Manė, kad pasigamins kompostas, bet išėjo „šūdų krūva“
Siekiant mažinti į sąvartynus patenkantį atliekų kiekį, Lietuvoje individualių namų savininkams ir sodininkams dalijami Regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) įsigytos kompostavimo dėžės, kuriose per ilgesnį laikotarpį iš žaliųjų atliekų gaminasi kompostas.
RATC bioskaidžių atliekų kompostavimui skirtus konteinerius perka pasinaudoję Europos Sąjungos parama. Vis dėlto į GRYNAS.lt redakciją parašę Kauno regiono gyventojai pranešė, kad jiems išdalintos dėžės yra nekokybiškos, greitai lūžta ir gamina ne kompostą, bet puvinį.
Skaitytojas Saulius teigė, kad iš Kauno RATC pasiimtą dėžę naudojo pusantrų metų, bet per tiek laiko kompostas nepasigamino.
„Spėju, kad turinio maišymas žvejybiniu ledo grąžtu yra būtina sąlyga siekiant tikro komposto“, - ironizavo vyras.
Jis naująją dėžę kompostavimui pradėjo naudoti praėjusių metų kovo pabaigoje, o šių metų lapkričio pabaigoje šį procesą nutraukė. Vyras teigė, kad per tiek laiko nesusiformavus kompostui jam trūko kantrybė, todėl jis nutarė už savus pinigus nusipirkti naujas dėžes.
„Aš turėjau visą komposto dėžę perrinkti. Rankomis iškapsčiau tą visą šūdo krūvą ir perdėjau į naujas dėžes. Tose dėžėse deguonis niekaip nepasiekdavo sukauptos masės, todėl ir nesigamindavo kompostas. Išeina gniutulas. Po metų pabandžiau ištuštinti, o ten taip kieta, kad niekas neišsitraukia. Kitaip sakant, ten tikrai ne kompostas. Dalį padėjau ant aviečių, kad irtų, bet tikrai niekas neyra. Tai yra tiesiog kietas sausas puvinys“, - nekokybišku iš Kauno RATC gautu kompostavimo įrenginiu piktinosi Saulius.
Jis pripažino galiausiai plastmasinę dėžę išardęs ir išmetęs. Dabar jis naudoja naujas dėžes, už kurias paklojo po keletą šimtų litų. Tačiau vyras aiškino, kad atliekų irimo procesas jau matosi.
Mokslininkas: tas daiktas pritaikytas bet kam, tik ne kompostavimui
Kauniečio skundų pagrįstumą patvirtino ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos doc. dr. Visvaldas Varžinskas. Jis sutiko, kad Kauno RATC konteineriai yra nekokybiški ir prasitarė tokių dėžių pats niekada nenaudosiąs. Mokslininkas juokaudamas sakė, kad Sauliaus pasiūlytas būdas dėžėje esančią masę maišyti žvejybiniu grąžtu tikrai nepadėtų, nes ji paprasčiausiai to neatlaikiusi sulūžtų.
„Kauno regione dalinami plastiko skydai, iš kurių susisuka toks cilindras. Jis yra skystas, nėra pakankamai skylių, todėl nepatenka deguonies, kuris kompostavimui yra labai reikalingas. Taip pat nėra galimybių permaišyti kompostą. Galiausiai atsiranda pelėsis ir smarvė. Lt. Aš pats tokio kompostavimo aparato neėmiau, nes tai yra tiesiog nelaimė. Tas daiktas pritaikytas bet kam, tik ne kompostavimui“, - kalbėjo mokslininkas.
Anot jo, visai neblogi konteineriai išdalinti Tauragės regiono gyventojams. O kauniečiai, V. Varžinsko teigimu, šiuo aspektu yra labai nuskriausti. Kaip tik todėl šiame regione gyvenančius žmones pašnekovas ragina pasekti jo pavyzdžiu – kompostavimo dėžes kalti patiems iš antrinių žaliavų.
Aukštesnė pakopa - bioreaktoriai
Pasigaminti kompostavimui skirtą įrenginį, mokslininko žodžiais tariant, yra visai nesudėtinga. Be to, daug gerų pavyzdžių galima rasti ir internete. O tam nepagailėti laiko verta, kadangi, V. Varžinsko manymu, kompostas yra labai vertingas. „Aš pats susikaliau dėžę ir dabar labai patogu su šake turinį maišyti. Jau nuo seno žmonės kompostuoja ir tikrai yra labai gerų pavyzdžių. Kompostas darže yra labai reikalingas ir brangus, todėl tikrai apsimoka pasirūpinti geru įrenginiu“, - dėstė KTU mokslininkas.
O kur dėti iš Kauno RATC duotų dėžių iškratytą puvinį? Pašnekovas teigė, kad išmesti į bendrą atliekų konteinerį tokią medžiagą draudžiama, todėl belieka suversti savo kiemo kampe: „Nežinau, kur tą puvinį dėti. Tai supuvus košė, su kuria nieko nepatręši. O kur mesti? Į buitinių atliekų konteinerį žaliųjų atliekų mesti negalima. Praktiškai žmogus su tuo puvėsiu turi apsiženyti ir gyventi. Belieka kieme išversti ir laikyti.“
Tiesa, bioskaidžias atliekas galima panaudoti biodujų gamybai, tačiau, kaip teigė pašnekovas, tam reikalinga speciali įranga ir pastovus žaliųjų atliekų kiekis: „Vakarų Europos ūkiuose yra maži bioreaktoriai. Iš esmės tam pritaikyta patalpa turėtų būti maždaug 30 kvadratinių metrų dydžio. Biodujos gaminamos iš bioskaidžių atliekų, bet reikia nuolat jų turėti. Žinoma, bioreaktorius jau turi ir Lietuvos ūkininkai. Buitiniuose ūkiuose tai neapsimoka, bet gyvulininkystės ūkiams apie tai verta pagalvoti.“
Direktoriaus giminės trūkumų nemato
Tačiau Kauno RATC direktorius Kęstutis Balčiūnas savo ruožtu teigė, kad regiono gyventojų abejonės dėl konteinerių kokybės yra nepagrįstos. Anot jo, visos išdalintos dėžės pritaikytos kompostavimui, o tie, kam nepavyksta išgauti komposto, paprasčiausiai nemoka jomis naudotis. Pašnekovas GRYNAS.lt teigė, kad kompostavimo įrenginiais naudojasi jo draugai ir artimieji, tačiau jie jokių defektų nepastebi.
Taip pat jis įvardijo vieną esminių klaidų – plastmasinio konteinerio užpildymą nupjauta žole. Anot jo, jei dėžės užpildomos vien tik tokiu turiniu, komposto tikėtis neverta.
Taip pat Kauno RATC vadovas aiškino, kad Kauno regione per beveik du metus jau išdalinta kone 28 tūkst. tokių dėžių. Tačiau dar du tūkstančiai dulka sandėlyje.
Kompostas išeitų tik specialiai atitaikius žaliųjų atliekų mišinį
Vis dėlto kompostavimo srityje besispecializuojančios bendrovės „Green Service“ vadovas Vytautas Vaitiekus nesutiko su Kauno RATC vadovo nuomone, teigdamas, kad šie konteineriai yra nieko verti. Pasak jo, šių dėžių efektyvumas menkas.
„Tai yra tiesiog pinigų išplovimas, nusiperkant žemiausios kartos dėžes. Tai lygiai tas pats, jei Butkevičius (Ministras pirmininkas, - red. past.) vietoj „Toyota“ nusipirktų zaporožietį. Tokie kompostavimo įrenginiai yra atgyvenę. Jie neatlieka tokios funkcijos, kokią turėtų atlikti. Pats pabandykit namuose ir pamatysit, kad jie neveikia. Tokie įrenginiai nupirkti tik dėl vaizdo, kad Europos Sąjunga paliktų ramybėje. Dabar yra daug geresnių konteinerių, kurie naudoja elektrą ir išlaiko aukštą temperatūrą. Antros kartos įrenginių kainos mažai skiriasi nuo pirmos kartos konteinerių. Tokių, kokius duoda už dyką, neimčiau“, - kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, jei norima, kad dabar Kauno RATC dalinamos dėžės gerai veiktų, reikia į jas mesti tinkamai paruoštą mišinį. Tačiau, vyro teigimu, žmonėms jį paruošti beveik neįmanoma, kadangi būtina subalansuoti azoto ir anglies santykį.
„Kad dėžės veiktų, reikia teisingą mišinį padaryti. Ir vis tiek teks du metus laukti. Jei paprastai sumesi, niekas ten neįvyks. Iš vienos žaliavos gero komposto nebus. Reikia tam tikro mišinio. Svarbiausia sureguliuoti azoto ir anglies santykį. Jei pridėsi vien augalų (azoto), be anglies šaltinio nieko neišeis. Tai mokslininkai sunkiai subalansuoja. Kur čia paprasti žmonės ims ir subalansuos! Nei vienoje instrukcijoje nemačiau, kad būtų parašyta, kaip tai padaryti“, - tikino V. Vaitiekus.
Konteineriams - ir ES lėšos
Konteineriai nupirkti Kauno RATC įgyvendinant projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra", kurio preliminari vertė yra 133.6 mln. litų be PVM. ES finansuojama dalis sudaro apie 102,9 mln. Lt be PVM, bendrovės Kauno RATC numatoma dalis - 30.7 mln. Lt be PVM.
Vienas projekto uždavinių - skatinti individualių gyvenamųjų namų savininkus kompostuoti namuose susidarančias biologiškai skaidžias atliekas. Siekiama, kad buitinių atliekų kiekis, susidarantis namuose taptų naudingu kompostu darže ar sode, ir taip būtų sumažinti atliekų srautai į sąvartynus.
Tuo tikslu numatyta šešių Kauno RATC aptarnaujamų savivaldybių (Kauno m., Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių raj.) individualių namų savininkams nemokamai išdalinti 30 tūkst. vnt. plastikinių konteinerių namudiniam kompostavimui (vieno konteinerio talpa 900 l, aukštis 1,2 m, skersmuo 1 m, spalva - tamsiai žalia). Konteineriai pradėti dalinti nuo 2012 metų antro ketvirčio.
