Specialistai teigia, jog Lietuvoje žemės ūkio reikmėms būtų galima panaudoti dar daugiau dirbamos žemės plotų, jeigu būtų tinkamai tvarkomi esami ir įrengiami nauji melioracijos statiniai.

Be sausinimo – nė žingsnio

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, čia kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes.

Žemių sausinimas pašalina drėgmės perteklių, sureguliuoja vandens režimą dirvožemyje.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) svetainėje pateiktais duomenimis, apie 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos išauginama nusausintose dirvose. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha, arba 85,9 proc. viso žemės ūkio paskirties žemės ploto.
Melioracijos griovys ir į jį įskriejęs automobilis

Kur dingo galingosios MSV?

Kaip sakė žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Gricius, neįrengiant naujų sausinimo sistemų pastebimai sumažėjo vien melioracijos darbus atliekančių įmonių. Anksčiau rajonuose veikusios melioracijos statybos valdybos (MSV) prieš 20 metų tapo privačiomis bendrovėmis.

Dabar išlikusios įmonės stato įvairios paskirties hidrotechnikos statinius, nuotekų valyklas, gyvenamuosius namus ir negyvenamus įvairios paskirties pastatus atlieka kitus darbus. Melioracija apima labai nedidelę dalį jų rangos darbų.

Per Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą ir iš valstybės biudžeto melioracijai nuo 2007-ųjų iki šių metų skirta daugiau kaip 600 mln. litų, arba kasmet vidutiniškai po 85 mln. litų (71 proc. poreikio).

Melioracijos investiciniams projektams šiuo finansiniu laikotarpiu dar papildomai planuojama atsei-kėti 25 mln. litų.