Šių metų rugsėjį A. B., neturėdamas žvejo mėgėjo bilieto ir naudodamas natūralios kilmės masalą – slieką, Vilnelės upėje sugavo per trisdešimt vienetų nedidelio dydžio žuvelių, nesiekusių nė 20 cm ilgio. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad tai neseniai iš Lietuvos raudonosios knygos išbrauktos, tačiau saugotinos ir vis dar labai retos žuvys – trisdešimt trys šlakiai ir du margieji upėtakiai.
Gedvydas Vaivada
Kiekvienas žvejys mėgėjas turėtų būti susipažinęs su aplinkos ministro patvirtintomis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis ir žinoti, kokias žuvis, kaip ir kada galima gaudyti, o nepažinęs sugautos vandenų plaukikės – turėtų ją paleisti.

Šios rūšies žuvis mūsų šalyje draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais, be to, sugaunamų šlakių ilgis turi būti ne mažesnis nei 65 cm, o margųjų upėtakių – ne mažesnis nei 30 cm.

Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusio Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Gedvydo Vaivados, šlakiai labai sunkiai įžuvinami, skaičiuojama, kad tik apie du procentai žuvų užauga iš ikrų, todėl neleistinu būdu sugautas vienas šlakio jauniklis vertinamas net 2 tūkst. litų.

Aplinkosaugininkus iškvietė praeivis

Pažeidėją, gaudantį taip trokštamus laimikius, pastebėjo netoliese vaikštinėjęs vyriškis, kuriam įtarimą sukėlė tai, jog vyras upėje žvejojo plūdine meškere galimai neleistinu būdu. Nuovokus vyriškis, pats būdamas aktyvus žvejys, ir iškvietė Gyvosios gamtos apsaugos specialistus.
Pažeidėjo sugauti šlakiai

Atvykus pareigūnams A. B. dar bandė sprukti brisdamas per upę, tačiau buvo sulaikytas. Vėliau jis teisinosi nežinojęs, kad negalima imti pagautų labai mažo dydžio žuvų ir teigė, kad jas gaudė maistui. Vyras neneigė suprantantis, kad žvejojo be leidimo ir pripažino savo kaltę.

„Kiekvienas žvejys mėgėjas turėtų būti susipažinęs su aplinkos ministro patvirtintomis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis ir žinoti, kokias žuvis, kaip ir kada galima gaudyti, o nepažinęs sugautos vandenų plaukikės – turėtų ją paleisti“, – sako pats mėgstantis pažvejoti prokuroras G. Vaivada.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas žvejojo draudžiamais būdais ir padarė didelės žalos gyvūnijai, numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.