Trys svarbiausi žaliosios ekonomikos veikėjai
Suomijos aplinkos ministrė Katariina Poskiparta atkreipė dėmesį, kad pasaulio ekonomika vis dar buksuoja. Daugumos šalių pramonė susiduria su rimtomis problemomis, kurios nėra trumpalaikės. Tai lemia tiek kylančios žaliavų kainos, tiek senkantys gamtos ištekliai, tarp jų ir vanduo.
„Žalioji ekonomika yra suprantama, kaip vietinių žaliavų ir energijos panaudojimas, kas lemia šalies vidaus rinkos klestėjimą ir duoda naudos. Ekonomiką transformuojant į aplinkai draugišką siekiama ekonomiškai ir socialiai atsakingo augimo bei žmonių gerovės, arba kitaip tariant, tvaraus visuomenės vystymosi. Ateityje turėtume siekti dar ambicingesnių tikslų – kurti produktus ir priimti sprendimus, kurie ne tik nežalotų aplinkos, bet ir uždirbtų pinigų“, - sakė K. Poskiparta.
Anot jos, nors daug vilčių dedama į naujas technologijas, jos nenudirbs viso darbo už mus pačius: „Jeigu mes nesukursime galimybių svarbiems pokyčiams produkcijos gamyboje ir jos vartojime, technologijos nepadės.Tam, kad taip nenutiktų, žalioji ekonomika remiasi trimis svarbiais elementais, kurie gali skambėti kaip klišės, tačiau tai yra tiesa. Sumanūs vartotojai, sumanesni verslininkai ir įžvalgios vyriausybės“, - vardijo suomių aplinkos ministrė.
Baltijos regiono ydos ir stiprybės
K. Poskiparta teigimu, būtina didinti resursų efektyvumą, kaip pavyzdį jį pateikia Baltijos jūros regiono bendrą interesą apsaugoti Baltijos jūrą ir atstatyti gerą jos ekologinės būklės statusą iki 2021.
Baltijos jūros regiono didžiausia yda užsienio viešnia įvardijo žemės ūkį ir jo daromą žalą regiono aplinkai. Didžiausias privalumas – inovacijų potencialas, aukštas išsilavinusių žmonių skaičius.
„Daugelyje mūsų regiono dalių resursai tyrinėjami inovacijų kūrimo tikslais. Išnaudojant šį inovacijų potencialą galime rasti sprendimus tvariam augimui ir ekonomikos plėtrai bei sustiprinti Baltijos jūros regiono pozicijas tarptautinėse rinkose. Visi sutinka, kad mūsų ateitį nulems lyderystė resursų ir klimato kaitos inovacijų kūrime, žalioji ekonomika siūlo naujas galimybes perdirbimo, bioekonomikos ir švaros technologijų srityje“, - sakė Suomijos aplinkos ministrė.
Ji taip pat akcentavo, kad griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai stumia technologijų vystymąsi į priekį, todėl pažanga ateina greičiau.
„Žalėjanti“ ekonomika – suvaržymai ar galimybės verslui?
Forume dalyvavusi Europos Parlamento (EP) narė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė savo kalboje pabrėžė mananti, kad žaliasis ekonomikos augimas – nėra apribojimas, o naujų galimybių pradžia.
„Pastovi dilema – aplinkosauga ir pramonė, ar mes galime turėti abu dalykus? Daugumoje atvejų aplinkosauga ir pramonė nenori žengti viena šalia kitos, taigi atsiranda erdvė įsiterpti įstatymų leidėjams. Lisabonos sutartimi, vienuoliktu jos straipsniu, aplinkos apsauga turi būti įtraukta į bet kurias politines veiklas. EP kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vyksta daug diskusijų, kaip surasti balansą tarp aplinkos apsaugos ir pramonės. Turime ES strategiją 2020 m., pagrindiniu šios strategijos uždaviniu matome žaliąjį augimą“, - teigė EP narė.
„Turime sau užduoti klausimą, ar aplinkos apsauga mus uždaro į tam tikrą narvelį ir priverčia mus prarasti konkurencingumą kitų šalių atžvilgiu – Indijos, Brazilijos, Kinijos, kurios turi kitokius žmonių teisių ir rinkos ekonomikos standartus bei kitokius aplinkosauginius reikalavimus ar vis tiktai tai yra galimybė ir naujos perspektyvos verslams. Paprastas pavyzdys – vanduo. Šio išteklio tausojimas reikalingas ne dėl to, kad mes jo neturėtume (su kuo susiduria kitos pasaulio šalys), bet dėl to, kad jo tausojimas padeda sutaupyti pinigų“, - sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Prioritetas – vietos industrijai ir jos kuriamai vertei
Jos teigimu, prieš tris savaites parengta aplinkosauginė strategija 2014-2020 m. turi šūkį - „Gyvenkime gerai, paisydami planetos limitų (angl. Living well with the limits of our planet).
„Tokiu būdu mes turėtume kurti aplinkai draugišką ekonomiką. Mūsų prioritetai – resursų efektyvumas, žalia, konkurencinga vietinė industrija. Jeigu anksčiau buvo akcentuojama tik apsauga, dabar mes norime skirti dėmesį galimybėms, kurias suteikia žalioji ekonomika“, - sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parlamentarė įvardijo ir kelias sritis, kurios turėtų sukurti darbo vietų bei ateityje būti itin perspektyvios – atliekų valdymas ir tvarkymas, energetinių resursų efektyvinimas – renovacijos projektai, biodegalai, biodegraduojančių atliekų deginimas ir pan.
2014-2020 metams ES ketina skirti apie 7 mlrd. eurų ekologiniams, aplinkosauginiams projektams.
Estai pasigyrė elektromobilių stotelių tinklu
Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro patarėjas Antis Moppelas savo kalboje akcentavo transporto sritį, kuri gali būti itin lanksti inovacijoms.
„Pirma, rengiame planus viešojo transporto reorganizacijai. Taip pat siekiame, kad kuo efektyviau būtų naudojamasi elektromobiliais. Tikriausiai žinote, kad įdiegėme elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, kas penkiasdešimt kilometrų galima rasti tokių stotelių. Raginame naudotis šiuo tinklu žmones. Ši sritis – iššūkis mums, bet technologijos vystosi gana greitai, todėl esame tikri, kad greitu metu tai bus ne prabangos prekė, o akivaizdus dalykas“, - sakė A. Moppelas. Šiuo metu, jo teigimu, šalyje turimų elekromobilių tinklą sudaro apie 600 tokių automobilių.
„Visi tikime, kad tai lemtų mažesnius automobilių kamščius, mažiau taršos ir nelaimių keliuose. Labai ambicingas projektas – tarptautinės geležinkelių jungtys. Manome, kad jos duos didelį potencialą ateities ekonomikos augimui“, - kalbėjo Estijos ekonomikos ir susiekimo ministerijos atstovas.
Šių metų Baltijos jūros regiono strategijos (BJRS) metinį forumą organizuoja Europos Komisija kartu su pirmininkaujančia Europos Sąjungos Tarybai Lietuva bei Baltijos Jūros Vadovų Tarybos Sekretoriatu ir INTERACT Point Turku. Pagrindinis dėmesys šiemet skiriamas Baltijos jūros regione kylantiems iššūkiams ir galimybėms, siekiant įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus, tačiau kartu skatinti ir ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą bei konkurencingumą.
Kiekvieno metinio forumo tikslas – suburti visas Baltijos jūros apsauga suinteresuotas valstybes nares ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą konkrečiose Baltijos jūros regiono bendrų veiksmų srityse (pavyzdžiui, švarios laivybos, tvaraus vystymosi ir biologinės ekonomikos, teritorijų planavimo, civilinės apsaugos, švietimo ir turizmo bei kt.).
GRYNAS.lt jau rašė, ką apie aplinkosaugą ir ekonomiką mano Johannesas Hahnas, EP narys, atsakingas už regioninę politiką.
