Povandeninę žūklę ketinama riboti

V. Mazuronio teigimu, Aplinkos ministerija komiteto posėdyje dėl povandeninės žvejybos priėmė bendrą sprendimą – atėjo metas šį žvejybos būdą uždrausti arba bent jau riboti.

Apskritai, povandeninė žūklė yra vadinama sportu, o šio sporto pasekėjai – povandeniniais medžiotojais, kurie naudoja povandeniniai žūklei skirtus specialius pneumatinius ir arbaletinius šautuvus.
S. Bucevičius
Susirinkę į Kaimo reikalų komiteto darbo grupelę visus klausimus mes apsvarstysime ir priimsime patį teisingiausią sprendimą.

Anot ministro, dabartinė tvarka yra per daug liberali, todėl nuspręsta ją kur kas labiau sugriežtinti:

„Mes turime peržiūrėti povandeninę žūklę. Mano manymu, žvejybos būdas su žeberklais yra artimas brakonieriavimui. Gali būti paliktas vienas kitas vandens telkinys, kur tokiu būdu būtų leidžiama žvejoti. Bet taip, kaip šaudoma dabar, - netvarka. Mes įsipareigojome tai keisti ir mes jau pradėjome tą procesą. Komitetas palaikė mūsų iniciatyvą.“

Taip pat V. Mazuronis teigė, kad komiteto posėdyje svarstyti vandens telkinių įžuvinimo klausimai. Jo žodžiais tariant, iki šiol šis procesas vyko chaotiškai, todėl Aplinkos ministerija norėtų turėti daugiau įtakos.
Valentinas Mazuronis

„Sutarėme bendradarbiauti su Žemės ūkio ministerija dėl įžuvinimo, kadangi iki šiol tokios aiškios ir efektyvios politikos nebuvo. Šie procesai vyko chaotiškai. Aš, kaip ministras, pasakiau, kad kalbant apie gėlus vandenis, mes (Aplinkos ministerija – red. past.) esame pasirengę būti pagrindiniais koordinatoriais. Manau, kad ministerija su tuo susitvarkytų“, - tikino ministerijos vadovas.


Verslinė žvejyba vis dar kelia aistras

Tačiau vienu klausimu vis dėlto, komiteto posėdyje nuomonės išsiskyrė. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius atskleidė, kad be visų kitų klausimų, buvo paliesta ir verslinės žvejybos draudimo tema.

Įsigaliojus naujajai tvarkai žvejai verslininkai nebegalės pasirodyti Lietuvos ežeruose. Vis dėlto paliktas leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Taip pat žvejyba bus leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje.
Povandeninė žūklė

Visa tai erzina žvejus verslininkus ir jie stengiasi ieškoti užtarėjų Seime. Regis, netruko jų rasti. Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, GRYNAS.lt yra sakęs, jog be verslininkų Kauno mariose žuvys gaiš, pus ir terš šį vandens telkinį.

„Žuvis, kaip ir kitas gyvūnas, pasenęs – padvesia. Konsultavausi su mokslininkais, kurie užsiima šita sritimi, jie visuomet sako: jeigu žuvis užauga, ją reikia pagauti. Jeigu jos nepagauni, ji padvesia, gula į dugną ir ten pūva. Reiškia užteršia ežerą ir praktiškai, jeigu tokia linkme eitume, iš žuvų liktų tik nedideli plakiukai ir pūgžliai. Per amžius Lietuvoje buvo verslinė žvejyba. Jeigu prieš 50, ar prieš 100 metų pamatydavo žmogų, stovintį su meškere ant kranto, jį vadindavo tinginiu, kad jis štai nenori užsimesti tinkliuko ir pasigauti žuvies“, - žurnalistams yra sakęs politikas.

Žvejys Vitalijus Kasputis
Mes esam rakštis minkštoj vietoj. Jie įsivaizduoja, kad nusileidžiame ir surenkame žuvį kaip grybus į krepšelį. Juk mums galioja žvejybos taisyklės. Tikrai negaudome ką norime ir kiek norime.

Tačiau žvejai mėgėjai tokius jo samprotavimus laiko prasilenkiančiais su realybe ir kaltina Seimo narį nuolaidžiavimu žvejams verslininkams. Jie sveikina ministerijos iniciatyvą uždrausti verslinę žvejybą ir mano, kad dėl to vandens telkiniuose žuvies tik pagausėtų.


Ministro ir komiteto pirmininko nuomonės išsiskiria

Seime iki šiol kryžiuojasi ietys, bandant ministrą įtikinti atšaukti jo pasirašytą įsakymą. Komiteto pirmininkas S. Bucevičius atskleidė, kad trečiadienio posėdyje apie tai irgi buvo diskutuota.

Pasidomėjus, kas konkrečiai nutarta, politikas teigė, kad komitetas sudarys darbo grupę, kuri šį klausimą detaliai svarstys. „Susirinkę į Kaimo reikalų komiteto darbo grupelę visus klausimus mes apsvarstysime ir priimsime patį teisingiausią sprendimą“, - kalbėjo pašnekovas.
Saulius Bucevičius

S. Bucevičius vieningos komiteto narių nuomonės teigė kol kas atskleisti negalintis. Tačiau jis sutiko pasakyti, ką pats galvoja apie verslinę žvejybą. „Aš manau, kad ji turėtų būti. Tik klausimas, kokia ji turėtų būti: kad tik dideliuose ežeruose, kad galėtume matyti, kaip yra žvejojama. Reiktų sugriežtinti sugavimo, patikrinimo tvarką. Jeigu mes viską teisingai darysime ir po to dar skaidriai įžuvinsime, aš būčiau už. Bet reikia dar atsakyti į daug klausimų“, - sakė politikas.

Pasak jo, Kaimo reikalų komitetas savo nuomonę tars iki 2014 m. sausio 1 dienos.
Tačiau po komiteto posėdžio GRYNAS.lt pakalbintas V. Mazuronis sakė savo nuomonės nekeisiantis ir kol eis Aplinkos ministro pareigas, jo pasirašytas įsakymas atšaukiamas nebus.
„Aš komitete išdėsčiau argumentus, kodėl pasirašiau įsakymą nuo 2015 metų uždrausti verslinę žvejybą gėluose vandenyse. Bent tol, kol būsiu ministras, šito įsakymo nekeisiu. Palikau pakankamai laiko ir visi gali pasirengti. Nepaisant įvairių požiūrių, tas įstatymas teisingas ir keisti mes jo nesiruošiam“, - patikino V. Mazuronis.

Povandeninės žūklės mėgėjas: įsivaizduoja, kad žuvį susirenkam kaip grybus

Povandeninės žūklės entuziastus subūrusio tinklapio freediving.lt atstovas Vitalijus Kasputis Aplinkos ministerijos pasiūlymą riboti šios rūšies žvejybą įvertino kritiškai. GRYNAS.lt jis sakė, kad povandeninė medžioklė jau ir taip leidžiama tik Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose ir dar aštuoniuose ežeruose. Tiesa, jei iš valstybės išsinuomoję ir ežerus prižiūrintys žmonės leidžia, tokia žvejyba galima ir jų valdomuose vandens telkiniuose. O upėse tokia veikla draudžiama.

V. Kasputis sako, kad jau ir dabar šio sporto šakos entuziastai yra nepatenkinti esama padėtimi. Taip pat jie juokaudami teigia, kad visos žuvies ežeruose tikrai neišgaudys.

Povandeninė žvejyba. „Neriam“ prezidentas Dainius Kublickas.

„Mes ir dabar esame labai nepatenkinti. O naujas pasiūlymas yra senosios kartos biurokratų nesupratimas. Mes esam rakštis minkštoj vietoj. Jie įsivaizduoja, kad nusileidžiame ir surenkame žuvį kaip grybus į krepšelį. Juk mums galioja žvejybos taisyklės. Tikrai negaudome ką norime ir kiek norime. Ir mes turim taisyklę, kad žvejojam be deguonies aparatų. Kiek užtenka oro, tiek po vandeniu ir išbūnam“, - teigė pašnekovas.

Prašo licenzijų po 500 litų

Be to, šią sporto šaką proteguojantis vyras aiškino, kad povandeninė žvejyba iš esmės trunka tik pusmetį – nuo gegužės iki užšąla vandens telkiniai. Anksčiau pavasarį taip medžioti neišeina, nes vanduo dar nebūna pakankamai nuskaidrėjęs.

Negana to, V. Kasputis įsitikinęs, kad daugiau žalos gamtai padaro tradicinės žūklės mėgėjai, kadangi jie nuolat prie vandens telkinių palieka šiukšlių. O dalis jų tuščius butelius sumeta tiesiog į vandenį - vėliau narai juos „skaičiuoja“ ežero dugne.

Povandeninės žūklės mėgėjas, siekdamsa, kad nebūtų suvaržytos tokį hobį turinčių žmonių teisės, pasiūlė kompromisą – įteisinti licencijas.

„Aš manau, kad reiktų pagalvoti apie licencijas, panašiai kaip yra su lašišų žvejyba. Žmonės tikrai turi pinigų ir gali susimokėt. Na, kas neišgalės, tai nežvejos. Tai jau geriau, nei visai uždrausti. Metam galėtų kainuoti 300 - 500 Lt ta licencija“, - tikino žvejys.

Jis pridūrė, jog įsigyti visą povandeninei žvejybai reikalingą įrangą kainuoja apie 2000 litų, o pats V. Kasputis dar vysto ir tokių įrankių verslą.

Jo nuomone, vyrai, turintys tokį hobį, turi būti geros fizinės formos, medžiojant žuvis tokiu būdu grūdinamas organizmas. Po vandeniu panėręs žvejas turi vos minutę ar pora pastebėti žuvį ir ją nušauti, kadangi nardoma be deguonies balionų.