Diagnozė Baltijai: žuvis tinkama valgyti, tačiau jūra kenčia nuo šiukšlių ir invazinių rūšių

Seime įvykusiame Aplinkos apsaugos ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime „Makroregioninės strategijos. Jų plėtra ir perspektyvos“ pagrindinis dėmesys skirtas Baltijos jūrai ir jos apsaugai. Renginyje sakydami kalbas politikai pabrėžė, kad didelę grėsmę jūrai kelia ūkininkų naudojamos trąšos, tačiau kol kas jūroje ir žuvyse esančių teršalų lygis grėsmės žmonių sveikatai nekelia.

Jūros ekologinė būklė – visų rūpestis

2009 m. 8 šalys - Danija, Vokietija, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija ir Lietuva nutarė susivienyti ir siekti trijų bendrų tikslų – išgelbėti Baltijos jūrą, suvienyti regioną ir padidinti jo gyventojų gerovę.

„Tikslas – išgelbėti jūrą, tiesiogiai susijęs su jos ekologine būkle. Baltijos jūros ekologinė būklė yra viso regiono rūpestis – tiek valstybės institucijų, tiek privataus sektoriaus, tiek ir visos visuomenės – kiekvieno jos gyventojo. Baltijos jūros regiono strategijoje įtvirtinta, kad regioniniu lygmeniu reikia pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę, tinkamai ir laiku įgyvendinti Helsinkio konvenciją ir jos veiksmų planą“, - sakė V. Mazuronis.

Ministro teigimu, natūralaus gamtinio išteklio išsaugojimas tampa vis aktualesniu regiono iššūkiu. Jis neabejoja, kad su panašiomis problemomis susiduria ir kiti regionai, turintys didelius vandens telkinius.

„Kai kalbame apie makroregioninių strategijų vystymąsi ir perspektyvas, ypatingą vaidmenį turime skirti darniam išteklių vartojimui. Tai aktualu tiek taršos prevencijos atžvilgiu, tiek atsinaujinančios energetikos, laivybos, turizmo ir kitų politikos sričių atžvilgiu“, - sako V. Mazuronis.

Politikas atkreipia dėmesį, kad dauguma į Baltijos jūrą patenkančių teršalų atiteka iš upių baseinų. Taigi, reikia skirti dėmesį upių švarinimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime 4 upių baseinus, didžiausias jų – Nemuno baseinas, apimantis 72 proc. visos šalies teritorijos.

„Kuo daugiau teršalų sumažinsime upių vandenyse, tuo mažiau jų pateks į Baltijos jūrą“, - sakė ministras.

Lietuvos pasiekimai vertinami kaip labai geri

Mažinant teršalų kiekį upių vandenyse Lietuva pasiekė labai gerų rezultatų, sako V. Mazuronis ir pateikia pavyzdį. Paskutinėje Europos Komisijos išleistoje ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių, geriausiai tvarkančių nuotekas.

Seimo narys, Žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, taip pat dalyvavęs renginyje, sutiko, kad Baltijos jūros išgelbėjimas yra svarbus uždavinys, tačiau uždavė retorinį klausimą, ar mes tikrai padarėme pakankamai ją gelbėdami? Ką galime padaryti daugiau?

L. Balsio siūlymas – pirma, reikėtų įtikinti ūkininkus, kad trąšų nenaudojimas jiems gali būti naudingas, antra - daugiau ir atviriau bendrauti su kitomis šalimis, kurios teršia Baltijos jūrą ir iki šiol nėra pasirašiusios Helsinkio konvencijos. Viena tokių šalių yra Rusija.

A. Salamakinas

Žemdirbiai turi baimių, kad nebebus galima tręšti dirvų, kad juos ištiks vos ne katastrofa, tai yra labai klaidingas požiūris. Tikiuosi, kad netrukus Seimo nariai apsispręs ir padarysime šitą žingsnį.

V.Mazuronis, atsakydamas į tokį kolegos pasvarstymą, pateikė dar vieną tyrimą, atliktą 2012 m.

„Lietuva atliko pirminį Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą. Pagal jį Baltijos jūros būklė yra gera pagal šiuos kriterijus – komerciniams tikslams naudojamus žuvų išteklius, teršalų kiekį maistui skirtoje žuvyje, teršalų koncentracijas jūros aplinkoje. Tačiau neabejotinai yra klausimų, kuriuos reikia žymiai efektyviau ir intensyviau spręsti. Prie tokių klausimų reikėtų priskirti lakiųjų organinių junginių mažinimą, biologinę įvairovę, eutrofikaciją, povandeninį triukšmą, jūros šiukšles, invazines rūšis ir kitus klausimus. Yra padaryti žingsniai šia linkme, tačiau daryti daugiau tikrai reikia“, - sakė V. Mazuronis.

Trūksta vieno žingsnio

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas priminė, kad vienas svarbus uždavinys Lietuvoje vis dar yra neįgyvendintas. Kol Latvija ir Estija jau yra ratifikavusi Baltijos jūros regiono strategijos konvencijos antrąją dalį, Lietuva dar to nėra padariusi.

„Praeitą savaitę mes du kartus bandėme įtraukti į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę šitą projektą, bet niekaip nepavyko. Žemdirbiai turi baimių, kad nebebus galima tręšti dirvų, kad juos ištiks vos ne katastrofa, tai yra labai klaidingas požiūris. Tikiuosi, kad netrukus Seimo nariai apsispręs ir padarysime šitą žingsnį“, - sakė A. Salamakinas.

Jis teigė, kad mūsų kaimynų estų ir latvių ūkininkai po šios konvencijos ratifikavimo nenukentėjo, taigi taip neturėtų nutikti ir Lietuvos ūkininkams.