Už pakuočių atliekų tvarkymą moka gamintojai

Pasak PTO komunikacijos projektų vadovės Audronės Viliūtės, skaičiuojama, kad per ateinančius 5 metus pakuočių tvarkymo infrastruktūros plėtra pareikalaus iki 60 mln. litų investicijų. Už šias lėšas numatoma sudaryti rūšiavimo galimybes daugiau nei 95 proc. Lietuvos gyventojų.

„Renginyje pavyko kritiškai, bet konstruktyviai pažvelgti į šiais metais pradėtą įgyvendinti pakuočių tvarkymo sistemos pertvarką. Buvo įvardyta nemažai problemų, bet mus džiugina partnerių – įstatymų leidėjų, Aplinkos ministerijos, savivaldybių, atliekų tvarkytojų, gamintojų ir importuotojų – nusiteikimas jas įveikti bendromis jėgomis“, – sakė PTO atstovė.

Vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, pagrindinė finansinė našta dėl pakuočių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros tenka gamintojams ir importuotojams.

Jungiasi ir savivaldybės

Suprasdamas šio uždavinio sudėtingumą, Aplinkos viceministras Almantas Petkus konferencijos dalyvius užtikrino, kad rūšiavimo priemonių įsigijimui bus skirta lėšų ir iš Gaminių ar pakuotės tvarkymo programos, į kurią nukeliauja gamintojų ir importuotojų mokamas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Viceministras patikino, kad taip pat bus ieškoma galimybių konteineriams skirtų aikštelių įrengimui panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, nes šis klausimas itin opus savivaldybėms.
S. Budrevičius
Manau, kad nereikia šokinėti nuo vienos idėjos prie kitos. Dar nebaigėme darbų, o jau girdžiu pasiūlymus įvesti užstato vienkartinei gėrimų pakuotei sistemą. Juk tai dubliuojasi ir konkuruoja su tuo, ką turime dabar. Užstato sistemos įdiegimas padarytų didelę žalą konteinerinei rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo sistemai.

Pastarosios į pakuočių atliekų tvarkymo sistemą aktyviai įsitraukė tik nuo 2013 m. pradžios ir, anot Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, joms šie metai buvo kupini iššūkių.

„Iki šiol yra daug klausimų, nesuderintų su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kuriuos teks išspręsti artimiausioje ateityje. Nepaisant to, savivaldybės yra suinteresuotos, kad būtų sukurta kuo efektyvesnė pakuočių atliekų tvarkymo sistema ir kad gyventojams pakuočių atliekų tvarkymas papildomai nekainuotų“, – teigė R. Žakaitienė.

Kuo žalinga užstato vienkartinei gėrimų tarai sistema?

Vienos didžiausių Lietuvoje atliekų tvarkymo įmonių „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius konferencijoje sakė, jog kuriant gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą itin svarbus nuoseklumas.

„Manau, kad nereikia šokinėti nuo vienos idėjos prie kitos. Dar nebaigėme darbų, o jau girdžiu pasiūlymus įvesti užstato vienkartinei gėrimų pakuotei sistemą. Juk tai dubliuojasi ir konkuruoja su tuo, ką turime dabar. Užstato sistemos įdiegimas padarytų didelę žalą konteinerinei rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo sistemai“, – tvirtino S. Budrevičius.

Tokiai nuomonei pritarė ir konferencijoje dalyvavę gamintojų bei importuotojų atstovai.

AB „Grigiškės“ viceprezidentas pirkimui ir logistikai Vytautas Juška savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema privalo būti tobulinama, nes surenkamų atliekų kokybė žema, todėl jų kartais net negalima naudoti gamyboje. Be to, surenkamų ir rinkoje esančių sutvarkytų atliekų kiekiai yra nepakankami, todėl dalį jų reikia importuoti iš užsienio.

PTO inicijuotos konferencijos dalyviai pripažino, kad efektyvi pakuočių atliekų tvarkymo sistema dar nėra sukurta, todėl būtinas teisinis ir finansinis stabilumas, nuoseklumas bei ilgalaikiai įsipareigojimai. Tai užtikrintų stabilų sistemos vystymąsi ir suinteresuotų šalių poreikių patenkinimą.