Radiacijos fonas normalus
Tyrimai, kuriuos vykdė aplinkosaugos savanoriai iš nevyriausybinių organizacijų, apėmė objektus, esančius statomos Baltarusijos AE regione. Tyrimų metu buvo paimti žemės dirvos, vandens ir oro mėginiai ir atlikti jų tyrimai dėl cezio-137 ir stroncio-90 koncentracijos. Taip pat buvo matuojama gama spinduliuotės sklaida pačioje Astravo AE statybų aikštelėje, kai kuriose artimiausiose gyvenvietėse, įskaitant esančias arčiausiai Lietuvos pasienio, taip pat ir Neries upėje.
Pagrindinis vykdomų tyrimų ir įgyvendinamo projekto tikslas – sukurti informacinį duomenų banką, kuris suteiktų galimybę reguliariai vykdyti nepriklausomą poveikio aplinkai stebėseną statant Baltarusijos AE ir jos eksploatacijos metu.
„Baltarusijos AE statybos poveikio aplinkai monitoringo“ projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant Lietuvos viešajai įstaigai Regionų ir demokratijos plėtros institutas ir Baltarusijos nevyriausybinei organizacijai „Ekologinė iniciatyva”.
Planas rengiamas, tačiau kada bus baigtas - neaišku
Baltarusijos Respublikos Gamtinių išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos Radiacinės kontrolės ir stebėjimo respublikinio centro vadovė Olga Žukova patvirtino, kad evakuacijos planas, nelaimės atveju, yra rengiamas, tačiau tiksliai pasakyti, kad jis bus pristatytas visuomenei, negalėjo.
Visagino atomininkų forumo pirmininkas Rimantas Kumpis antrino kolegei iš Baltarusijos, kad evakuacijos planai, rengiant tokius svarbius atominius projektus, yra būtini ir sakė, kad Visagino atominė tokį planą turėjo.
„Mes tam tikras ir pratybas rengdavome, tik žmonės apie tai nežinodavo. Organizuodavome specialius traukinius išvežti žmones į Kauną, į ekskursiją ar į Operos ir Baleto teatrą. Tai buvo daroma ne tik pasižiūrėti operą ar teatrą, bet principas buvo patikrinti save, kiek mes esame pasirengę rimtiems dalykams apsaugoti žmones“, - pasakojo R. Kumpis.
Visuomeninio susivienijimo „Ekologinė iniciatyva“ Baltarusijoje valdybos pirmininkas Jurijus Solovjovas teigė, kad nei Lietuvos, nei Baltarusijos atominių jėgainių projektai nėra unikalūs, Europoje yra daugybė atominių jėgainių, pastatytų žymiai arčiau sostinių nei kad planuojama Astravo jėgainė, vos 50 km už Vilniaus. Taigi, statant šį objektą bus remiamasi užsienio šalių patirtimi.
Atominės reikia, nes stinga lėšų atsinaujinančios energetikos projektams
J. Solovjovas susirinkusiems žurnalistams dar kartą išdėstė pagrindinius argumentus, kodėl baltarusiai pasiryžę turėti savo atominę jėgainę: „Esame realistai, šiandien vokiečiai gali sau leisti atsisakyti atominės energetikos, jie gali vystyti atsinaujinančios energetikos projektus. Baltarusija nėra tokia turtinga šalis ir negalime iš ekonominės pusės sau tai leisti. Lietuva, kiek aš žinau, importuoja elektros energiją. Tai yra jūsų pasirinkimas. Jūs nusprendėte uždaryti atominę elektrinę, mokėti už tai ir su tuo susitaikyti. Mes Baltarusijoje šiuo metu mokame 15 dolerių per mėnesį už elektros energiją butui, norėtume, kad tokia situacija ir išliktų“.
J. Solovjovui Visagino miesto merė uždavė provokacinį klausimą, teiraudamasi, kaip baltarusiai reaguotų, jeigu Rytų Europoje iškiltų visos trys – Lietuvos, Kaliningrado ir Astravo atominės jėgainės.
„Mums vienos jėgainės pakaktų, o jeigu bus eksloatuojamos visos trys – bijau, kad būtų bėdų išnaudoti sukuriamą elektros energiją. Manau, kad kam pirmam pavyks įgyvendinti atominės projektą, tie ir bus laimėtojai“.
GRYNAS.lt primena, kad Baltarusijos Astravo jėgainė yra statoma už Rusijos pinigus, planuojama, kad ji turėtų pradėti veikti 2018 metais. Viso projekto vertė siekia apie 10 mlrd. dolerių.
