noriau, nei matytų iš to tiesioginę naudą sau. Trečias argumentas, anot A. Makausko, kuriuo remiasi depozito sistemos šalininkai, yra, kad tokia sistema būtų efektyvesnė, nes padėtų surinkti daugiau perdirbamų atliekų.

„Iš tikrųjų ji yra efektyvesnė, tik vienintelė sąlyga – kiek atgal nupirktų užstatinių pakuočių bus sugrąžinta, nes nuo to priklausys sutvarkymo kaštai. Jeigu bus sugrąžinta 100 proc., depozito sistema bus labai brangi. O jeigu bus sugrąžinta tik 80 proc., t.y. 20 proc. pirkėjų sumokėtų pinigų parduotuvėje liks depozito sistemoje, ji ta sąskaita galės save finansuoti. Jeigu jūs nupirksite PET butelį ir sumokėsite papildomai 25 centus, bet jo atgal nesugrąžinsite, o paliksite prie laužo ar paežerėje, ar išmesite į konteinerį nenorėdami gaišti laiko, tokiu atveju sistema iš jūsų uždirbs 25 centus. Kuo bus mažesnis grąžinimo lygis, tuo sistema bus pigesnė“, - sakė A. Makauskas.

Kodėl sistema patraukli aludariams?

„Žalioji taško“ komercijos direktorius pripažįsta, kad depozito sistema atrodo patraukli aludariams. Taip yra dėl to, kad jie skaičiuoja savo kaštus ir jiems tinkamai veikianti plastiko ir metalo taros depozito sistema galėtų palengvinti iškeltų pakuočių tvakymo uždavinių įgyvendinimą.

„Jiems sumažėja jų pakuočių, kurios galėtų patekti į konteinerius, rizika. Sakykime, gyventojai nerūšiuos, kaip norėtųsi, vežėjai neišveš, savivaldybės nesudarys sąlygų konteineriams pastatyti tinkamose vietose, taigi, atsiranda rizika, kad valstybės nustatytos užduotys bus neįvykdomos, gali būti taikomos mokestinės sankcijos“, - aiškino A. Makauskas.

Depozito sistema atsiranda kaip papildoma antroji sistema tam pačiam uždaviniui išspręsti ir tuomet gamintojai ir importuotojai turės bendrai finansuoti abi sistemas – jau esamą konteinerinę (kurioje bus surenkama apie 85 proc. visų pakuočių atliekų) ir dar apie 15 proc. atliekų, kurios nueitų į kitą lygiagrečiai veikiančią depozito sistemą.
A. Makauskas

Aludariams, anot pašnekovo, tinkamai veikianti depozito sistema taip pat galėtų atpiginti atliekų tvarkymo kaštus: „Bet visi kiti, kurie nepateks į depozito sistemą, t. y. 85 proc., jie puikiai supranta, kad dėl dalies pakuočių kiekio išėjimo į antrą sistemą, padidės savikaina, kaštai“, - sakė A. Makauskas.

Dėl pateikto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projekto Seime turėtų būti balsuojama kitų metų pavasario sesijoje. Jeigu projektui bus pritarta, depozito sistema įsigaliotų nuo 2015-ųjų.

Lietuvoje nuo 2006 m. taikoma 25 centų užstato sistema daugeliui pakartotinio naudojimo stiklinių alaus butelių. Ministerijos duomenimis, tokiu būdu gamintojams pakartotiniam naudojimui grąžinama ir į sąvartynus nepatenka apie 85–90 proc. šios taros. Lygiagrečiai su siūlymais įvesti
užstatą plastikinei ir metalinei tarai, Aplinkos ministerija ruošiasi  peržiūrėti ir nuo 2006 m. nekeistą užstato dydį stiklinei pakartotinio naudojimo tarai.

Aplinkos ministerijos užsakymu 2009 m. atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, kad užstato sistema atsirastų ne tik buteliams, bet ir kitai tarai, pritarė 74 proc. apklaustųjų.